Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2016-05-18 · Administracinė byla Nr. I-1253-739/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
I-1253-739/2016
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00202-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
G.G., A. K., D.S., G.R., R.M., M.M., I.
Atsakovas
Vyriausybės atstovui Utenos apskrityje
Trečiasis asmuo
Molėtų rajono savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 3.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1253-739/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00202-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.20. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m.gegužės 18d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų G.G., A. K., D.S., G.R., A. K., R.M., M.M., I.P, A.J., V.L., V. K., V.K., D.K. Ž. skundo atsakovui Vyriausybės atstovui Utenos apskrityje, trečiajam suinteresuotam asmeniui Molėtų rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai prašo: 1) panaikinti atsakovo 2016-04-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl Molėtų miesto gyventojų prašymo“(toliau - ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą potvarkiu stabdyti Molėtų rajono savivaldybės 2012-03-29 sprendimu Nr.B1-65 patvirtintų Molėtų miesto tvarkymo ir švaros taisyklių ( toliau- ir Taisyklės) VIII dalies „Nuotekų tvarkymo reikalavimai“ 75.1; 75.1.1; 75.1.2; 75.2; 75.2.1; 75.3; 75.3.1; 75.3.2; 75.4 punktų vykdymą ir siūlyti Molėtų rajono savivaldybė, šiuos punktus, išdėstant naujai, nustatant nuotekų tvarkymo taisykles, atsiskaitymo už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas taisykles taip, kaip tai reglamentuota Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau - ir Įstatymas) (2014-11-01 redakcija), bei paimamų transportuoti nuotekų kiekio nustatymo tvarką taip, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-10 nutarimo Nr.989 „Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas aprašo patvirtinimo“ (toliau - ir Vyriausybės nutarimas)18-25 punktuose; 2)Molėtų rajono savivaldybės 2012-03-29 sprendimu Nr. BI-65 patvirtintų patvirtintų Molėtų miesto tvarkymo ir švaros taisyklių VIII dalies „Nuotekų tvarkymo reikalavimai“ 75.1; 75.1.1; 75.1.2; 75.2; 75.2.1; 75.3; 75.3.1; 75.3.2; 75.4 punktus pripažinti prieštaraujančiais Geriamojo vanens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui ( 2014-11-01 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-10 nutarimui Nr. 989“Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugias aprašo patvirtinimo“ ir laikyti juos panaikintais.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Sistemiškai aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, jo 3 dalies 1 punktą , 22 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas, t. y. įrodyti, kad jis turi teisę paduoti skundą. Konkrečiu atveju turi būti vertinami ginčijamo akto priėmimo teisiniai pagrindai bei pasekmės, sukeliamos pareiškėjui, ir atsižvelgiant į tai, sprendžiama , ar toks aktas yra individualus teisės aktas, skųstinas administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuriame iškėlė abejonę dėl Taisyklių nuostatų atitikties Įstatymui ir Vyriausybės nutarimui, iš esmės siekdami, kad atsakovas, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, imtųsi veiksmų, kuriais būtų sustabdytas normino administracinio akto - Taisyklių dalies galiojimas ir būtų tiriamas jo teisėtumas. Nors pareiškėjų prašyme atsakovui buvo suformuluoti reikalavimai siūlyti Molėtų rajono savivaldybės Tarybai panaikinti ginčijamas Taisyklių dalis ir priimti naujas, tačiau kaip jau minėta, reikalavimai, pareikšti atsakovui, atsižvelgiant į jų esmę, kvalifikuotini kaip reikalavimai pradėti norminio administracinio akto - Taisyklių dalies teisėtumo patikros procedūras, nes tik tokiu būdu neteisėtas norminis administracinis aktas ar jo dalis gali būti pašalinti iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomi. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Vyriausybės atstovas abejodamas, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, vadovaudamasis ABTĮ 110 straipsniu, gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą. Taigi, atsakovas su abstrakčiu prašymu dėl norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumo ištyrimo gali kreiptis tik tuomet, jeigu jis pats abejoja jo teisėtumu. Skundžiamu Raštu atsakovas aiškiai ir išsamiai išdėstė argumentus, patvirtinančius, kad atsakovui Taisyklių dalies teisėtumo klausimas abejonių nekelia. Taigi, skundžiamas Raštas yra informacinio – aiškiniamojo pobūdžio ir juo pareiškėjams nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės, dėl kurių galėtų pasikeisti pareiškėjų teisių ar pareigų apimtis. Pareiškėjai skunde nenurodė, kad skundžiamas Raštas ar atsakovo veiksmų, kuriuos pareiškėjai prašo teismą įpareigoti atsakovą vykdyti, neatlikimas pažeidžia kokias nors pareiškėjų teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. atsakovo Raštą jie skundžia ne dėl to, kad buvo pažeistos konkrečios pareiškėjų subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai, o dėl to, kad atsakovas nevykdo jų prašymo imtis procesinių veiksmų ir inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, nes, pareiškėjai abstrakčiai mano, kad šis aktas prieštarauja Įstatymui ir Vyriausybės nutarimui. Taigi, iš esmės prašydami panaikinti atsakovo Raštą ir atsakovą įpareigoti atlikti jų prašomus veiksmus pareiškėjai, viena vertus, siekia ginti viešą interesą, kita vertus, inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, nors abiem atvejais įstatymas jiems tokios teisės nesuteikia(ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir 56 straipsnio 1 dalis, 110 straipsnis). Be to, veiksmai, kuriuos pareiškėjai prašo įpareigoti atlikti atsakovą, yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti skundžiamą Raštą, jais pareiškėjai siekia to paties rezultato, tai yra, siekia, kad atsakovas priverstinai vykdytų (būtų teismo įpareigotas atlikti) išimtinai tik jo paties prerogatyvai priskiriamus veiksmus, kuriuos jis turi atlikti tik tuo atveju, jei jam pačiam kiltų abejonių dėl normino administracinio akto teisėtumo. Be to, kaip jau minėta, tokių veiksmų atlikimas ar neatlikimas pareiškėjams individualiai tiesioginių materialinių teisinių pasekmių nesukels.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad administracinis teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kai skundžiamame teisės akte yra aiškiai ir imperatyviai suformuluotos visuomenininio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės ir pareigos. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ir veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. (Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr AS-525-540/2008, 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-39/2009 ir kt

