Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Eglei Katauskaitei-Petronienei, atsakovo atstovėms Indrei Bernotaitei ir Aušrinei Mikšytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Orivas“ skundą atsakovui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Orivas“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) 2012 02 03 sprendimą Nr. VR-17.2-13 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-4).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas patvirtino 2011 12 30 patikrinimo aktą Nr. VR-17.5-13 ir mokėtinas sumas: 3470,98 Lt už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą; 6 959,87 Lt už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių. Atsižvelgiant į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatą, bendrovės patikrinimo metu turėjo būti nustatytas faktinis pakuotės kiekis išleistas į vidaus rinką, bei atitinkamai pagal nustatytus duomenis paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą. Bendrovė išnagrinėjusi patikrinimo aktą sudarė darbo grupę atlikti produktų svorių auditą. Vidinio audito metu paaiškėjo, kad kai kurių produktų pakuočių sudėtinės dalys skyrėsi, lyginant su ankstesne UAB „Orivas“ apskaitoje pateikta informacija. Bendrovė su rašytinėmis pastabomis atsakovui pateikė faktinius duomenis apie pakuočių kiekį išleistą į vidaus rinką 2007-2010 metų laikotarpiu ir prašė atsakovo perskaičiuoti mokesčius. Atsakovas, spręsdamas klausimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, neįvertino pastabų ir nurodytų aplinkybių. Tuo atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas. Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo UAB „Orivas“ nustatytų pažeidimų faktinės aplinkybės nėra išsamiai išanalizuotos. Nors Vilniaus RAAD galėjo, atsižvelgdamas į naujai pateiktą UAB ,,Orivas“ informaciją skirti pakartotinį patikrinimą ar bent pasisakyti dėl naujai pateiktų įrodymų, tačiau pastabų nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių pakuočių atliekomis privalu mokėti nustačius tam tikrų aplinkybių visumą, t. y. reikia nustatyti, ar konkreti pakuotė tapo atlieka, ar pakuotė nėra pakartotinio naudojimo, ar pakuotė yra išleista į vidaus rinką. Nenustačius bent vienos iš šių aplinkybių, prievolės mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių pakuočių atliekomis nustatyti negalima. Atsakovas nustatė klaidingą informaciją, t. y. klaidingai nustatė koks pakuotės kiekis yra išleistas į vidaus rinką, todėl nepagrįstai paskaičiavo ir įpareigojo sumokėti per didelį mokestį už aplinkos teršimą. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 4 d. nuostatas, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis dydis nustatomas, atsižvelgiant į faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuotės kiekį, UAB „Orivas“ paskaičiuotas 34 570,98 Lt dydžio mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą turėtų būti mažinamas 10 516,05 Lt suma, atsižvelgiant į faktinį pakuotės kiekį išleistą į vidaus rinką 2007-2009 metų laikotarpiu. Pareiškėja nurodo, kad neginčyja Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atlikto mokesčio už aplinkos teršimą didesniu tarifu paskaičiavimo, sutinka, jog tinkamai neįvykdė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 1 d. numatytų pareigų, bei pateikė ne visas pažymas apie transporto priemonėse įrengtas ir veikiančias išmetamų dujų neutralizavimo sistemas. Tačiau dauguma iš bendrovėje naudojamų automobilių, turi įrengtas ir veikiančias išmetamų dujų neutralizavimo sistemas, todėl pateiktose rašytinėse pastabose buvo patikslintas paskaičiavimas apie nuslėptą per visus metus ir nedeklaruotą kuro kiekį, kuris susidarė nuo tų automobilių, kurie neturi veikiančios išmetamų dujų neutralizavimo sistemos. Departamentas turėjo atsižvelgti į bendrovės pateiktus paskaičiavimus ir perskaičiuoti akte paskaičiuotas sumas, tačiau į pastabas neatsižvelgė ir patvirtino neteisingai paskaičiuotą mokesčio sumą.

Atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 41-43) nurodė, kad atliekant patikrinimą už 2007-2010 metų mokestinį laikotarpį ir siekiant nustatyti ar įmonė yra teisingai sumokėjusi mokesčius už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis buvo remtasi UAB „Orivas“ vedama pakuočių apskaita. Joje aiškiai buvo nurodyti išleistos į vidaus rinką pakuotės rūšys ir kiekiai už visus 2007-2010 m. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad įmonė neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2007 ir 2009 metus ir tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalį. Taip pat 2008 ir 2010 m. nuslėpė dalį apmokestinamosios pakuotės. Todėl, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 07 09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 4, 5, 6 bei 12 punktais, už nuslėptą taršą pakuotės atliekomis mokestis apskaičiuotas taikant didesnį tarifą. Pareiškėja pateikė patikslintą suvestinę, kurioje buvo surašyti pakitę plastikinės bei popierinės pakuotės kiekiai, į kuriuos atsižvelgus paskaičiuota suma padidintu tarifu turėjo sumažėti 10 516, 05 Lt. Tačiau pareiškėja, pateikusi patikslintus duomenis, nenurodė, kodėl patikrinimo metu pateikti duomenys yra klaidingi ir neatitinkantys realaus į vidaus rinką išleistų pakuočių fakto, t.y. šiuo atveju pareiškėja tik pateikė patikslintą suvestinę, nepateikdama pagrindžiančių dokumentų, kodėl ir kurie anksčiau pateikti duomenys yra klaidingi. Patikrinus UAB „Orivas“ pateiktas Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijas ir kuro nurašymo dokumentus už 2007, 2008, 2009 m. I pusmetį nustatyta, kad įmonė per šiuos mokestinius laikotarpius nuslėpė (nedeklaravo) visą nurašytą kuro kiekį. Patikrinus kaip įmonė mokėjo mokesčius už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių už 2010 metus nustatyta, kad įmonė nuslėpė (nedeklaravo), dalies nurašyto kuro kiekio, tuo pažeisdama Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Todėl, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 07 09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 5 punktu, už nuslėptą taršą iš mobilių taršos šaltinių mokestis buvo skaičiuojamas taikant didesnį tarifą. Patikrinimo metu pareiškėja pateikė Departamentui 4 pažymas, kurios buvo išrašytos patikrinimo metu, bet neatitinkančios teisinių reikalavimų. Pažymos buvo be registracijos numerio, o dvejose buvo teigiama, kad automobiliuose įrengta gamyklinė dujų neutralizavimo sistema, bet nenurodyta, ar ji yra veikianti. Pareiškėjo pateiktose 2012 01 19 rašytinėse pastabose dėl patikrinimo akto papildomų pažymų nebuvo pateikta, o buvo prašoma atsižvelgti į faktą, kad įmonės naudojami automobiliai yra 2004 - 2006 m. gamybos. Tik kartu su Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu pridėtos papildomos pažymos. Pareiškėja šių pažymų nepateikė patikrinimo metu ir teikdama rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Beveik visos pažymos išduotos jau mokestinio patikrinimo metu (2011 12 22 – 2011 12 27), išskyrus Teismui pateiktas 2006 ir 2008 m. išduotas pažymas. Patikrinimas buvo atliekamas už 2007 - 2010 metų mokestinį laikotarpį. Ūkio subjektas, siekiantis būti atleistas nuo mokestinės prievolės ir gauti mokesčio lengvatą, turėtų būti aktyvus ir pasirūpinti