Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-806-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
2A-806-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-16505-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas
E. Š., I. S. Š.
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-806-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-16505-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 30.3.; 30.6.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Š., I. S. Š. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai prašė teismo pripažinti ieškovams teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą tuo laiku buvusiomis kainomis. Nurodė, kad ieškovų šeima gyveno bute (duomenys neskelbtini). 1989-04-30 buvo sudaryta sutartis-įsipareigojimas dėl buto (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto. 1989-05-12 Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto butų skirstymo skyrius išdavė ieškovui garantinį raštą Nr. 16/241, nurodant, kad namo kapitalinio remonto metu jam suteikiamas manevrinio fondo butas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniuje. Šiuo raštu ieškovui buvo garantuota, kad pasibaigus kapitaliniam remontui E. Š. vėl bus suteiktas butas (duomenys neskelbtini). 1992-11-12 E. Š. išreiškė ketinimą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 1991-09-26 I. S. Š. ir E. Š. susitarė butą privatizuoti E. Š. vardu. 1991-11-06 šį susitarimą jie pakeitė ir nurodė, kad butą nori privatizuoti E. Š., I. S. Š. ir B. Š. vardu. Šie susitarimai sudaryti Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu. Vilniaus miesto mero 1991-10-10 potvarkiu Nr. 1740V buvo įregistruota jaunimo gyvenamojo komplekso brigada namo (duomenys neskelbtini) remontui, kuri pasirašė su E. Š. sutartį-įsipareigojimą, kad po namo remonto ieškovui bus grąžintas butas Nr. 5 name (duomenys neskelbtini). 1992-08-13 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1610V nurodyta brigada buvo pertvarkyta į 198 GNS kooperatyvą, kuris perėmė jaunimo gyvenamojo komplekso statybos brigados teises ir pareigas pagal 1989-04-30 sutartį. 1992-11-18 raštu Vilniaus miesto valdybos butų ūkio skyrius nurodė, kad užbaigus namo kapitalinį remontą, ieškovas buto privatizavimo klausimą galės spręsti įstatymų nustatyta tvarka. 1993-03-04 Vyriausybė priėmė potvarkį Nr. 166p, kuriuo pritarė Vilniaus miesto valdybos pasiūlymui dėl 198 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo perregistravimo į gyvenamojo namo statybos bendriją. Elektronikos institutas „Elita“ turi atlygintinai perduoti šios bendrijos nuosavybėn remontuojamą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu žemės sklypu. Bendrija nustatyta tvarka turi padengti namo indeksuotą likutinę vertę. Apie tai, kad statytojai ir savivaldybė turi įsipareigojimų ieškovui, nurodyta nebuvo. Ieškovas 1993-04-15 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybos pirmininką, vėliau jis buvo raštu informuotas apie tai, kad buto grąžinimo po kapitalinio remonto klausimus sprendžia gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas Nr. 198, o bendrija atsakė ieškovui, jog neturi prievolių tretiesiems asmeninis. Ieškovas 1993-06-28 kreipėsi į Valstybės kontrolę, tačiau jo teisės nebuvo apgintos. 1993 m. ieškovas sutiko su pasiūlymu persikelti į kitą manevrinio fondo butą, jei šis plotas atitiktų buto (duomenys neskelbtini) plotą, taip pat sutiko pasilikti bute (duomenys neskelbtini), leidžiant šį butą privatizuoti ir prašė išskirti papildomai 2 kambarių butą. 1993-11-04 raštu Vilniaus miesto valdyba ieškovą informavo, kad kitos gyvenamosios patalpos suteikimas bus sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas, siekdamas apginti savo teises, 1993-12-20 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybos pirmininką, 1993-12-28 raštu kreipėsi į Prezidentą. 1994-01-12 buvo surašytas aktas, kad butas (duomenys neskelbtini) yra tinkamas gyventi ir gali būti paskirtas pastoviam apgyvendinimui. Nuo šios datos ieškovas turėjo realią galimybę privatizuoti minėtą butą, tačiau Vilniaus miesto valdyba pasiūlė ieškovui teisme bylinėtis su „Jaunimo gyvenamuoju kompleksu“. 1994-02-28 ieškovas vėl kreipėsi į Vilniaus miesto valdybos pirmininką, tačiau jo prašymas nebuvo išspręstas. Ieškovas dar kartą skundėsi Prezidentui, jo skundas buvo persiųstas Vyriausybės atstovui Vilniaus m., kuris medžiagą perdavė į Vilniaus miesto prokuratūrą, tačiau jam buvo nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo ginti jo teises. Ieškovui buvo pateiktas Vilniaus miesto valdybos potvarkis, nustatantis manevrinio fondo butų statuso keitimo tvarką. 1994-08-12 ieškovai atsisakė garantiniame rašte nurodyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnija pareikalavo pateikti garantinį raštą ir pasus bei išregistruoti suaugusių šeimos narių pasus. 1994-12-07 su ieškovu buvo pasirašyta terminuota iki 1995-12-07 gyvenamosios patalpos manevriniame butų fonde nuomos sutartis. 1994-12-13 Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnija Vilniaus miesto valdybai pateikė buto (duomenys neskelbtini) dokumentus, statuso pakeitimui. 1995-01-02 raštu Vilniaus miesto valdyba informavo ieškovą, kad keisti manevrinio fondo buto (duomenys neskelbtini) statusą nėra pagrindo. 1997-07-30 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto merą. 1997-08-15 meras raštu atsakė, kad ieškovas savo teises gali ginti teisme su neegzistuojančiu juridiniu asmeniu „Jaunimo gyvenamasis kompleksas“. 2000-10-17 su ieškovu buvo sudaryta manevrinio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, ieškovas buvo kviečiamas pokalbiui pas Naujamiesčio seniūną dėl manevrinio buto statusio pakeitimo. 2002-10-04 Energetikos ir būsto skyrius pareikalavo ieškovą skubiai kreiptis dėl nuomos sutarties sudarymo, pripažino, kad butas (duomenys neskelbtini) E. Š. buvo skirtas 1989-05-12 garantiniu raštu. 2003-09-24 atsakovas priėmė įsakymą dėl nuomos sutarties sudarymo su ieškovu, ši sutartis buvo sudaryta 2003-11-03. Jokių naujų aplinkybių, lyginant su 1994-12-13, neatsirado, tiesiog atsakovas užvilkino sprendimo priėmimą nuo 1994 m. pabaigos iki 2003-09-24. Ieškovų nuomone, ieškovai aiškiai išreiškė savo ketinimą įsigyti savo nuosavybėn gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ieškovai turėjo subjektinę teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Kadangi po minėto namo remonto atlikimo Vilniaus miesto savivaldybė nuslėpė nuo Vyriausybės, kad statytojai ir savivaldybė turi įsipareigojimų E. Š., jis prarado galimybę realizuoti savo teisę į konkretaus buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimą, taip atsitiko dėl atsakovo kaltų veiksmų, nevykdant savo garantinių įsipareigojimų. Nuo 1995 m. sausio mėn. iki 2003-09-24 tarp ieškovo ir įvairių institucijų vyko susirašinėjimas, kurio išdavoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini) statusą, t.y. pripažino savo prievoles pagal 1989-05-12 garantinį raštą. Buto (duomenys neskelbtini) ieškovai negalėjo privatizuoti dėl atsakovo veiksmų, jie nepraleido įstatymo numatyto ieškininės senaties termino, kadangi privatizavimo objektas atsirado tik 2003-09-24.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino. Pripažino ieškovams E. Š. ir I. S. Š. teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą tuo laiku buvusiomis kainomis. Teismas konstatavo, kad savivaldybė sudarė pagrindą 18 GNSB neturėti prievolių E. Š. ir savo atsakomybę padarė pagrindine. 1993-06-21 raštu 18 GNSB informavo ieškovą ir Vilniaus miesto valdybą, kad pagal gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatus bendrija neturi prievolių tretiesiems asmenims. Tokiu būdu ieškovas prarado galimybę privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), nes atsakovas nevykdė savo garantinių įsipareigojimų. 18 GNSB įstatus tvirtino Vilniaus miesto valdyba, kuri nevykdė garantinių įsipareigojimų ieškovui, tuo pažeisdama jo teises (galiojusio Civilinio kodekso 220 str., 192 str.). 1994-01-12 Naujamiesčio seniūnijos tarpžinybinė komisija nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra tinkamas gyventi ir gali būti paskirtas pastoviam apgyvendinimui. Atsakovas, vykdydamas savo, kaip garanto prievolę, galėjo pakeisti šio buto teisinį statusą, sudarant sąlygas jį privatizuoti, tačiau 1994-03-22 raštu nurodė ieškovui, kad jo teises pažeidė 18 GNSB, kuri buvo „Jaunimo gyvenamojo komplekso“ teisių perėmėja, tačiau šios bendrijos pareiga pagal Vyriausybės 1993-03-04 potvarkį Nr. 166p - padengti namo likutinę vertę. Bendrija neturėjo jokių įsipareigojimų ieškovui, jo teises privalėjo užtikrinti garantas - atsakovas. 1994-04-07 potvarkiu Nr. 671V Vilniaus miesto valdyba buvo nustačiusi tvarką, pagal kurią galėjo būti keičiamas manevrinio fondo statusas. Ieškovai įvykdė nurodytos tvarkos reikalavimus: paprašė suteikti pastoviam gyvenimui turimą manevrinio fondo butą, notarine tvarka atsisakė nuo garantiniame rašte nurodyto buto, pateikė visų suaugusių šeimos narių išregistruotus pasus iš kapitališkai remontuojamo buto. To reikalavo ir Naujamiesčio seniūnija, kuri pateikė Vilniaus miesto valdybai E. Š. dokumentus buto statuso pakeitimui. 1995-01-02 Vilniaus miesto valdyba atsisakė keisti buto (duomenys neskelbtini) statusą. Nuo 1995 m. iki 2003-09-24 tarp ieškovų ir įvairių institucijų vyko susirašinėjimas. Tik 2003-09-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pakeitė buto (duomenys neskelbtini) statusą. 2003-11-03 buvo sudaryta nuomos sutartis tarp ieškovo ir UAB „Naujamiesčio būstas“. Ginčo butas (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise pagal 1998-07-13 Vyriausybės nutarimą Nr. 870, priėmimo-perdavimo aktą – 2010-05-21, įrašas NTR – 2010-09-23. Teismas laikė, kad ieškovai nepraleido įstatymo nustatyto ieškininės senaties termino kreiptis į teismą dėl pažeistų teisų gynimo, kadangi dėl objektyvių priežasčių kreipėsi į teismą jau po to, kai prašomo leisti privatizuoti buto (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą, statusas buvo pakeistas, jis tapo nemanevrinis tik 2003-09-24, t.y. Civilinio kodekso 1.125 str. 1 d. numatytas 10 m. ieškinio senaties terminas nepažeistas. Ieškovai savo raštuose išreiškė norą privatizuoti ginčo butą dar Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, tačiau nepateikė prašymų leisti privatizuoti ginčo butą bei kitų reikalingų dokumentų nustatyta tvarka, kadangi buvo pateikę dokumentus buto, (duomenys neskelbtini) privatizavimui, kurio, nors ir esant garantiniam atsakovo raštui negalėjo privatizuoti dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių. Iš byloje esančio susirašinėjimo seka, kad atsakovo struktūrinis padalinys pripažino savo prievoles - pagal 1989-05-12 garantinį raštą. Teismas laikė, jog yra pagrindas, vadovaujantis galiojančio Civilinio kodekso 1.138 str. 1 p., Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (kuris pakeitė Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą) 12 str. 2 d. 2 p. pagrindu (savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą) tenkinti ieškovų reikalavimą - pripažinti jiems teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą tuo laiku buvusiomis kainomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo priskirtas manevriniam butų fondui. Priešingai nei nurodo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiamame 2010 m. spalio 18 d. sprendime, jo statusas nebuvo pakeistas 2003 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 01A-66-V-781 „Dėl butų ((duomenys neskelbtini) ir kitų) nuomos sutarčių sudarymo“. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo paskirtį. Šiuo įsakymu nesprendžiamas ginčo buto (duomenys neskelbtini), statuso pakeitimo klausimas. Juo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius sprendė butų nuomos atitinkamiems asmenims klausimus. Vilniaus miesto savivaldybė iki šiol nėra priėmusi jokių sprendimų dėl ginčo buto statuso keitimo. Teisės aktais savivaldybėms buvo suteiktos teisės, bet ne pareigos priskirti reikiamą kiekį gyvenamųjų patalpų manevriniam butų fondui bei išbraukti gyvenamąsias patalpas iš manevrinio butų fondo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-09-25 nutarimo Nr. 704 patvirtintos „Savivaldybių manevrinio butų fondo sudarymo ir naudojimo tvarkos“ 2 p. buvo numatyta, jog miestų (rajonų) valdybos savo potvarkiais priskiria reikiamą kiekį gyvenamųjų namų, butų, kambarių savivaldybių manevriniam butų fondui. Šis fondas kasmet turi būti tikslinamas. Gyvenamieji namai, butai, kambariai iš manevrinio butų fondo išbraukiami miesto (rajono) valdybos potvarkiu. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 1994-04-07 buvo priėmusi potvarkį Nr. 67IV „Dėl manevrinio fondo butų statuso keitimo“, pagal kurį manevrinio fondo butai, suteikti iškeldintiems dėl namo kapitalinio remonto, galėjo būti išnuomojami pastoviam gyvenimui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 1992 m. spalio mėn., vėliau 1994-12-07 Naujamiesčio seniūnijos VĮ su E. Š. sudarė manevrinio buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdyba Vilniaus miesto valdybai pateikė dokumentus buto, esančio (duomenys neskelbtini), statuso pakeitimui. 