Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per savo struktūrinį padalinį (duomenys neskelbtini) filialą, ieškinį atsakovui Ž. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovo reikalavimus pranešta tinkamai – procesiniai dokumentai įteikti atsakovui asmeniškai siunčiant į atsakovo darbovietę, todėl ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2008-08-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas sudarė mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 3.10 67580165 12352, pagal kurią pradinis kreditorius teikė atsakovui judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugas ir papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefoną. Atsakovas įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui už suteiktas paslaugas ir judriojo/fiksuoto ryšio telefoną sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, ir pagal 2009-03-31 išrašytą sąskaitą, serija M Nr. 32015376, liko skolingas pradiniam kreditoriui 364,17 Eur (1257,43 Lt). UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises į atsakovės skolą perleido ieškovei 2015-02-27 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovė prašo priteisti 364,17 Eur skolą ir 13,26 Eur delspinigius, iš viso 377,43 Eur. Iš byloje pateiktų reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedų ištraukų matyti, kad bendra perleisto reikalavimo suma – 364,17 Eur. Duomenų, kad ši skola būtų sumokėta byloje nėra, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 364,18 Eur skolos, kaip pagrįstas, tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 13,26 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016-02-19 iki 2016-08-19 (182 dieną), kuriuos skaičiuoja nuo 364,17 Eur sumos. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (LAT nutartis Nr. 3K-3-218/2003). Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Vertintina tai, kad ieškinys kildinamas iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, atsakovė yra vartotoja, kuri sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungdama prie jo parengtų standartinių sutarčių sąlygų ir turėjo ribotas galimybes dėl jų derėtis. Pagal Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti, ypač tuo atveju, jeigu viena iš sutarties šalių yra vartotojas. Iš pateikto reikalavimo perleidimo sutarties priedo matyti, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teises tik į 364,17 Eur sumą, kurią sudaro 145,22 Eur skola ir 218,95 Eur netesybos. Ieškovė prašomus priteisti delspinigius (netesybas) nurodo skaičiuojanti nuo bendros 364,17 Eur sumos, t.y. ir nuo atsakovui jau priskaičiuotų netesybų, taip pat remiasi Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. įtvirtintu ieškinio senaties terminu, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, tenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių (netesybų) priteisimo reikštų dvigubos atsakomybės už tą patį sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimą taikymą atsakovo atžvilgiu, akivaizdžiai prieštarautų teismų praktikai dėl dvigubos atsakomybės draudimo, reikštų teisingumo ir protingumo, atsakomybės proporcingumo principų pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad reikalaujamos priteisti netesybos 1,5 karto viršija pačią skolą, reikalavimas dėl papildomų 13,26 Eur delspinigių priteisimo netenkintinas.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis. Už reikalavimus, kurių suma yra 364,17 Eur (patenkinta ieškinio reikalavimo suma) mokamas 15,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80, 88, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. B. 364,17 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 364,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-08-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį, ieškovui (duomenys neskelbtini), veikiančiam per savo struktūrinį padalinį (duomenys neskelbtini) filialą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.