Remdamasis išdėstytu, teismas atsisako priimti pareiškėjų skundo pirmąjį reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjai prašo teismą ištirti norminio administracinio akto – Taisyklių dalies, teisėtumą. Tačiau pareiškėjai tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą negali (ABTĮ 110 str.). Pareiškėjai gali prašyti, kad individualią jų bylą nagrinėjantis teismas pats pradėtų norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą( ABTĮ 111 str.1d.), tačiau tokiais atvejais teismų praktika yra suformavusi aiškias nuostatas, kad turi būti tiesioginė sąsaja tarp keliamo konkretaus individualaus ginčo ir norminio administracinio akto. Tai reiškia, kad ginčijamas norminis administracinis aktas turi būti taikomas sprendžiant tą individualų ginčą, kurį kreipdamasis į teismą asmuo siekia išspręsti.Tam, kad būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą pareiškėjų teisių pažeidimą. Pareiškėjų teisių pažeidimas turi būti siejamas su norminiame administraciniame akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikymu, o ne vien su norminio administracinio akto buvimu. Nagrinėjamu atveju, pirmuoju skundo reikalavimu, kurį teismas pripažino nenagrinėtinu teismų administracinio proceso tvarka, pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl to, kad atsakovas kreiptųsi dėl ginčijamo norminio administracinio akto – Taisyklių dalies atitikties Įstatymui ir Vyriausybės nutarimui patikros, o antruoju reikalavimu pareiškėjai patys pareiškė prašymą ištirti ginčijamos Taisyklių dalies teisėtumą. Todėl akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjų pirmasis skundo reikalavimas būtų priimtas nagrinėjimui, pareiškėjų prašymas ištirti norminį administracinį aktą neturėtų sąsajų su keliamu individualiu ginču ir šį ginčą nagrinėjant nebūtų taikomas. Todėl antruoju reikalavimu suformuluotas pareiškėjų prašymas ištirti norminį administracinį aktą vertinamas kaip abstraktus prašymas, kurį paduoti pareiškėjai neturi teisės - nėra tinkami subjektai tokiam prašymui pareikšti. Todėl ir antrąjį skundo reikalavimą atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Skundą atsisakius priimti, pareiškėjai, sumokėjusiai žyminį mokestį, šis mokestis grąžinamas (ABTĮ 37 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi,105, 106 ir 149 straipsniais,

nutaria:

skundą atsisakyti priimti.

Daliai Kotrynai Žalėnaitei, a.k. (duomenys neskelbtini), iš valstybės biudžeto grąžinti jos pagal 2016-05-12 UAB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo patvirtinimą sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį. Sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalia Pranckienė