1995-01-02 raštu Nr. Š-2269 Vilniaus miesto valdybos Gyvenamųjų patalpų skyrius informavo E. Š., kad keisti manevrinio fondo buto (duomenys neskelbtini) statusą nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šio sprendimo - nekeisti ginčo buto statuso nuginčijimo ieškovai nesikreipė į teismą, neprašė jo panaikinti, taigi jis yra teisėtas ir aktualus šios bylos aplinkybių tinkamam įvertinimui. Nepakeitus ginčo buto statuso, 2000-10-17 tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir E. Š. buvo sudaryta manevrinio buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Taigi, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, ginčo butas visą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpį buvo priskirtas manevriniam butų fondui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad manevrinio butų fondo butai, priklausantys savivaldybėms, buvo įtraukti į neprivatizuotinų butų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2001). Vadinasi, remiantis aukščiau nurodytais motyvais bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ginčo butas nebuvo gyvenamoji patalpa, kuri galėjo būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai). Tai reiškia, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo vienos iš būtinų sąlygų ieškovų teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimui. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti ieškovams teisę lengvatine tvarka privatizuoti ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teisinis santykis dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo tarp ieškovų I. S. Š. ir E. Š. bei Vilniaus miesto savivaldybės neatsirado, kadangi galiojant Butų privatizavimo įstatymui, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamas privatizavimo objektas, be to, ieškovai neatliko įstatymu nustatytų privalomų veiksmų, t.y. nepateikė institucijoms, įpareigotoms spręsti butų privatizavimo klausimus, prašymo ir kitų privalomų dokumentų dėl ginčo buto privatizavimo. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti ieškovams subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ginčijamame 2010 m. spalio 18 d. sprendime padarė klaidingą išvadą, kad atsakovo struktūrinis padalinys pripažino savo prievoles pagal 1989-05-12 garantinį raštą. Šiuo raštu, visų pirma, konstatuojamas faktas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) E. Š. buvo skirtas 1989-05-12 garantiniu raštu, antra, prašoma skubiai kreiptis į UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl nuomos sutarties sudarymo, nes priešingu atveju bus keliamas klausimas dėl tolesnio naudojimosi manevrinio fondo butu. Taigi minėtame rašte jokios prievolės nėra pripažįstamos, todėl priešinga teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Vilniaus miesto savivaldybės manymu, pirmosios instancijos nepagrįstai šioje byloje atsisakė taikyti ieškinio senatį. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, E. Š. apie tai, jog keisti manevrinio fondo buto (duomenys neskelbtini) statusą nėra pagrindo, buvo informuotas dar 1995-01-02 Vilniaus miesto valdybos Gyvenamųjų patalpų skyriaus raštu Nr. Š-2269. Taigi būtent ši data laikytina ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia. Sužinoję apie galimai jų teises pažeidžiančius Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, ieškovai turėjo teisę per trejus metus nuo sužinojimo dienos kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jų teisių gynimo. Visgi ieškovai pareiškė ieškinį dėl buto privatizavimo tik 2009 m. gruodžio pabaigoje, t.y. daugiau nei 13 metų nesiėmė jokių veiksmų ginti tariamai pažeistas savo teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartyje Nr. 3K-3-440/2007 išaiškino, kad galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, bet iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) dar nepasibaigė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t.y., kad ieškovas E. Š. dar 1995-01-02 Vilniaus miesto valdybos raštu buvo informuotas, jog keisti manevrinio fondo buto (duomenys neskelbtini), statusą nėra pagrindo, laikytina, kad trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė iki 2001 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01, o ieškovai kreipėsi į teismą tik praėjus daugiau nei 11 metų dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Pasibaigus įstatymo galiojimui, ieškovai galėjo ir turėjo suvokti, kad negalės ginčo buto privatizuoti pagal negaliojantį įstatymą. Visgi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytus argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto 2010-10-18 sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