reikalingais dokumentais iš anksto. Pareiškėjos pateiktos pažymos, kurios išduotos jau prasidėjus mokestiniam patikrinimui, rodo pareiškėjos nesąžiningumą ir neįrodo to fakto, jog jo naudotose transporto priemonėse tikrinamo laikotarpio metu buvo įrengta ir veikė išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė sprendime iš viso nenurodė, kad pareiškėja teikė pastabas, kad pastabos buvo netinkamos, ir kodėl netinkamos ir yra atmetamos. Papildomų dokumentų negalėjo pateikti, nes atsakovas neatsižvelgė į jos teiktas pastabas. Patikrinimo metu buvo naudota kompiuterinė programa, kuri, atlikdama skaičiavimus pagal netikslius duomenis, padarė klaidų. Esant tokiems neatitikimams Departamento inspektoriai turėjo atlikti pakartotinį patikrinimą, Tačiau to nepadarė. Laiku pateikti dokumentus sutrukdė tai, kad patikrinimo metu, įmonėje keitėsi finansininkai ir buvo sunku 13-14 dienų laikotarpyje sutrinkti visą reikiamą dokumentaciją. Pareiškėja patikslintoje suvestinėje nurodė dydžius, kurie kito ir manė, kad šios suvestinės pakanka, kad būtų atliktas papildomas patikrinimas. Mano, kad patikrinimo metu Departamentui buvo pateiktos ne visos pažymos dėl mobiliųjų taršos priemonių, nes 2008-2009 m. buvo krizė, įmonėje buvo didesnių finansinių problemų, keitėsi ir įmonės vadovai, ir finansininkai; buvo per trumpas laiko terminas paruošti reikiamus dokumentus, nes pranešimą apie būsimą patikrinimą pareiškėja gavo gruodžio 7 d., o patikrinimas įvyko gruodžio 20 d.; pusė pareiškėjos naudojamų automobilių buvo ne pačios įmonės, o privačių žmonių.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovės su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pareiškėja pateikė tik patikslintą suvestinę, nepateikdama pirminių duomenų pasikeitimą pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėja nenurodė, kokie konkrečiai duomenys kito ir dėl kokių priežasčių. Per 30 d. laikotarpį, per kurį įmonė galėjo tikslinti duomenis, pareiškėja daugiau jokių dokumentų, patvirtinančių jos teisę į mokestinę lengvatą Departamentui nepateikė. Papildomas pažymas pareiškėja pateikė tik į šią bylą kartu su skundu. Stebėjosi, kodėl pareiškėja, turėdama minėtas pažymas, jų nepateikė nustatytu laiku arba per patį patikrinimą. Dalis kartu su skundu pateiktų pažymų taip pat buvo išimtos jau prasidėjus mokestiniam patikrinimui. Įmonė, norinti pasinaudoti mokestine lengvata, turi iš anksto pasirūpinti tokią teisę įrodančiais dokumentais ir juos turėti prieš kiekvieną mokestinį laikotarpį. Pareiškėjos veiksmai, kai pažymos išimamos atbuline data, įrodo jos nesąžiningumą ir siekį išvengti mokėti mokesčius. Mokesčių administravimo įstatyme nėra numatyta prašyti papildomų paaiškinimų į pateiktas pastabas. Asmuo, kuris mano, kad mokesčiai buvo apskaičiuoti neteisingai ir nori, kad jie būtų perskaičiuoti, turi pareigą pateikti visus įrodymus ir argumentus, jog ta suma yra mažesnė. Prieš atlikdamas patikrinimą Departamentas prieš 10 d. siunčia raštą įmonei ir informuoja apie būsimą patikrinimą. Tais atvejais, jei įmonės kažko nespėja, jos skambina patikrinimą atliekančiai institucijai ir tariasi dėl kito laiko. Nagrinėjamu atveju dokumentai buvo pateikti vienu kartu; apie tai, kad įmonė nespėja pateikti dokumentų, nebuvo užsiminta.

Skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius 2011 12 07 išsiuntė UAB ,,Orivas“ pranešimą Nr. VR-17.3-256 ,,Apie planinį patikrinimą“ (t. 1, b. l. 127). Prašė paskirti įmonės įgaliotą atstovą, atsakingą už patikrinimo sritį, kuris patikrinimo metu pateiktų reikalingus dokumentus, nurodė paruošti patikrinimui reikalingų dokumentų sąrašą.

Patikrinimui pateikti duomenys ir informacija buvo įforminti 2011 12 27 Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktu Nr. 172 (t. 1, b. l. 118-122).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius atliko pareiškėjos planinį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo teisingumą ir sumokėjimą už 2007 – 2010 metus ir 2011 12 30 surašė patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-181 (t. 1, b. l. 123-126), kuriame nustatė, kad: 1) patikrinus UAB „Orivas“ pateiktas Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijas ir kuro nurašymo dokumentus už 2007, 2008, 2009 m I pusmetį nustatyta, kad įmonė nuslėpė (nedeklaravo) viso nurašyto kuro kiekio. Patikrinus, kaip įmonė mokėjo mokesčius už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių už 2010 metus nustatyta, kad įmonė nuslėpė (nedeklaravo), dalies nurašyto kuro kiekio; 2) patikrinus UAB ,,Orivas“ mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimą ir sumokėjimą už 2007 - 2010 m nustatyta, kad įmonė neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2007 ir 2009 m.; 3) patikrinus UAB ,,Orivas“ mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimą ir sumokėjimą už 2009 m. nustatyta, kad įmonė neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos. Įmonė atliko Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis daliai, per 2009 m į vidaus rinką išleistai kitai pakuotei ir pateikė tai patvirtinančias pažymas. Pareiškėjai už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 3 dalies pažeidimus buvo paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą.

Pareiškėja pateikė rašytines pastabas, kuriose paaiškino, kad vidinio audito metu paaiškėjo, kad kai kurių produktų pakuočių sudėtinės dalys skiriasi lyginant su ankstesnėje ataskaitoje pateikta informacija. Prašė įvertinti neatitikimus ir perskaičiuoti mokesčius. Pripažino, kad pateikė ne visas priklausančias pateikti deklaracijas. Prašė atsižvelgti į faktą, kad įmonės naudojami automobiliai yra 2004 - 2006 m. gamybos, todėl dauguma jų turi veikiančias išmetamų dujų neutralizavimo sistemas ir sumažinti paskaičiuotą mokestį. Prie pastabų pridėjo patikslintą suvestinę (t. 1, b. l. 116-117).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas 2012 02 03 priėmė sprendimą Nr. VR-1.7-13 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, įvertinęs pateiktas rašytines pastabas, patvirtino 2011 12 30 patikrinimo aktą (t. 2, b. l. 11-12).

Pareiškėja minėtą sprendimą prašo panaikinti tuo pagrindu, kad jį priimant nebuvo atsižvelgta į pateiktas rašytines pastabas ir įrodymus, t. y. patikslintą suvestinę.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, aplinkos ministro ir finansų ministro 2002 12 21 įsakymu Nr. 663/409a patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, aplinkos ministro 2009 04 23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtintas „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas“, kuris reglamentuoja mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisėtumo kontrolę.

Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta bendra nuostata, kad mokėtojo patikrinimas yra įforminamas Patikrinimo aktu, o pagal 6 punktą patikrinimą atliekantis pareigūnas, vadovaudamasis Mokėtojo pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis ir informacija, surašo Patikrinimo aktą. Šių duomenų ir informacijos teisingumą patvirtina Mokėtojas, pasirašydamas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą. Informacija ir duomenys, įrodantys taršos nuslėpimo faktą, kuriais remiantis buvo apskaičiuota mokėtina mokesčio suma, nurodomi Patikrinimo akte.

Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimai turi būti atliekami vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte užfiksuotais duomenimis.

