Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Teismas įpareigojo: 1) bausmės vykdymo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo siūloma E. G. laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.

Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba kontroliuoja E. G. elgesį nuo 2022 m. birželio 26 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2024 m. vasario 25 d. 2023 m. birželio 29 d. E. G. pasirašytinai supažindinta su bausmės atlikimo sąlygomis, tvarka bei atsakomybe už pažeidimų padarymą, sudarytas priežiūros planas (a. b. l. 8). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu Probacijos tarnyba turi teisę kontroliuoti teismo paskirtą įpareigojimą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu, elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau nuteistoji atsisako, kad jai aukščiau minėto teismo paskirto įpareigojimo vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis (a. b. l. 25). BVK 21 straipsnio 7 dalies nuostatos numato, jog nuteistojo atsisakymas (arba nesutikimas), kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Probacijos tarnyba vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalimi prašo pakeisti E. G. laisvės apribojimo bausmę į areštą.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais motyvais ir teismo prašė jį tenkinti. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Probacijos tarnybos vidinis teisės aktas numatantis, jog visais atvejais nuteistiesiems bus skiriamos apykojės, net ir tais atvejais kuomet teismas neskiria intensyvios priežiūros. Ankstesnioji tvarka numatė, jog intensyvi priežiūra elektroninėmis stebėjimo priemonėmis skiriama tais atvejais, kuomet asmuo daro Probacijos sąlygų pažeidimus. Nuteistoji E. G. teismo įpareigojimų ar Probacijos sąlygų pažeidimų nėra padariusi, išskyrus minimą atsisakymą dėvėti apykoję. E. G. buvo nuspręsta iš karto uždėti apykoję, nes ji buvo nuteista už smurtinę veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kitų alternatyvių stebėjimo būdų be elektroninio stebėjimo prietaiso (apykojės) nėra, tik atliekami naktiniai tikrinimai. Nuteistoji turėtų ir dienos metu nešioti stebėjimo priemonę. Yra pasirašomas susitarimas, įranga kainuoja 1900 Eur. Įrangą reikia krauti 2 kartus į parą, ryte ir vakare. Dienos metu judėjimas nėra stebimas, stebimas tik nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Tačiau, kadangi apykojė turi būti pakrauta iki 22 val., tai reikia pradėti krauti apykoję nuo 20.00 val. Jeigu nakties metu apykojė bus nepakrauta, tai irgi yra laikoma pažeidimu. Stebėjimo prietaisas yra skiriamas 3 mėnesiams. Jeigu daromi pažeidimai stebėjimas yra pratęsiamas.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad teismas paskirdamas bausmę nenumatė intensyvios priežiūros. Naujas numatytas probacijos vidinis teisės aktas, numato visiems asmenims uždėti elektroninius stebėjimo prietaisus. Šiuo atveju nuteistoji pažeidimų nedaro, jos atsisakymas yra pagrįstas, ji tokią teisę, kadangi teismas, neįpareigojo dėvėti elektroninę stebėjimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad ji turi (duomenys neskelbtini) vaikus, juos augina viena, natūralu, jog atskyrimas mamos nuo (duomenys neskelbtini) vaikų, pakeičiant laisvės apribojimo bausmę areštu padarytų daug daugiau žalos.

Teismo posėdžio metu nuteistoji prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad teismas skyrė bausmę be intensyvios priežiūros. Todėl nesutinka su apykojės nešiojimu. Tai trukdytų darbui, vaikų priežiūrai. Probacijos tarnyba išaiškino kokiomis sąlygomis reikėtų nešioti apykoję. Su apykoje reikėtų ir dieną vaikščioti, žmonės nenorės jos samdyti, dirbti, žmonės dėl jos darbo specifikos neįsileis į namus, kai pamatys, kad ji dėvi apykoję. Nesutinka, jog apykoję reikėtų nešioti dienos metu. Sutinka vykdyti tuos įpareigojimus, dirbti senelių namuose, šį įpareigojimą jau vykdo, atidirbo apie 10 val. Namuose, būna, tačiau dar nei karto nebuvo atvykusi probacijos tarnyba ar pareigūnai tikrinti.

Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Iš teismui pateiktų duomenų (nuteistosios asmens bylos, teikimo) matyti, jog Probacijos tarnyba su teikimu dėl nuteistajai E. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą kreipiasi pirmą kartą. E. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 25 d. Probacijos tarnyba kontroliuoja E. G. elgesį nuo 2022 m. birželio 26 d. 2023 m. birželio 29 d. E. G. pasirašytinai supažindinta su bausmės atlikimo sąlygomis, tvarka bei atsakomybe.

Teismas nustatė, kad teismo skirtus įpareigojimus E. G. vykdo be pažeidimų. Teismo posėdžio metu nuteistoji paminėjo, jog jau pradėjo vykdyti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. E. G. nuo 2023 m. liepos 4 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą (b. l. 21). Šiuo atveju Probacijos tarnybos teikimas pateiktas iš esmės dėl E. G. atsisakymo dėvėti elektroninę stebėjimo priemonę – apykoję. Teismo posėdžio metu nuteistoji teigė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu neskyrė intensyvios priežiūros nurodydamas, kad taikoma bausmė yra – be intensyvios priežiūros. E. G. su visais teismo skirtais įpareigojimais sutinka ir juos vykdo, tačiau Probacijos sprendimas stebėti ją elektroninėmis stebėjimo priemonėmis yra neteisėtas, tuo pačiu apsunkintų nuteistosios gyvenimą – darbinę veiklą. Nurodė, kad skirto įpareigojimo būti namuose nėra pažeidusi, neprieštarauja, kad būtų tikrinama atvykstant pareigūnams į namus.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu argumentavo, jog elektroninių stebėjimo priemonių taikymo teisėtumą nuteistajai E. G. pagrindžia vidiniai teisės aktai, kurie numato galimybę skirti nuteistiesiems stebėjimą elektroninėmis priemonėmis.

BVK 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba, be šio kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę: nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis (aktuali įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). BVK 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos probacijos tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-106 „Dėl Reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – PTĮ) 4 straipsnis numato, kad elektroninio stebėjimo priemonės naudojamos: 4.1. punktas probuojamiesiems ir nuteistiesiems laisvės apribojimo bausme, kuriems teismo paskirta ar Probacijos įstatymo nustatyta intensyvi priežiūra – visą intensyvios priežiūros vykdymo laikotarpį; 4.2. punktas probuojamiesiems, kuriems teismo paskirtos Baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės ar Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta pareiga, – pirmus 3 mėnesius nuo probacijos vykdymo pradžios; 4.3. punktas nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems teismo paskirtas Baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas bei nuteistiesiems, kuriems šis įpareigojimas paskirtas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, – pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, šį terminą skaičiuojant nuo elektroninio stebėjimo įtaiso faktinio uždėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu 2023 m. birželio 5 d., skirdamas E. G. bausmę, atsižvelgė į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistosios asmenybę teismas baudžiamajame įsakyme padarė išvadą siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajai vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų pastarosios nusikalstamą elgesį ir įtakotų jos gyvenimo būdą. Teismas skirdamas bausmę įvertino, jog Baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajai skiriant minėtus įpareigojimus neskiriant intensyvios priežiūros, dėl ko nuolatinė nuteistojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis šiuo atveju nėra galima.

Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši įstatymo norma numato teismo priimtų sprendimų privalomumą ir suponuoja išvadą, kad priimtas sprendimas privalo būti vykdomas, jo nuostatų negalima savavališkai keisti ar skirti kitų bausmės vykdymo alternatyvų jei teismo sprendimas to nenumato.

Visgi, nuo 2023 m. gegužės 5 d. įsigaliojusi BVK 22 straipsnio redakcija ir 2023 m. balandžio 25 d. priimtas minėtas Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos direktoriaus įsakymas (4.3 punktas) suteikia teisę probacijos pareigūnams naudoti elektroninio stebėjimo priemones kontroliuojant nuteistiesiems paskirtą laisvės apribojimo bausmės įpareigojimą būti namuose laiku, kurį nustato teismas. Tokiu atveju elektroninių stebėjimo priemonių naudojimas neturėtų trukti ilgiau nei 3 mėnesius. Bausmių vykdymo kodeksas taip pat suteikia teisę Probacijos tarnybos pareigūnams kontroliuoti nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis.

