- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-30
- Bylos Nr.
- 2-640/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- E. B., V., V. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2296-38/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kalinka Baltic International“ ieškinį atsakovams E. B. ir V. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi UAB ,,Kalinka Baltic International“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB ,,Forum regis“ (b. l. 5-6).
Ieškovas BUAB ,,Kalinka Baltic International“ ieškinio, pareikšto atsakovams E. B. ir V. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, 101 795 Lt ieškovo sumokėto nuomos mokesčio priteisimo solidariai iš atsakovų, užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovei E. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o šio turto nepakankant ieškiniui užtikrinti, prašė areštuoti kitą atsakovų turtą. Šį prašymą motyvavo tuo, kad reikalavimo suma yra didelė, duomenų apie atsakovų pajamas ieškovas neturi, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), uždrausdamas šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar suvaržyti disponavimą minėtu turtu kitomis prievolėmis (Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo). Šio turto nepakankant ieškiniui užtikrinti, teismas nutarė areštuoti kitą atsakovų turtą, tačiau neviršijant bendros areštuoto turto vertės – 101 795 Lt. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra iškilęs turtinis ginčas, kurio šalims gera valia išspręsti nepavyko, o, pareikštų reikalavimų pobūdis leidžia teigti, kad tarp šalių yra susidariusi konfliktinė situacija, todėl sprendė, jog atsakovai gali imtis aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekiama paslėpti ar kitais būdais sumažinti savo turimą turtą, perleidžiant jį tretiesiems asmenims bei apsunkinant jį papildomomis prievolėmis, dėl ko pasunkėtų būsimo teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, vykdymas arba tokio teismo sprendimo vykdymas pasidarytų negalimas (CPK 144 str.1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti šią teismo nutartį. Nurodo šiuos motyvus:
1) ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, kadangi UAB ,,Kalinka Baltic International“ yra pripažinta bankrutuojančia, ieškinį turi teisę reikšti teismo nutartimi paskirtas administratorius;
2) ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, taip pat nepateikė ieškinį pagrindžiančių įrodymų;
3) pagal CPK 148 straipsnio pirmąją dalį, teismas privalėjo informuoti atsakovus apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą;
4) teismo motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, jog tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, kurio išspręsti gera valia nepavyko, kad tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, taip pat, kad atsakovai imsis aktyvių priemonių turtui paslėpti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
1) kadangi byloje pareikštas didelės sumos turtinis ieškinio reikalavimas, o byloje nėra duomenų apie atsakovų gaunamas pajamas, pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę;
2) vadovaujantis CPK 55 ir 56 straipsniais, ieškinį ieškovo vardu pateikė advokatas, veikiantis pagal su BUAB ,,Kalinka Baltic International“ bankroto administratoriumi sudarytą atstovavimo sutartį;
3) kadangi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Kalinka Baltic International“ buvo priimta 2005 m. rugpjūčio 20 d. ir įsiteisėjo 2005 m. rugpjūčio 31 d., o ieškinys teismui pateiktas 2006 m. liepos 24 d., nėra pagrindo teigti, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą;
4) teismas nepažeidė CPK 148 str. 1 d. reikalavimų, nes apeliantai patys patvirtino, jog teismo pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą jiems buvo išsiųstas;
5) ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams, nes ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas V. B. buvo ieškovo vadovas, o kadangi santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str.), ieškinys pareikštas abiem sutuoktiniams;
6) atsakovai praleido teismo nutarties apskundimo terminą (CPK 335 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 144 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaudamasis šia proceso teisės norma, teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuri pareiškė actio Pauliana, t.y. ginčija atsakovų sudarytą sandorį, kurio šie neprivalėjo sudaryti, ir įrodinėja jų nesąžiningumą (CK 6.66 str., 6.67 str.). Ieškovas taip pat prašo taikyti restituciją, todėl pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, nes teismui jį patenkinus, ieškovui būtų priteista tam tikra pinigų sumą (CPK 85 str. 1 d. 1 p., CK 6.66 str.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turtinio ginčo atveju reikšmingas yra ieškinio sumos dydis. Teismų praktikoje pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šioje byloje atsakovams yra pareikštas turtinis reikalavimas dėl didesnės kaip 100 000 Lt pinigų sumos priteisimo, ir ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad yra poreikis taikyti ieškinio užtikrinimo priemones.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio aštuntas punktas įmonės administratoriui nustato pareigą patikrinti įmonės sudarytų sandorių teisėtumą ir, esant teisiniam pagrindui, teisę ginčyti šiuos sandorius. Šia teise administratorius gali naudotis pats pareikšdamas reikalavimus teisme kaip juridinio asmens atstovas arba jo administruojama įmonė turi teisę tokius veiksmus pavesti atlikti advokatui – profesionaliam teisininkui, kuris gali būti juridinio asmens atstovu pagal pavedimą teisme (CPK 55 str. 2 d., 56 str. 1 d. 1 p.). Todėl atsakovų argumentas dėl to, kad ieškinį pareiškė netinkamas asmuo, atmestinas. Nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, taip pat nesprendžiama, ar ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, nes šis klausimas sprendžiamas nagrinėjant ginčą iš esmės (CPK 265 str. 1 d., CK 1.126 str.).
Teisėjų kolegija nurodo, jog atsakovų argumentai dėl jų teisės į gynybą pažeidimo nepagrįsti. CPK 148 str. 1 d. suteikia teismui teisę klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus apie tai atsakovui, jeigu yra bent viena iš minėtoje normoje nurodytų sąlygų. Šioje byloje teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė apie tai informavęs atsakovus (b.l. 47, 50). Daryti priešingą išvadą nėra pagrindo, nes atsakovai atskirajame skunde išdėstytų teiginių apie jų neinformavimą sprendžiant minėtą klausimą, nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 12 str., b.l. 59-60). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vien minėtos normos pažeidimas nebūtų pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir negaliojančia, jeigu atsakovas yra informuotas apie priimtą teismo nutartį ir jam sudaryta reali galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nes kiekvienoje situacijoje teismas turi ieškoti protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros (CPK 3 str. 6 d., 5 str. 1 d., 328 str.). Aplinkybė, jog ieškinio užtikrinimui areštuotas ne abiejų sutuoktinių, o vieno iš jų turtas, nėra reikšminga, nes abu sutuoktiniai atsakovais byloje patraukti kaip solidarūs skolininkai, kadangi nekilnojamojo turto nuomos sutartyje nurodė, kad šis turtas priklauso jiems nuosavybės teise (CK 6.6 str. 3 d., b.l. 12, Sutarties 1.2 p.).
Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą