Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turi faktinę šeimą, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas;

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsn yje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. ir E. K. pažeidė viešąją tvarką: 2023-01-06, apie 01.40 val., viešoje vietoje – H. Manto g., prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, esančio (duomenys neskelbtini)., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, elgdamiesi priekabiai, priėjo prie A. S. ir D. B., E. K. ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė A. S. į veidą, padarydamas jam veido kairės pusės sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose ir ties lūpa, kairės akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimą, taip nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą, o A. J. kumščiais sudavė D. B. du smūgius į galvą ir ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiu būdu A. J. ir E. K., veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2023-01-06 su draugu E. K. šventė jo (A. J.) išvykimą į užsienį, todėl buvo nemažai išgėrę. Einant namo, nukentėjusieji, kurie ėjo kitoje gatvės pusėje, jiems kažką leptelėjo (nepamena, ką), jie įsižeidė, perbėgo į kitą gatvės pusę prie nukentėjusiųjų. Pripažįsta atlikęs veiksmus, nurodytus kaltinime, dėl to gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo D. B., kuriam sudavė, blaivus taip nebūtų pasielgęs, savo poelgį vertina kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, nes dėl tą vakarą išgerto alkoholio kiekio ne visiškai prisiminė įvykio aplinkybes. Po įvykio, siekdamas atsiprašyti, susitarti dėl žalos atlyginimo ir susitaikyti, bandė susisiekti su nukentėjusiuoju D. B., išsiųsdamas jam pakvietimą draugauti per „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nukentėjusysis kvietimo nepriėmė. Po to susisiekti daugiau nebandė. Yra atlyginęs Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Šiuo metu dirba Lietuvoje, gyvena su drauge, kartu augina mažametį vaiką. Kadangi draugė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jis vienas išlaiko šeimą. Galėtų nukentėjusiajam D. B. atlyginti 300–400 Eur žalą, nes finansinė situacija yra sudėtinga. Nesusirado laiduotojo, viešųjų darbų bausmės negalėtų atlikti, nes yra dirbantis.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad 2023-01-06 su draugu A. J. eidami namo kitoje gatvės pusėje pamatė nukentėjusiuosius, iš tos pusės sklido triukšmas. Jie (kaltinamieji) ėjo toliau, tačiau išgirdo nukentėjusiųjų replikas jų (kaltinamųjų) atžvilgiu. Jis (E. K.), norėdamas išsiaiškinti, perbėgo gatvę, paskui jį atbėgo A. J., įvyko konfliktas. Pripažįsta, kad konflikto iniciatorius buvo jis (E. K.). Jo siekis buvo viską išsiaiškinti žodžiais, tačiau įvyko taip, kaip įvyko. Mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis, šiuo metu pripažįsta, kad nevertėjo aiškintis tokiu būdu ir kad tas leptelėjimas jo taip stipriai net neįžeidė, dėl savo elgesio labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo A. S., kuriam sudavė. Su juo bandė kontaktuoti, rašydamas žinutę per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakymo nesulaukė, prašė ir tyrėjos bei prokurorės nukentėjusiojo kontaktų, tačiau nukentėjusysis nenorėjo kontaktuoti, todėl dėl žalos atlyginimo nepavyko susitarti. Šiuo metu nedirba, bet ieško darbo. Turi banko paskolą, už kurią moka 600 Eur per mėnesį. Iki tol 5 metus dirbo (duomenys neskelbtini) žuvies fabrike. Užsienyje uždirbtos lėšos baigėsi, todėl dabar finansiškai truputį padeda mama, gyvena su drauge, ji yra dirbanti. 2016 m. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tą įvykį dabar sunkiai prisimena, bet situacija buvo panaši. Mano, kad nukentėjusiojo A. S. pareikštas 6 000 Eur civilinis ieškinys yra per didelis, jo nuomone, ieškinio suma turėtų būti 300–700 Eur. Anksčiau per tyrėją siūlė nukentėjusiajam atlyginti 1 000 Eur, šiuo metu tiek neturi, todėl dabar per savo gynėją nukentėjusiajam pasiūlė 300 Eur. Jiems nepavyko su nukentėjusiuoju susitarti dėl žalos atlyginimo sumos. Yra atlyginęs Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo dėdę A. Š.. Dėdė gyvena Klaipėdoje, su juo palaiko artimą ryšį, jam dėdė yra autoritetas, daro teigiamą įtaką, jis klauso jo patarimų. Jei būtų paskirta viešųjų darbų bausmė, turėtų galimybę ją atlikti, galėtų dirbti ir nemokamus darbus.

Iš 2023-03-15 specialisto išvados Nr. G 266/2023 (03) matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose D. B. sužalojimų nenustatyta, todėl nėra objektyvaus pagrindo nustatyti sužalojimų sunkumo mastą. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimamas. Veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas, jei byloje yra duomenų, patvirtinančių buvusį mušimo faktą (1 t., b. l. 163).

