Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-303-626/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-01
Bylos Nr.: 1S-303-626/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vitalija Norkūnaitė, Regina Pocienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: J. M.

Kategorijos

1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Skundas Nr. 1S-303-626/2021

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.17; 2.5.19

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 234 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 1 dalį ir 105 straipsnio 8, 10 punktus, ir, remiantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirtąsias bausmes subendrinus, griežtesne bausme apimant švelnesnes, nuteistas mirties bausme sušaudant.

1.1. J. M. buvo nuteistas už tai, kad S. Č., B. T., A. Č. organizavus, o R. J. padedant (tokiu būdu veikiant grupe), 1992 m. gruodžio 28 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) metalurgijos kombinato valdybos pastato, už 2 000 JAV dolerių bei pažadėtą automobilį VAZ-2107 šūviu į galvą tyčia nužudė (duomenys neskelbtini) metalurgijos kombinato generalinį direktorių A. S. ryšium su jo vykdymu valstybinės pareigos.

1.2. J. M. taip pat nuteistas už tai, kad 1992 m. vasarą (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens be atitinkamo leidimo įsigijo šaunamąjį ginklą - 7,92 mm kalibro Mauzerio sistemos su optiniu taikikliu karabiną Nr. (duomenys neskelbtini) bei penkis šovinius šiam karabinui. Karabiną ir šaudmenis neteisėtai laikė savo garaže (duomenys neskelbtini), neteisėtai nešiojo, o 1992 m. lapkričio mėnesį nusivežė į (duomenys neskelbtini), kur karabiną ir šaudmenis neteisėtai laikė iki 1992 m. gruodžio 29 d. šio miesto gyventojo S. Č. garaže Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3. J. M. nuteistas ir už tai, kad 1992 m. vasaros pabaigoje (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens be atitinkamo leidimo įsigijo šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro revolverį „Nagan“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 41 šovinį šiam revolveriui, kuriuos iki 1993 m. kovo 23 d. neteisėtai nešiojo bei laikė savo garaže (duomenys neskelbtini).

1.4. J. M. taip pat nuteistas už tai, kad 1992 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens įsigijo 20 mm kalibro medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutrumpinęs vamzdį bei buožę perdarė į nestandartinį šaunamąjį ginklą, kurį neteisėtai laikė S. Č. garaže iki 1992 m. gruodžio 28 d.

1.5. Be to, J. M. nuteistas ir už tai, kad 1992 m. gruodžio 14 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), be tikslo pagrobti nuvarė J. R. automobilį VAZ-21013, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakyta iškelti kasacinę bylą, o nuteistojo J. M. kasacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu dėl malonės nuteistajam J. M. suteikimo mirties bausmė pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi nuteistojo J. M. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 10 punktų į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktus, paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos; iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, bausmės, paskirtos šia nutartimi, ir bausmė, paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 250 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 9 d. gautas (duomenys neskelbtini) teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

5. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) teikimo. Teismas nutartyje konstatavo, jog, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu (nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja; jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; paskutiniu metu nebaustas, tik skatintas; jo požiūris į priežiūrą yra teigiamas; nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti pagal režimo reikalavimus; jis mokėsi, dirbo, teigiama darbinė motyvacija išlieka ir šiuo metu), tačiau šiuo metu ji dar nesudaro pagrindo spręsti, jog J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, o pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, ir visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nuteistasis J. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartį ir tenkinti (duomenys neskelbtini) teikimą bei nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į kiek įmanoma trumpesnę terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, nes ji yra nepagrįsta.

7. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas mirties bausme, be teisės apskųsti šį nuosprendį. Nuteistasis mano, kad tokiu būdu buvo pažeista ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau EŽTK) 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) praktikoje yra išaiškinta, kad teisė būti išklausytam teisme apima bent vieną teisminę apeliaciją (2002 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Stafford prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 46295/99).

8. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje kaip vieną iš laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nekeitimo priežasčių nurodo tai, jog pakankamai didelę nusikalstamo elgesio rizikos dalį (25 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti ar iš viso panaikinti. Nuteistasis pažymi, kad 15 minimų balų yra priskiriami skilčiai „Gyvenimo stilius ir draugai“, kurių J. M. realiai negali sumažinti. Nuteistojo nuomone, pastarieji balai turėtų būti priskiriami prie statinių veiksnių. Tokiu atveju tik nedidelę nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dalį (10 balų) sudarytų dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis galėtų sumažinti pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

9. Nuteistasis nurodo, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo vis dar minimi trys jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai: kriminalinė istorija; padarytas sunkus nusikaltimas; pastovių pajamų neturėjimas, nes šiuo metu nedirba. Kriminalinės istorijos ir fakto, kad padarytas sunkus nusikaltimas, nuteistasis pakeisti negali. Tačiau nuteistasis mano, kad prie riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių nepagrįstai nurodoma tai, kad J. M. šiuo metu nedirba. Nuteistasis pažymi, kad jis teismui buvo pateikęs daugybę rašytų prašymų dėl įdarbinimo ir VĮ „M“ (duomenys pakeisti) atsakymų. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis yra izoliuotas, todėl kur nors kitur įsidarbinti neturi galimybės. Nuteistasis nurodo, kad yra įgijęs ne vieną profesinį išsilavinimą, turi šešias specialybes, darbinės patirties, taip pat nuosavybe priklausančio turto. Nuteistojo manymu, ateityje tai leis jam užsiimti įvairia darbine veikla ir tenkinti finansinius poreikius.

10. Nuteistasis pažymi, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, jog J. M. nedėjo maksimalių pastangų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Nuteistasis nurodo, kad jis vykdo visas socialinės reabilitacijos plane ir jo 2020 m. spalio 8 d. papildyme nurodytas priemones, dalyvauja visuose pataisos įstaigos nurodytuose bei pasiūlytuose užsiėmimuose. Per 28 bausmės atlikimo metus nuteistasis padarė tik 4 nešiurkščius drausmės pažeidimus, 33 kartus buvo paskatintas. Iš 2020 m. spalio 12 d. VĮ „M“ pateikto dokumento Nr. 11/05-1139 matyti, kad J. M. per 12 darbo metų už gerus darbo rezultatus buvau papildomai 30 kartų skatintas piniginėmis premijomis, kurios nebuvo tinkamai įformintos kaip paskatinimai, nors tą numatė tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 140 straipsnis.

11. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodo, jog jis nedalyvavo psichoterapijos užsiėmimuose, į psichologus nesikreipė bei nerodė iniciatyvos. Nuteistasis pažymi, kad su psichologais yra bendravęs šešis kartus. Tai atsispindi socialinio tyrimo išvadose ir kitoje asmens bylos medžiagoje. Nuteistasis nurodo, kad asmens byloje yra 2020 m. spalio 23 d. prašymas (registracijos Nr. 71(19)573), kur jis jau trečią kartą prašo, kad būtų iškviestas pas psichologę, nes pagal anksčiau paduotus du prašymus niekas jo neišsikvietė. Anksčiau bendraujant su psichologais jie nenurodė, kad J. M. turi dalyvauti psichologų užsiėmimuose. Tai nebuvo nurodyta ir reabilitacijos planuose.

12. Nuteistasis mano, kad apygardos teismas, netenkindamas (duomenys neskelbtini) teikimo dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į tai, kad praeityje (prieš 40 metų) J. M. atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas. Nuteistojo nuomone, tai neturi įtakos, sprendžiant, ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu būdu paneigiama žmogaus keitimosi galimybė. EŽTT 2002 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 46295/99 išaiškino, kad kaltininko pavojingumas ilgainiui gali kisti, tai kelia naujus bausmės pagrįstumo klausimus, kuriuos privalo spręsti teismas.

13. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. M. skundas tenkinamas.

14. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

15. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

16. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

17. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis J. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 28 metus ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1993 m. sausio 11 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

19. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, nustatydamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, Kauno apygardos teismas rėmėsi 2021 m. rugsėjo 3 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 62-4766 (asmens bylos t. 2, 2 d., l. 141-143). Pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys nuteistojo J. M. nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo vidutinė – 45 balai. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (20 balų) sudaro statiniai veiksniai, kurių J. M. negali sumažinti. Likusią balų dalį (25 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, t. y. išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (2 balai), ryšiai (2 balai), gyvenimo stilius ir draugai (15 balų), mąstymas ir elgesys (4 balai). Gyvenimo sąlygos, piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu, emocinė gerovė ir nuostatos šiuo atveju neturi įtakos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis J. M. skunde pažymi, kad 15 balų, kurie yra priskiriami skilčiai „Gyvenimo stilius ir draugai“, jis realiai negali sumažinti, todėl pastarieji balai turėtų būti priskiriami prie statinių veiksnių. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje socialinio tyrimo išvadoje skiltyje „Gyvenimo stilius ir draugai“ nurodyta, jog: J. M. anksčiau teistas, laisvalaikis būdavo skatinantis nusikalstamą elgesį, iš ankstesnių patyrimų (ankstesnių bausmės atlikimų) nepasimokė; dabartines nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarė įtakojamas bendrininkų, su kuriais ryšių nepalaiko. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis vertinimo metu teigia, jog esamu metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamą elgesį, įstaigoje teisės pažeidėjas stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad pastarojoje skiltyje nurodytų aplinkybių, susijusių su ankstesniais teistumais, taip pat su nusikaltimų padarymu bendrininkaujant su kitais asmenimis, J. M. savo pastangomis realiai negali pakeisti.

20. Iš aukštesniajam teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuo 2020 m. liepos 3 d. atlikto paskutinio J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (asmens bylos t. 2, 2 d., l. 93-95) nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 52 balų iki 45 balų. Rizika sumažėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime pagal OASys metodiką 3 dalyje „Gyvenimo sąlygos“ (3 balais), kadangi nuteistasis nurodė vietą, kur gyventų pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir šią bausmę atlikus (pateikė paveldėjimo dokumentus), 11 dalyje „Mąstymas ir elgesys“ (4 balais). Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per metus sumažėjo 7 balais. Tuo tarpu nuo 2019 m. birželio 5 d. nuteistajam atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (asmens bylos t. 2, 2 d., l. 61-62) ši rizika sumažėjo nuo 55 balų iki 45 balų. Tai leidžia spręsti, kad J. M. yra linkęs mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą.

21. Minėtoje 2021 m. rugsėjo 3 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pakartotinio vertinimo metu išsamiau išanalizavus nuteistojo gyvenimo istoriją, bei įvertinus elgesį nuo bausmės atlikimo pradžios iki 2021 m., nėra duomenų, kuriais remiantis ir toliau būtų galima kelti prielaidą apie asmens žemą toleranciją frustracijai. Pažymėta, kad J. M. bausmę atlieka nuo 1993 m., per šį laikotarpį nėra fiksuota savitvardos praradimo atvejų, asmuo vertinamas kaip galintis susidoroti su neigiamomis emocijomis ir frustruojančiomis situacijomis. Nuteistasis diskusijų metu geba keisti savo nuomonę, kalboje atsispindi loginiai ir abstrakčiais teiginiais grįsti sakiniai, analizuojant, modeliuojant ir aptariant įvairias situacijas jis sugeba išskirti pagrindinius dėsningumus ir prisitaikyti juos konkrečioms aplinkybėms. Anot socialinio tyrimą išvadą pateikusių specialistų, tai sudaro pagrindą manyti, jog asmens mąstymas yra pakankamai lankstus/abstraktus. Tai rodo nuteistojo padidėjusią motyvaciją valdyti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyta, kad J. M. šiuo metu aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pastaruoju metu yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis.

22. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: teigiamas požiūris į darbą, diskriminacinių nuostatų neturėjimas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat išskirti ir kriminogeniniai veiksniai, kurie didina pakartotinio nusikalstamumo riziką: 1) statiniai: kriminalinė istorija; įvykdytas labai sunkus nusikaltimas su bendrininkais; 2) dinaminiai: neturi pastovių pajamų, šiuo metu nedirba. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju sprendžiant nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, pastarieji kriminogeniniai veiksniai negali būti suabsoliutinami, juos reikia vertinti kartu su kitais pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Kaip minėta, statinių veiksnių J. M. negali sumažinti. Nors iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad šis teistumas J. M. nėra pirmasis, jis praeityje teistas dar du kartus (abu kartus jam buvo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės), nuteistajam anksčiau buvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, šiuo metu bausmę jis atlieka už kelis nusikaltimus, tarp jų ir už labai sunkų nusikaltimą (nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo), padarytą bendrininkų grupėje, tačiau į visas šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta nuosprendžiu J. M. skiriant pačią griežčiausią mirties bausmę, kuri vėliau buvo pakeista į laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Tuo tarpu dėl dinaminių veiksnių teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis šiuo metu nedirba, tačiau jo darbinė veikla bausmės atlikimo metu vertinama teigiamai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), J. M. nuo 2002 m. balandžio 3 d. įsidarbino siuvėjo pareigose gamybos bare (asmens bylos t. 1, 2 d., l. 109, 114), nuo 2006 m. dirbo staliaus pareigose, darbinę veiklą tęsė iki 2013 m. 2019 m. vasario 18 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini) nuteistasis išreiškė norą dirbti (asmens bylos t. 2, 2 d., l. 58), vėliau ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją bei VĮ „M“, tačiau įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų stygiaus (asmens bylos t. 2, 2 d., l. 91-92; teikimas, l. 13-20). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nuostata į darbą išlieka teigiama. Be to, pataisos namuose nuteistasis mokėsi ir įgijo dailidės specialybę (teikimas, l. 23). Nuteistasis iki bausmės atlikimo buvo įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, vairuotojo, elektriko, suvirintojo, autotechniko-mechaniko specialybes, dirbo elektriku (teikimas, l. 24-29). Nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, nuosprendžiu žalos atlyginimas nebuvo priteistas. Pataisos įstaiga vykdomųjų dokumentų nuteistojo vardu nėra gavusi (asmens bylos t. 2, 2 d., l. 144). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio pasireiškimu.

23. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai veikti, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis J. M. keturis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (1995 m. rugpjūčio 21 d. už tai, kad geležinio virpsto pagalba kameros sienoje padarė skylę, elgėsi įžūliai (asmens bylos t. 1, 2 d., l. 50-51); 2013 m. balandžio 18 d. už tai, kad kitam nuteistajam paslėpęs perdavė maisto produktus (asmens bylos t. 2, 2 d., l. 9). Nuteistajam buvo nutarta neskirti drausminių nuobaudų už šiuos pažeidimus: 2000 m. spalio 5 d. buvo uždengęs naktinį apšvietimą (asmens bylos t. 1, 2 d., l. 92); 2014 m. kovo 13 d. atsisakė dirbti nemokamus darbus (vėliau paaiškino, kad nesuprato, ko iš jo buvo reikalaujama, minėtus darbus atliko 2014 m. kovo 19 d.) (asmens bylos t. 2, 2 d., l. 20). Šiuo metu nuteistasis drausminių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, taip pat į bausmės atlikimo trukmę (28 metai) ir padarytų pažeidimų kiekį, pobūdį bei sunkumą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu iš esmės laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių, o tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. M. suvokia, jog norint prisitaikyti visuomenėje yra privaloma laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių.

24. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja pataisos įstaigos įgalioto pareigūno jam skirti 33 paskatinimai už gerą elgesį, stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, paskutinį kartą 2021 m. liepos 28 d. (asmens bylos t. 2, 2 d., 139, 145-146). Be to, J. M. už nepriekaištingą darbą ir pavyzdingą elgesį 29 kartus buvo paskatintas VĮ „M“, kurioje dirbo, atsakingo asmens, paskutinį kartą – 2012 m. vasario mėn. (asmens bylos t. 2, 2 d., l. 133-134). Teigiamai vertintinos ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: aktyviai dalyvauja socialiniame projekte „Žalioji oazė“ ir kitose įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja „Teisinio ir socialinio švietimo programoje“, su juo yra vedami individualūs pokalbiai, nuteistasis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl dalyvavimo „Nuteistųjų iki gyvos galvos rankdarbių būrelyje“, 2018 m. vasario 2 d. gavo leidimą užsiimti individualia kūrybine veikla (daryti rankdarbius), kreipėsi dėl galimybės dirbti VĮ „M“. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad išvadą, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo metu nedėjo maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, sustiprina ir tai, kad jis nedalyvavo psichokorekcijos užsiėmimuose, į psichologus nesikreipė bei nerodė iniciatyvos. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. vasario 26 d. J. M. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane, kuris buvo papildytas 2020 m. spalio 9 d., nebuvo numatyta, jog nuteistasis turi dalyvauti psichokorekcijos užsiėmimuose ar kreiptis į psichologus. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis 2020 m. spalio 23 d. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, pakartotinai prašydamas iškviesti jį pas psichologę. Tenkinant šį prašymą, 2020 m. lapkričio 9 d. nuteistajam buvo suteikta psichologo konsultacija (asmens bylos t. 2, 2 d., l. 108-109). Svarbu ir tai, kad J. M. bendraudamas su pataisos įstaigos administracija išlieka tolerantiškas, vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nėra įrodymų, kad jis yra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų. Nuteistojo požiūris į priežiūrą yra teigiamas, jis stengiasi koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu J. M. kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis įvertinimo metu savo kaltės neminimalizuoja, pripažįsta, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie veiksniai kartu su nuteistojo kaltės pripažinimu padarius nusikalstamas veikas taipogi mažina jo pakartotino nusikaltimo galimybę.

25. Nagrinėjant galimybės pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą, svarbi yra ir nuteistojo charakteristika. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus J. M. metines charakteristikas, galima daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys iš esmės sistemingai taisėsi, iš patenkinamo elgesio perėjo į teigiamai vertinamą elgesį. Nuteistasis visą laiką iš esmės laikėsi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų (per 28 metus padarė 4 nešiurkščius pažeidimus), su kitais nuteistaisiais ir administracija bendravo mandagiai, konfliktinių situacijų nefiksuota. Nors ankstesnėse metinėse charakteristikose buvo nurodyta, kad nuteistasis į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja abejingai (asmens bylos t. 2 d., l. 62, 65, 72), tačiau jau nuo 2000 metų charakteristikose nurodoma, kad J. M. aktyviai dalyvauja individualiuose pokalbiuose, į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja pastebimai (asmens bylos t. 2 d., l. 87, 102, 107, 118, 132, 134, 142).

26. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistojo siekis mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą, teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, mandagus ir taktiškas elgesys su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis ir sukaupti įgūdžiai, jo teigiama charakteristika, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu leidžia padaryti išvadą, kad yra visos sąlygos J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apsvarsčiusi terminuoto laisvės atėmimo terminą, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į nuteistojo atliktą bausmės dalį (28 metų ir 10 mėnesių), teisėjų kolegija mano, kad J. M. turi būti paskirta terminuota artima vidurkiui 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

27. Nuteistasis J. M. pateikė prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sudaryti galimybę dalyvauti teismo posėdyje, kad jis galėtų teismui išsamiau skunde nurodytas aplinkybes. BPK 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Nagrinėjamu atveju nuteistojo J. M. skundas buvo paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl skundui nagrinėti nebuvo privaloma rengti teismo posėdžio. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kur dalyvaujant nuteistajam J. M. ir jo gynėjai proceso dalyviai galėjo pasisakyti aptariamu klausimu, taip pat kad nuteistasis išsamiai savo poziciją išdėstė pateiktame skunde, buvo nuspręsta skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nerengiant teismo posėdžio.

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas procesinis sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl nuteistojo J. M. skundo naują sprendimą.

(duomenys neskelbtini) teikimą patenkinti.

Nuteistajam J. M. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausme.

Terminuoto 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmės J. M. laiką pradėti skaičiuoti nuo 2021 m. gruodžio 1 d.

Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Vitalija NorkūnaitėRegina PocienėLinas Šiukšta