Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Baudž.byla Nr. 1A-142-134/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-40-9-00180-2012-8

2015m. gegužės 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 232 str. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2014-05-22 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirtas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad viešai raštu žemino ...teismo teisėją D. B. dėl jos vykdomos teisingumo veiklos, ...teismo teisėjos D. B. nagrinėjamojoje A. J. individualios įmonės bankroto byloje Nr. B2-31-267/2012, nuo 2012-07-09 iki 2012-07-30 reikšdamas atskiruosius skundus, kuriuose ...teismo teisėją D. B. apkaltino vykdant ar įvykdžius nusikalstamas veikas, o būtent: 2012 m. liepos 9 d. atskirajame skunde nurodė, kad „bankroto administratorius nesuteikia galimybės susipažinti su asmeninio turto pardavimo varžytinėse protokolu ir varžytinių aktu, tam pritaria ir padeda teisėja D. B., sąmoningais veiksmais slėpdami esamus dokumentus, nes reikia praplauti gautus pinigus bankroto procese. Nes bankroto administratorius V. G. ir teisėja D. B. yra tarpusavyje finansiškai susitarę parduoti tokiais būdais visą savininkų asmeninį turtą ir iš to neteisėtai praturtėti, slėpdami visą informaciją apie vykdomus nusikaltimus“, be to 2012 m. liepos 30 d. atskirajame skunde nurodė, kad „bankroto byloje, bet ne atskirose bylose, kaip naudinga teisėjai D. B., kuri pradėjo parceliuoti turtą savo nuožiūra nepaisydama prašymų, (...) teisėja sąmoningai nenagrinėjo pateiktų prašymų ir leido organizuotai nusikaltėlių grupuotei prichvatizuoti asmeninį turtą neteisėtu būdu“, kad „teisėja D. B. sąmoningai ignoravo apeliantą, nes minėto turto reikia organizuotai nusikaltėlių grupuotei, todėl vykdydama nusikaltėlių norus teisėja ignoravo apeliantą nutartimis atmesti prašymus, nepriimti prašymų“.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Vienas pagrindinių apelianto argumentų, kuriais jis ginčija nuteisimą pagal BK 232 str., yra tas, kad jis savo skunduose teismui apie Šiaulių apygardos teismo teisėją D. B. išdėstė ne informaciją, o savo nuomonę, dėl kurios išreiškimo negali būti baudžiamas.

Nuomonės ir informacijos (faktų ir duomenų) atribojimo kriterijai suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-295/2005, 2K-7-545/2005, 2K-592/2006). Informacija laikoma žinia, ji turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktai ir duomenys apie įvykius, asmens veiksmus, savybes, kurie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų vertinimas, požiūris į faktus, komentarai. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis objektyviai egzistuojančiais faktais.

Apeliantas nuteistas už tai, kad dviejuose skunduose nurodė, kad teisėja kartu su bankroto administratoriumi slepia dokumentus, nes reikia išplauti pinigus bankroto byloje, ji su bankroto administratoriumi yra susitarusi praturtėti iš neteisėtai parduoto turto, slėpdama vykdomus nusikaltimus, ji, nenagrinėdama apelianto skundų, vykdė nusikaltėlių norus ir leido organizuotai grupuotei neteisėtai pasisavinti turtą. Šie tekstai surašyti aiškia kalba, nevartojant specialios terminologijos, panaudojant ją pakeičiančius kasdieninėje kalboje teisines sąvokas įvardijančius žodžius, apibūdinančius korupcines veikas, todėl jame esantys teiginiai apie teisėjos neteisėtą veiką vienareikšmiškai suprantami kiekvienam su jais susipažinusiam asmeniui. Teisėjai priskiriami konkretūs veiksmai : dokumentų klastojimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir pan. Šie apelianto nurodyti nukentėjusiosios veiksmai gali būti objektyviai patikrinti ir įrodyti kaip egzistuojantys arba neegzistuojantys, todėl šiuos veiksmus konstatuojantys teiginiai yra žinia, nauja informacija.