Pažymėtina, kad nors BVK numato teisę Probacijos tarnybai naudoti elektroninių stebėjimo priemones kontroliuojant laisvės apribojimu nuteistiems asmenims skirtų įpareigojimų draudimų vykdymą, kuriems nėra paskirta intensyvi priežiūra, tačiau ši teisė neturėtų kiekvienu atveju virsti prievole nuteistiesiems skirti stebėjimą elektroninėmis priemonėmis. Dėl to ir vengimas vykdyti laisvės apribojimo bausmę negali būti pripažįstamas vien formaliais pagrindais tam prilyginant nuteistosios atsisakymą arba nesutikimą su Probacijos tarnybos sprendimu jos įpareigojimų ar draudimų kontrolę vykdyti elektroninio stebėjimo ir (ar) specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Bausmės vengimui būtinas akivaizdus neteisėtas nuteistojo elgesys ir piktybinė valia nevykdyti laisvės apribojimo bausmės turinio.

Nagrinėjant teikimą šiuo atveju teismas nustatė tik vieną formaliai neteisėtą nuteistosios elgesį dėl jai skirtos laisvės apribojimo bausmės netinkamo vykdymo. Nesutikdama, kad jai paskirto įpareigojimo, būti nustatytu laiku namuose, vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo techninėmis priemonėmis, vengė vykdyti bausmės turinį visa apimtimi. Vertindamas vengimą vykdyti bausmę teismas kartu atsižvelgia į tai, kad nuteistoji iš esmės neatsisako ir vykdo teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pažeidimų dėl šio įpareigojimo netinkamo vykdymo nenustatyta. Kitus įpareigojimus susijusius su darbu (taip pat ir neatlygintinu), E. G. irgi vykdo be pažeidimų. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad atsisakymas būti kontroliuojamam elektroninio stebėjimo techninėmis priemonėmis yra tik formalus, nes jis susijęs tik su nuteistosios atsisakymu dėvėti apykoję, o ne su techninių priemonių panaudojimu apskritai. Teisme nuteistoji sutiko, kad jos būvimas namuose nakties metu būtų kontroliuojamas, o tai įmanoma užtikrinti ir kitomis priemonėmis – vykdant naktinius patikrinimus nuteistųjų namuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad elektroninio stebėjimo kontrolės taikymo intensyvumas ir būdai turi būti parinkti proporcingai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kurios padarymu asmuo yra nuteistas, sunkumą, taip pat į individualias nuteistojo savybes ir asmenybę, taip pat į riziką pakartotinai nusikalsti bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju, nefiksuota jokių nuteistosios aktyviais veiksmais padarytų su laisvės apribojimu paskirtų įpareigojimų pažeidimų, kurie būtų pagrindas dar labiau suvaržyti nuteistosios elgesį.

Įvertinus visumą aplinkybių, naujas įstatymo nuostatas ir jų taikymą nuteistajam, teismas pripažįsta, kad nuteistoji nepadarė tokio turinio pažeidimo, dėl kurio jos elgesys turėtų būti vertinamas kaip vengimas vykdyti laisvės apribojimo bausmę. Dėl to nėra pagrindo tenkinti Probacijos tarnybos prašymo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, net ir nustačius bei pripažįstant E. G. elgesį dėl atsisakymo jai paskirto įpareigojimo, būti nustatytu laiku namuose, vykdymo kontrolės elektroninio stebėjimo techninėmis priemonėmis. Šiuo atveju BVK 21 straipsnio 7 dalyje numatytų nuostatų pagrindu bausmės pakeitimas būtų akivaizdžiai formalus įstatymo taikymas, neatitinkantis baudžiamojoje teisėje privalomų teisingumo ir proporcingumo principų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajai E. G.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.