Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 93-686 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje (toliau – Komisija) pateikė teismui tvirtinti 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 93-686 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisijos sprendimas motyvuotas nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis; 24 kartus skatintas; pataisos namuose mokėsi, dirba; dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema (35 balai pagal „OASys“ metodiką), vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 38 balų iki 35 balų; nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals).

Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2, 5 ir 7 punktus, BK 278 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirta 20 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 29 d. nutartimi nusikalstamos veikos pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5 ir 7 punktus ir BK 278 straipsnio 2 dalį perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 11 punktus ir BK 187 straipsnio 2 dalį, paskirta 20 m. laisvės atėmimo bausmė.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2001 m. gruodžio 9 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 2 mėn. 25 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d.).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį per visą bausmės laiką, jo požiūrį į darbą, padaryto nusikaltimo pobūdį, likusią atlikti bausmės trukmę, paties nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, tai yra atsižvelgiant į BVK 8 straipsniu įtvirtintą bausmių atlikimo individualizavimo principą ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas, įvertinęs Komisijos 2017 m. rugsėjo 18 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 93-686 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, vertina, kad nutarimas yra nepakankamai motyvuotas ir pagrįstas, nutarimu nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, likusi atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – R. K. bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, 24 kartus skatintas, pataisos namuose dirba, mokėsi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (35 balai pagal „OASys“ metodiką), nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visos šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Pastebėtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 3 kartus buvo baustas drausmine tvarka – 1 kartą už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą ir 2 kartus už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, atliktu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (35 balai iš 168 balų), tačiau nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika po paskutinio vertinimo išliko tokia pati – 35 balai. Be to, šis vertinimo rezultatas yra artimas vidutinei (41-99) rizikos grupei. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, tačiau nagrinėjamu atveju rizikos mažėjimas nelaikytinas pakankamu ir įtikinančiu.

Be to, teismo įsitikinimu, negalima neįvertinti to, kad nuteistasis anksčiau teistas už nusikaltimo padarymą ir paskirtos bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 2 metams, tačiau nuteistasis iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė ir šiuo metu yra nuteistas už labai sunkaus ir itin žiauraus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, veikiant bendrininkų grupėje iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą. Kalbėdamas apie padarytą nusikaltimą nuteistasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, pripažįsta, kad smurtavo prieš vieną iš nukentėjusiųjų ir kelis kartus sudavė jam peiliu, tačiau mano, kad šie veiksmai negalėjo sukelti asmens mirties. Toks nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką kartu su kitomis nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę (ar jos dalį), kuri atitiktų bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tai, kad nuteistasis ir bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai (buvo baustas drausmine tvarka), rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir jis daro pažangą ją mažinant, tačiau ši pažanga nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 93-686 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 93-686 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.