Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams O. G., E. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK 137 str. 2 d. 2 p. numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 27, 28 str.).

Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, jog, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.59 str., 3.118 str., CPK 385 str. 1 d.), nes tik sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė bendrojo CK 3.59 straipsnyje įtvirtinto principo, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami vienoje civilinėje byloje, ir šiuos klausimus išskyrė į atskiras bylas, toks šių klausimų išskyrimas gali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, jeigu šie pažeidimai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Dar kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungta ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (CPK 136 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas negali būti išnagrinėtas neišsprendus bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimo (CK 3.116 str., 3.117 str. 1, 2 d.), o bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas – neišsprendus ginčo dėl sutuoktinių prievolės dydžio, pobūdžio ir jų dalių bendroje prievolėje (CK 3.118 str.).

Todėl, konstatuojant, kad ieškovės ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui, šį ieškinį priimti atsisakoma ir išaiškinama ieškovei jos teisė kreiptis su atitinkamo turinio ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą tam, kad reiškiamas solidarus reikalavimas santuokos nutraukimo siekiantiems atsakovams būtų išnagrinėtas jų santuokos nutraukimo byloje (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. p., 290, 291 str., teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti ieškovės G. K. ieškinį atsakovams O. G., E. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui ir ieškinį grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ieškovė turi teisę pateikti ieškinį Vilniaus m. apylinkės teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Nutarties nuorašą siųsti ieškovei.

Teisėjas Antanas Rudzinskas