Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas N. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taip pat prašė priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į VSD su prašymu išmokėti pensiją, VSD 2016 m. sausio 16 d. atsakymu netenkino pareiškėjo prašymo, todėl įgyvendino būtiną sąlygą kreiptis į teismą dėl nepriemokos priteisimo.

Pareiškėjo nuomone, pensijų perskaičiavimas ir mažinimas pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas, todėl pareiškėjui susidarė pensijos nepriemoka, kurią jis prašo priteisti.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjo atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos valstybė, atstovaujama VSD, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui atsakymas dėl nepriemokos išmokėjimo buvo išsiųstas 2016 m. sausio 6 d., o pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2016 m. balandžio 1 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo dokumento pateikimo dienos. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti, todėl yra pagrindas bylą nutraukti.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nepripažino Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, VSD pareiškėjui teiktame atsakyme nurodė, kokio dydžio pensijos suma nebuvo išmokėta dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir nurodė, kad pensijos mažinimas buvo pagrįstas. Pensijos perskaičiavimas buvo teisėtas. VSD tinkamai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

VSD atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., išmokėjimo pareiškėjui.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi apibrėžtos ginčo ribos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2016 m. sausio 6 d. raštu buvo atsakyta jo 2015 m. gruodžio 18 d. prašymą ir netenkintas jo prašymas išmokėti pensijos nepriemoką bei pateikta pažyma.

VSD teismui pateikė duomenis, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo buvo neišmokėta 238,59 Eur ( 823,80 Lt) pensijos dalis.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 m. konstitucingumu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimas 2012–2013 m. buvo teisėtas. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavus, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui 2013 m. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo sumažinta pagrįstai.

Be to, pažymėtina, kad VSD teiginiai dėl termino apskųsti pateiktą atsakymą ginčui nereikšmingi, kadangi tokio pobūdžio ginčams nėra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o pareiškėjas atsakymo teismui neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo, negali būti tenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo N. P. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.