Apeliantas skunde be pagrindo apeliuoja į asmens saviraiškos laisvę, nes bet kuri laisvė yra susijusi su ribomis ir pareigomis. Svarbią reikšmę aiškinant saviraiškos laisvės ribas turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis bei jo taikymo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimuose praktika. EŽTT laikosi pozicijos, kad, nors jo praktikoje įtvirtintas prioritetinis ir esminis saviraiškos laisvės pobūdis demokratinėje visuomenėje, joje taip pat nustatytos šios laisvės ribos. Būtent kalba, kuri nesuderinama su Konvencijoje skelbiamomis ir garantuojamomis vertybėmis, pašalinama iš Konvencijos 10 str. apsaugos ribų vadovaujantis Konvencijos 17 str. (piktnaudžiavimo teisėmis uždraudimas) (kasacinė byla Nr. 2K-476/2014).

Tai, kad, apelianto manymu, civilinės bylos proceso metu buvo teisėja nepagrįstai atmesdavo jo prašymus, jam nesuteikia teisės į teismo sprendimą reaguoti tokia forma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo ar teisėjo pažeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai vykdė savo pareigas, pavyzdžiui, aukštesnių teisminių institucijų panaikinti teismo ar teisėjo sprendimai (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-385/2006). Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl neva neteisėtų teisėjos sprendimų neturi jokios teisinės reikšmės kvalifikuojant jo veiką pagal BK 232 str.

Apeliantas skunde kelia klausimą dėl jam inkriminuoto nusikaltimo atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 ¹ str., kuriam įtvirtinta administracinė atsakomybė už trukdymą teismui vykdyti teisingumą, teismo ar teisėjo autoriteto žeminimą. Baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už nepagarbą teismui skiria veikos pavojingumas. Tokio pobūdžio bylose itin svarbu įvertinti nustatytų aplinkybių visumos pavojingumą, pvz., kokius adresatus šį informaciją pasiekė, kokią reakciją tokia informacija sukėlė, galėjo sukelti, t. y. koks buvo ir pats viešumo pobūdis (kasacinė nutartis Nr. 2K-476/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apelianto atskirieji skundai, kuriuose išdėstyti teisėją žeminantys teiginiai, buvo išsiųsti visiems proceso dalyviams, aukštesnės instancijos teismui, šiuos skundus skaitė kiti teisėjai, teismo darbuotojai, pagal liudytojo V. K., kaltinime nurodytu metu ėjusio ...teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, teisėja D. B. dėl apelianto skundų buvo apklausta STT. Šios aplinkybės rodo, kad šioje byloje viešumas sukėlė tokį pavojingumo laipsnį, dėl kurio apeliantui kyla ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

Tačiau teismas, teisingai kvalifikavęs apelianto veiką, jam skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad EŽTT praktikoje nagrinėjant klausimus dėl baudžiamosios atsakomybės už panašaus pobūdžio nepagarbos demonstravimą teismui suderinamumą su Konvencijos 10 str. (saviraiškos laisvė ir jos ribojimai), ypatingas dėmesys kreipiamas į taikomų sankcijų proporcingumą ir būtinumą demokratinėje visuomenėje. Teisinės priemonės, susijusios su asmens laisvės ribojimu, tokiais atvejais paprastai vertinamos kaip kraštutinės (kasacinė nutartis Nr. 2K–115/2014). Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad laisvės atėmimo bausmė apeliantui paskirta, iš esmės atsižvelgus vien į jo teistumus. Tačiau apeliantas iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo buvo teistas tik vieną kartą Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., t.y. už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Jo padarytas nusikaltimas nesunkus, byloje nėra nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, apeliantas dirba. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto veikos pobūdį ir jį apibūdinančius požymius, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantui bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus švelniausią iš BK 232 str. sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą, kurios dydis žymiai mažesnis už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos dydžio vidurkį (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.

A. J. pagal BK 232 str. skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti 15 MGL dydžio (564,76 €) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu skirta bausme, A. J. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL dydžio (345,28 €) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir proceso išlaidų palikti nepakeistą.