Ieškovai E. Š., I. S. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliantas, siekdamas teisiškai pagrįsti savo poziciją, apeliaciniame skunde nepagrįstai susiaurino ginčo objektą ir laiko, kad tarp ieškovų ir atsakovo vyksta ginčas tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) privatizavimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad šalių teisiniai santykiai prasidėjo 1989-05-12, kai atsakovo struktūrinis padalinys garantavo E. Š., kad po kapitalinio remonto jam bus grąžintas butas (duomenys neskelbtini). Dokumentais įrodyta, kad nurodytas butas buvo tinkamu privatizavimo objektu. 1991-11-12 E. Š. pateikė prašymą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Tuo pačiu metu jis pateikė šeimos narių susitarimus dėl buto pirkimo. Atsakovas namą, esantį (duomenys neskelbtini), 1993 metais perdavė 18 GNSB nuosavybėn, o su namu susijusių prievolių (tame tarpe prievolės grąžinti butą Nr. 5 E. Š. ) neperdavė. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovas prarado teisę privatizuoti butą Nr. 5, esantį (duomenys neskelbtini). Dokumentais įrodyta, kad ieškovai buvo tinkami privatizavimo santykio subjektai, kreipėsi dėl tinkamo privatizavimo objekto ir pateikė reikiamus susitarimus dėl privatizavimo objekto pirkimo, tai yra įvykdė visas teismų praktikoje numatytas sąlygas, kad privatizavimo sutartis būtų sudaryta. Privatizavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl kaltų atsakovo veiksmų, kai atsakovas bandė apgauti ieškovą ir nukreipti ieškovą į ginčą su 18 GNSB, kuri jokių prievolių atsakovui neturėjo ir ginčo baigtis būtų buvusi nepalanki ieškovams. Ieškovai savo pažeistą teisę į privatizavimą pradėjo ginti reikalaudami suteikti jiems kitą objektą privatizavimui. Ieškovą ir atsakovą tuo metu siejo 1992 metų spalio mėnesio sutartis dėl manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos. Apeliantas skunde nurodė, kad Vyriausybės 1992-09-25 nutarimu Nr. 704 patvirtintos „Savivaldybių manevrinio butų fondo sudarymo ir naudojimo tvarkos“ 2 punkte numatyta, jog butai manevriniam fondui priskiriami (išbraukiami) miestų (rajonų) valdybų potvarkiais. Atsakovas į bylą nepateikė potvarkio, rodančio, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas į manevrinio fondo butų sąrašą. Byloje nenustatyta, kad ginčo butas yra manevriniame butų fonde. Šalių sutartis nėra leistinas įrodymas, apibrėžiantis buto statusą. Tokiu įrodymu yra miesto valdybos potvarkis. 2003-09-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 01A-66-V-781, kuriuo įpareigojo UAB „Naujamiesčio būstas“ sudaryti su E. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2003-11-03 nuomos sutartis buvo sudaryta. Atsakovo nurodytoje Vyriausybės 1992-09-25 nutarimu Nr. 704 patvirtintos „Savivaldybių manevrinio butų fondo sudarymo ir naudojimo tvarkoje“ nėra numatyta galimybė sudaryti neterminuotą nuomos sutartį dėl manevrinio fondo buto. Tas faktas, kad neterminuota nuomos sutartis buvo sudaryta gali reikšti, kad butas (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo įrašytas į manevrinį butų fondą ir atsakovas iki 2003-09-24 tyčiniais veiksmais kliudė ieškovas pasinaudoti privatizavimo teise. Laikotarpyje nuo 1994 metų iki 2003 metų tarp ieškovų ir atsakovo vyko ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) statuso. Ieškovai reikalavo šį butą privatizuoti, o atsakovas, neteikdamas dokumentinių įrodymų, laikė šį butą priklausančiu manevriniam butų fondui. Ieškovų reikalavimą nelaikyti minėto buto priklausančiu manevriniam butų fondui atsakovas patenkino 2003-09-24. Aptartai situacijai taikytina Civilinio kodekso 1.130 str. 2 d., numatanti ieškinio senaties termino nutraukimą, nes atsakovas pripažino savo prievolę - sudaryti neterminuotą nuomos sutartį ir laikyti ginčo butą tinkamu privatizavimo objektu (ne manevrinio butų fondo butu). Galima tvirtinti, kad yra visos sąlygos realizuoti ieškovų privatizavimo teisę: ieškovai yra tinkami subjektai, kuriems įstatymu suteikta teisė privatizuoti butą. Dėl šios sąlygos apeliantas nesiginčija; ieškovai atliko visus būtinus veiksmus, siekdami pasinaudoti privatizavimo teise; ginčo butas yra privatizavimo objektu. Atsakovo prievolė privatizuoti ginčo butą kyla dėl atsakovo pažeistos ieškovų teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nepagrįsto atsakovo atsisakymo sudaryti neterminuotą nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), statuso pakeitimo

Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, jog Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2003-09-24 įsakymu ( b.l. 74) pakeitė ginčo buto statusą. Tai, kad šiame įsakyme nurodyta, jog direktorius nusprendė išnuomoti E. Š. trijų asmenų šeimai 45,19 kv m. bendrojo ploto butą, nustatė nuomos mokestį mėnesiui, bei įpareigojo UAB „Naujamiesčio būstas“ pasirašyti nuomos sutartį su E. Š., leido teismui daryti išvadą, kad ieškovui buvo išnuomotas ne manevrinio butų fondo, o šio statuso neturintis butas. Tai, kad ginčo butas buvo išnuomotas ieškovui jau nuo 1992 m. spalio mėn. ir su juo buvo sudaryta manevrinio butų fondo nuomos sutartis ( b.l.19-20), o 2002-10-23 nuomos sutartimi buvo pakartotinai suteiktas ieškovui ir jo šeimai tas pats butas kaip manevrinio butų fondo butas ( b.l.70-10), leidžia daryti išvadą, kad sudarius su ieškovu 2003-11-03 šio buto ne kaip manevrinio, po kaip gyvenamosios patalpos, neturinčios specialaus statuso, nuomos sutartį, tuo ieškovui išnuomotas ne manevrinio fondo butas.

Dėl prašymo privatizuoti patalpas pateikimo

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovas , sudaręs susitarimą su šeimos nariais, kreipėsi su prašymu parduoti jiems nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) ( b.l.15-16). Tai, kad ieškovas negalėjo grįžti ir toliau gyventi jo nuomotame bute (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo iškeldintas kapitalinio remonto laikui, leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų jo pareiškimas dėl buto privatizavimo nebuvo patenkintas, todėl atsakovui kilo pareiga pašalinti ieškovo teisės pažeidimus ir, nesant galimybės patenkinti ieškovo 1991-11-12 pareiškimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, pardavimo, parduoti jam ir jo šeimai kitą, analogišką butą. Tai, kad „ Jaunimo gyvenamasis kompleksas“ ir jo teisių ir pareigų perėmėjas 18 GNSB buvo įsipareigojęs atsakovui suteikti butą po kapitalinio remonto name ieškovui, bet šios pareigos neįvykdė, atsakovas turi teisę reikšti reikalavimus bendrijai, tačiau pripažintina, kad būtent atsakovo pareiga buvo suteikti gyvenamąsias patalpas, turėtas ieškovo iki jo ir šeimos iškeldinimo į manevrinį butų fondą, ieškovui, todėl, jam neįvykdžius šios pareigos, atsakingu už tai yra ieškovas, todėl jis privalo parduoti ieškovui kitą turimą gyvenamąją patalpą, vietoj buto, kurio neišreikalavo iš pareigą grąžinti butą savivaldybei prisiėmusių asmenų.

Dėl ieškininės senaties termino

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepraleido ieškininės senaties termino iš esmės pagrįsta, nes ta aplinkybė, jog atsakovas nepranešė ieškovui, jog atsisako tenkinti jo pareiškimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, privatizavimo iki 1997-08-15, leidžia daryti išvadą, jog ieškovui iki to laiko nebuvo būtinybės ginti savo pažeistas teises teisme, t.y. jis turėjo pagrindo tikėtis, jog jam bus parduotas nuomojamas butas. Vilniaus miesto merui 1997- 08-15 raštu ( b.l.63) pranešė ieškovui, jog įsipareigojimų jo atžvilgiu nevykdys, tik nuo tos dienos jis turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę. Ieškovas turėjo kreiptis iki 2000 m. rugpjūčio mėn. dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau ta aplinkybė, kad ieškovo teises pažeidė Vilniaus m. savivaldybė, t.y. valstybinė institucija, turinti pareigą rūpintis miesto gyventojų interesais, leidžia daryti išvadą, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pašto išlaidos byloje yra mažesnės, nei 10 Lt, todėl jos nepriteistinos iš atsakovo, kurio apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius