Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų L. G., S. B. atskiruosius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei L. G., išieškotojui S. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl baudos skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirieji skundai tenkinti iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paskyrė vienkartinio pobūdžio baudą už teismo sprendimo neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso, priėmus sprendimą teisme, stadija, kurios tikslas kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai).

10. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkė L. G. nustatytos tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos sistemingai nesilaiko. Pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-733/2016 patvirtintos šalių Taikos sutarties 4.1 punktą, tėvas S. B. su sūnumi L. bendrauja tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val., o pasibaigus trijų mėnesių terminui, tėvas kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 19 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val. Tokia bendravimo tvarka taikoma ne šventinėmis, prieššventinėmis dienomis; pagal 4.2. punktą – „Nuo 2016 m. gegužės 1 d. S. B. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val., apie vaiko pasiėmimą informuojant L. G. ne vėliau kaip prieš vieną dieną.“ Ginčo tarp šalių nėra, kad nėra vykdoma nustatyta bendravimo tvarka (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Tai patvirtina ir faktas, jog Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi išdavė S. B. vykdomąjį raštą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-733/2016 patvirtintos šalių Taikos sutarties 4.1–4.15 punktų vykdymo tvarkos.

12. Apeliantė L. G. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog sūnus pats nenori važiuoti su tėvu, o savo aplinkoje tėvas ir sūnus bendrauja be problemų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

13. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-733/2016 patvirtintos šalių Taikos sutarties 4.1–4.15 punktų vykdymo tvarkos sprendimas, kuriuo nustatyta išieškotojo bendravimo su vaiku tvarka, yra įsiteisėjęs, todėl skolininkė, kaip nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, turi pareigą užtikrinti jo vykdymą (CPK 18 straipsnis).

14. Iš bylos duomenų matyti, kad per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį išieškotojas S. B. tik vieną kartą, t. y. 2017 m. balandžio 12 d., dalyvaujant antstolio, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams bei psichologei, išvyko su vaiku iš jo gyvenamosios vietos bendrauti, kaip tai numato Taikos sutartis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, vaiko amžių, sprendė, jog toks vaiko nenoras važiuoti su tėvu labai priklauso nuo mamos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Visus nesutarimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu – vaiko bendravimo tvarka, vaiko tėvai turėjo spręsti vadovaudamiesi CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Iš civilinės ir vykdomosios bylų medžiagos nustatyta, jog nepilnamečio L. tėvų tarpusavio santykiai konfliktiški, jie nebando rasti kompromisų dėl vaiko priežiūros bei auklėjimo, visus ginčus linkę spręsti teisminiu būdu. Teismo posėdžio metu apklausta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė nurodė, jog nustatyta bendravimo tvarka nėra vykdoma dėl abiejų kaltės, ji piktnaudžiavimo neįžvelgė nė iš vienos pusės. Atstovė nurodė, kad gal šiuo atveju L. dar tiesiog yra nepasiruošęs psichologiškai išvykti vienas pats su tėvu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir neišklausė paties vaiko nuomonės. Tuo labiau bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kai tėvai skyrėsi, vaikui tebuvo 4 metai, tad jo ir tėvo socialinis ryšys nėra labai stiprus, o mamos ir vaiko dėl jų gyvenimo kartu labai stiprus emocinis ryšys. Tik išklausius vaiko nuomonę galima nuspręsti, ar dėl teismo sprendimo nevykdymo kalta mama ir yra pagrindas jai skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą ar apskritai turi būti sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo. Kitų objektyvių duomenų, dėl ko nebuvo vykdoma teismo nutartimi patvirtinta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, nei į civilinę bylą, nei į vykdomąją bylą nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (nepriteisimo) pasisakys iš naujo bylą nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.