Iš 2023-05-29 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas policijos pareigūnų „Body“ kamera darytas vaizdo įrašas. 2023-01-06 01:58 val. matyti, kaip atidaromos policijos tarnybinio automobilio galinės durys, kur sėdi du asmenys: kairėje pusėje sėdi asmuo, vilkintis mėlynais džinsais, juoda striuke, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, E. K., dešinėje pusėje sėdi asmuo, vilkintis juodomis kelnėmis, galimai džinsais, juoda striuke, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, A. J.. D. B. atpažįsta jį ir A. S. užpuolusius ir sumušusius asmenis, toliau aiškina įvykio aplinkybes. Sulaikytieji nurodo, kad užpuolė, nes juos pasiuntė „nachui“, šiaip sau nebūtų puolę (2 t., b. l. 34–35).

Iš 2023-05-29 tyrėjos tarnybiniu pranešimu pateiktų sulaikytų asmenų E. K. ir A. J. nuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti asmenys vilki rūbus, kuriuos vilkėjo sulaikymo metu (2 t., b. l. 37–40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamieji E. K. ir A. J. 2023-01-06, apie 01.40 val., viešoje vietoje – H. Manto g., prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, esančio (duomenys neskelbtini)., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, elgdamiesi priekabiai, priėjo prie A. S. ir D. B., E. K. ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė A. S. į veidą, padarydamas jam veido kairės pusės sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose ir ties lūpa, kairės akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimą, taip nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą, o A. J. kumščiais sudavė D. B. du smūgius į galvą ir ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiu būdu A. J. ir E. K., veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tokia jų veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Viešoje vietoje suduodami smūgius nukentėjusiesiems be realios dingsties, kaltinamieji demonstravo niekinantį požiūrį ir nepagarbą ne tik patiems nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams bei aplinkai, šokiravo, sukėlė išgąstį, parodė akivaizdų visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimą, todėl toks kaltinamųjų elgesys pripažįstamas įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį. Kaltinamųjų veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiesiems, bet ir viešosios tvarkos pažeidimas. Kaltinamieji, viešoje vietoje užpuldami ir mušdami nukentėjusiuosius, suvokė, kad veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Kaltinamųjų E. K. ir A. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą ar jos dalį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Abiejų kaltinamųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. Š. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apklaustas teisme A. Š. paaiškino, kad E. K. yra jo sesers dukros (dukterėčios) sūnus, jis ir E. gyvena Klaipėdoje, netoli vienas kito. Su E. palaiko artimus ryšius, sutaria gerai, kartu sportuoja, pakalba apie gyvenimiškas vertybes. E. anksčiau dirbo jo įmonėje (duomenys neskelbtini), dabar nebedirba, nes tai yra sezoninis darbas. E. gali charakterizuoti tik teigimai. Apie šį įvykį jis žino, nes E. jam papasakojo, sakė, kad dėl to labai apgailestauja. Jis (A. Š.) mano, kad E. K. pasielgė netinkamai, gyvenimiškų pamokų E. davė ir artimiausiu metu yra pasiruošęs jų duoti dar daugiau, kadangi su juo bendrauja, taip pat bendrauja ir su jo sužadėtine. Mano, kad E. suprato, ką padarė, dėl to gailisi ir daugiau taip nesielgs. Jis (A. Š.) yra neteistas, nebaustas administracine tvarka už šiurkščius pažeidimus. Yra įmonės, užsiimančios grūdų džiovyklų montavimu, bendrasavininkis. Turi šeimą, augina tris dukras, todėl su E., kaip su vaikinu, turi daugiau bendrų užsiėmimų. Apie nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį žino, yra pasiruošęs padėti atlyginti žalą, iki šiol neatlygino, nes laukia teismo sprendimo. Jei teismas skirtų laidavimą su užstatu, sutiktų jį sumokėti.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. Š. charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, nors turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nebuvo baustas už šiurkščius nusižengimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs (3 t., b. l. 102, 107, 109–113),

