- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- 2YT-22414-1099/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16552-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, A. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė ir nuosavybės teisėmis valdė jo sutuoktinė K. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
2. Nurodo, kad po J. G. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. asmeninius daiktus ir namo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė K. G. (jo sutuoktinė) faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. toliau gyveno nurodytame name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėja aiškina, kad nors nurodytas turtas asmeninės nuosavybės teisėmis įregistruotas K. G. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Anot pareiškėjos, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog J. G. palikimą būtų palikęs valstybei. Teigia, kad jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, jog pareiškėja faktiniais veiksmais priėmė palikimą, tai VĮ Turto bankas neprieštarautų, jog pareiškimas būtų patenkintas; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad po J. G. (tėvo) mirties, jo motina K. G. toliau rūpinosi visu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, padedama pareiškėjos (dukros) D. M. prižiūrėjo namą ir nuo sutuoktinio J. G. mirties laikė save turto šeimininke. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad motina K. G. po mirties visą turtą testamentu paliko pareiškėjai (dukrai) D. M., prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su K. G.; D. M. ir A. G. – J. G. ir K. G. vaikai. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).
7. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina K. G. po sutuoktinio J. G. mirties ((duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė namą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu namu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjos pateiktos pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų mokėjimo, gamtinių dujų pirkimo–pardavimo, elektros energijos tiekimo–vartojimo, komunalinių atliekų išvežimo sutartys ir atsiskaitymo knygelės.
8. Remiantis bylos duomenimis, po J. G. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens J. G. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. G. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad K. G. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos motina po sutuoktinio J. G. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjai D. M. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į bylą pateiktus K. G. medicininio mirties liudijimo, D. M. gimimo liudijimo, santuokos liudijimo, J. G. ir K. G. santuokos liudijimo, atsiskaitymo knygelių ir 2019 m. balandžio 15 d. pareiškimo apie palikimo priėmimą originalus.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.