Kaip nustatyta Vilniaus RAAD vykdė planinį patikrinimą dėl mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir iš mobilių taršos šaltinių už 2007 2010 metus patikrinimą. Patikrinimas buvo atliekamas pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir tai patvirtinama 2011 12 27 Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte reikalingų duomenų pripažinimo aktu Nr. 172 (t. 1, b. l. 118-122), kurį pasirašė bendrovės generalinis direktorius. Tai įrodo, kad pati pareiškėja pripažino ir patvirtino akte esančius duomenis ir informaciją (LVAT administracinė byla Nr. A525-1785/2008). Pareiškėja skunde ir teisminio nagrinėjimo metu sutiko, kad Patikrinimo akte nurodyti duomenys surašyti iš jos atsakovui pateiktų duomenų ir jų neginčija.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Pareiškėja po patikrinimo akto surašymo, t. y. 2012 01 20 atsakovui pateikė rašytines pastabas, kuriose nurodė, kad 2012 01 12, t. y. jau po patikrinimo akto surašymo, vidinio audito metu paaiškėjo neatitikimai tarp esamų kai kurių produktų pakuočių sudėtinių dalių ir nurodytų apskaitos dokumentuose, pateiktuose patikrinimui. Pateikė patikslintą suvestinę, kurioje nurodė pakuotės rūšis, patikslintus išleistus ir apmokestintus dydžius, mokesčių dydžius ir kiekius, bei mokesčių skirtumus litais (t. 1, b. l. 117). Paskaičiavimai surašyti lentelės forma, dokumentai, kurių duomenimis buvo vadovaujamasi sudarant pateiktus paskaičiavimus, nebuvo pateikti. Teigė, kad daugumas automobilių turi veikiančias išmetamų dujų neutralizavimo sistemas; pateikė savo paskaičiavimus apie nedeklaruoto kurio kiekius už 2007, 2008, 2009 metus. Paaiškino, kad su 2010 m. Departamento paskaičiavimais sutinka. Pareiškėja pateikdama nuslėpto ir nedeklaruoto kuro kiekio paskaičiavimus, vėl gi dokumentų patvirtinančių jos paskaičiavimo teisingumą nepateikė. Kaip jau minėta mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pareiškėja, pateikdama rašytines pastabas, nepridėjo jos nesutikimą su apskaičiuotais mokesčiais, pagrindžiančių įrodymų. Pateikta patikslinta suvestinė ir kuro kiekio vertės paskaičiavimai su galutinėmis reikšmėmis, be pateiktus paskaičiavimus pagrindžiančių pirminių dokumentų, nelaikytini įrodančiais duomenimis. Ginčijamo sprendimo turinyje nurodyta, kad priimant sprendimą patvirtinti patikrinimo aktą buvo vertinamos pareiškėjos pateiktos rašytinės pastabos. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patvirtino, kad pastabos buvo vertinamos, tačiau į jas neatsižvelgta, kadangi pareiškėja nepateikė savo poziciją pagrindžiančių įrodymų, o pateikta suvestinė be pirminių duomenų pasikeitimą pagrindžiančių įrodymų ir pažymos, neatitinkančios teisės aktais nustatytų reikalavimų, nelaikytini įrodymais, kurių pagrindu būtų galima netvirtinti patikrinimo akto ar atlikti pakartotinį patikrinimą. Teisės aktai nenumato atsakovei pareigos, vertinant rašytines pastabas, prašyti jas teikiančio asmens šalinti galimai esančius trūkumus.

Teismas daro išvadą, kad įrodymų, jog patikrinimo akte būtų užfiksuoti neteisingi duomenys ir informacija, arba kad jis būtų pripažintas negaliojančiu, nepateikta, todėl atlikdamas mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimą atsakovas privalėjo vadovautis patikrinimo akte užfiksuotais duomenimis ir informacija.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovės argumentai, kad klaidos patikrinimui pateiktuose dokumentuose atsirado dėl kompiuterinei programai įvestų klaidingų duomenų apdorojimo, nepaneigia patikrinimo akte bei jį patvirtinusiame mokesčių administratoriaus sprendime atliktų mokėtinų mokesčių paskaičiavimų, nes kaip jau minėta, paskaičiavimai atlikti remiantis paties pareiškėjos patvirtintu Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktu.

Įvertinęs patikrinimo akte esančius duomenis ir informaciją, taip pat Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte užfiksuotus duomenis, teismas konstatuoja, kad atsakovas atliko pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimą bei pagrįstai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, remdamasis Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte užfiksuotais ir pareiškėjos pripažintais duomenimis ir informacija ir daro išvadą, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) 2012 02 03 sprendimas Nr. VR-17.2-13 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo nėra pagrindo atlyginti patirtas išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB ,,Orivas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.