Visa tai įvertinęs, teismas daro išvadą, kad laiduotojas A. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką E. K.. Be to, byloje nustatyta, kad E. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis neteistas, nors prokuroro 2016-09-28 nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, tačiau suėjus numatytam terminui, tai netrukdo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei tam yra visi nurodyti pagrindai. Duomenų, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, nėra, jis nebaustas administracine tvarka, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį nukentėjusiajam A. S. padarytos žalos, padarydamas 500 Eur perlaidą paštu (3 t., b. l. 129–130), bei įsipareigojo atlyginti žalą, kokią dar priteis teismas, atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, šiuo metu laikinai nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, ankstesnės darbovietės charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 103–104). Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad E. K. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojo A. Š. atsakomybei, nustatant minimalų 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Siekiant, kad E. K. suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius ir ateityje nebenusikalstų, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant atlikti 40 valandų nemokamų darbų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą A. J., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 98), turi faktinę šeimą, augina mažametį vaiką, atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Įvertinęs nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), jo dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Jam skirtinas įpareigojimas, draudimas, kurie, manytina, teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti, t. y. kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, jam uždraustina visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas) (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-01-06 01.54 val. iki 2023-01-06 14.43 val. (viena diena), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Nukentėjusysis A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 58–60), vėliau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jį tenkintų 3 000 Eur žalos atlyginimas. Ieškinį nukentėjusysis grindžia tuo, kad jis patyrė fizinį skausmą bei sužalojimus, dirba užsienyje ir retai praleidžia laiką namuose, todėl minėtas įvykis sukėlė labai didelių ir nemalonių išgyvenimų. Negalėjo normaliai bendrauti su savo mažamečiu vaiku, dėl padaryto sužalojimo nuolat jautė skausmą bei diskomfortą dėl fizinės išvaizdos, turėjo atšaukti visus susitikimus su giminėmis ir draugais. Galėdamas leisti laisvalaikį su artimaisiais, privalėjo visą kitą dieną po įvykio praleisti gydymo įstaigoje. Dėl patirtų sužalojimų jaučia nerimą, negalėjo užgimti, turėjo vartoti nuskausminamuosius, sutriko rega, viena akimi nieko negalėjo matyti. Patirti sužalojimai taip pat paveikė darbinius santykius, kadangi po kelių dienų po įvykdyto užpuolimo turėjo išvykti į komandiruotę, kurios biudžetas buvo patvirtintas ir kuris siekė kelis tūkstančius eurų. Galimybės nevykti į minėtą komandiruotę, kurioje turėjo susitikti su būsimos misijos koordinatoriais, taip pat kreiptis į gydytojus dėl nedarbingumo išdavimo jis neturėjo, nes būtų patirti dideli nuostoliai. Sužalojimai buvo akivaizdūs, jų nebuvo galima užmaskuoti, todėl patyrė labai didelių išgyvenimų, diskomfortą ir nerimą per visą komandiruotę, nukentėjo jo įvaizdis, nei koordinatoriams, nei jam nebuvo malonu bendrauti dėl sužaloto veido. Apie 30 dienų negalėjo normaliai dirbti – jo pagrindinis darbas yra su kompiuteriu, dėl sužalotas akies negalėjo normaliai matyti. Taip pat išleido apie 200 Eur medikamentams, tačiau kvitų negali pateikti, šias išlaidas apima prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma. Nurodo, kad jaučia regos pablogėjimą, jos atstatymui reikalingos lėšos bei papildomas laikas. Darbdavio nustatyta tvarka periodiškai tikrinama jo sveikatos būklė, taip pat ir rega. Neatitinkant sveikatos būklės reikalavimų, gali netekti darbo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs bylos duomenis, apibūdinančius padarytą nusikalstamą veiką, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. K. ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė nukentėjusiajam A. S. į veidą, padarydamas jam veido kairės pusės sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose ir ties lūpa, kairės akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Teismas neabejoja, kad A. S. dėl tokių kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė išgąstį, pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, diskomfortą, tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su negrįžtamojo pobūdžio jo sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius patirto sveikatos sutrikdymo reiškinius šiuo metu, dėl to pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajam dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nebuvo padaryti reikšmingesni sveikatos pakenkimai – nukentėjusysis nebuvo paguldytas į ligoninę, po apžiūros iškart buvo paleistas gydytis ambulatoriškai, neprarado darbingumo, darbo santykiai nenutrūko. Įvertinęs tai ir atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas A. S. atitiks protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir bus pakankamas kompensuoti jo patirtus išgyvenimus, nepažeis ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyros. Bylos duomenimis, kaltinamasis E. K. yra atlyginęs dalį žalos nukentėjusiajam A. S., 2024-01-09 padarydamas jam 500 Eur perlaidą paštu (3 t., b. l. 129–130). Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam A. S. iš kaltinamojo E. K. priteisiant dar 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinius ieškinius dėl 69,06 Eur ir dėl 140,53 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiųjų D. B. ir A. S. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 168–170, 189–191). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. ir E. K. padarytą turtinę žalą atlygino, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civilinių ieškinių atsisakė (1 t., b. l. 184, 199), todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 6 d. 01.54 val. iki 2023 m. sausio 6 d. 14.43 val. (vieną dieną), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą E. K. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojui A. Š., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl E. K. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti E. K., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant atlikti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.