Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-10-11 · Byla Nr. N2-148-127/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
N2-148-127/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10668-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Trinkūnienė
Ieškovas
E. Š.
Atsakovas
O. B.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. N2-148-127/2012(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10668-2011-1)

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3, 77.2, 77.4.2, 77.4.3, 78.2.1, 125.2

(S)VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 11 d.

VilniusVilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Jūratė Trinkūnienė,sekretoriaujant Ingridai Valickienei,dalyvaujant ieškovui E. Š.,ieškovo atstovei advokatei I. L.,atsakovės atstovei advokatei J. S.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Z.,

vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei O. B. ir atsakovės O. B. priešieškinį ieškovui E. Š., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalių santuoka įregistruota 2008-07-11 Gata De G. I. ir apskaityta 2010-06-01 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr.1479). Iki santuokos sudarymo 2008-02-26 šalims gimė dukra A. Š. (t.1 b.l. 8, 11).

2011-05-20 šeima atvyko atostogauti į Lietuvą. Ieškovas E. Š. su dukra A. pasiliko gyventi Lietuvoje, o atsakovė O. B. 2011-06-20 grįžo į I.

Šalies argumentai

Ieškovas E. Š. pareiškė ieškinį, kuriame nurodė, kad bendras gyvenimas su atsakove nebuvęs darnus. Atsakovė elgėsi lengvabūdiškai, norėjo nuolat linksmintis, laiką leisti su draugais, mažai skirdavo dėmesio dukrai, nesitvarkė namuose. Be to atsakovė nuolat dingdavo, negrįždavo kelias paras nakvoti į namus, ieškovas mano, kad sutuoktinė buvusi jam neištikima. Ieškovas prašė teismo santuoką su atsakove nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnametės dukros A. gyvenamąją vietą su tėvu E. Š.; priteisti iš motinos O. B. nepilnametei dukrai A.i išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t.1 b.l. 3-7).

A. O. B. įteikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad sutuoktinis dažnai neturėjo darbo, todėl ji buvusi priversta daug dirbti, kad sumokėti būsto nuomos mokestį, patenkinti kitus šeimos poreikius. Atsakovė rūpinosi šeimos gerove, todėl ieškovas be pagrindo ją kaltina nebuvimu namuose, neskyrimu dėmesio dukrai. Ieškovas linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, smurtauti, 2011-06-04 yra sumušęs atsakovę. Ieškovas elgėsi nesąžiningai raštiškai pasižadėdamas po atostogų grįžti į Ispaniją, kur šeima gyveno, tačiau jis pasiliko Lietuvoje, atėmė iš motinos dukrą, inicijavo santuokos nutraukimo bylą. Atsakovė prašė santuoką nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; nustatyti nepilnametės dukros A. gyvenamąją vietą su motina O. B.; nustatyti nepilnametės dukros bendravimo su tėvu tvarką; priteisti iš tėvo E. Š. nepilnametei dukrai A. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t.1 b.l. 77-90).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad nuo 2011-05-20 nepilnametė A. gyvena su tėvu, duomenų, kad tėvas netinkamai vykdytų savo pareigas nėra. Mergaitė lanko lopšelį-darželį „Sveikuolis“, emociškai gerai jaučiasi jame. N. A. bendrauja su artimais giminaičiais, tame tarpe ir su senoliais iš motinos O. B. pusės. Tikslu išsaugoti vaikui įprastą aplinką, nenutraukti giminystės ryšių nepilnametės A. gyvenamąją vietą reikėtų nustatyti su tėvu. Mergaitė turėtų bendrauti su motina atsakovės pasiūlyta tvarka, taikant šią tvarką pačiai motinai. Priteisus iš motinos kas mėnesį 500 Lt dydžio išlaikymą būtų patenkinti vaiko poreikiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies šiais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių nebuvo E. Š. ir O. B. šeimoje. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nei vienas iš sutuoktinių neįrodė faktų, su kuriais siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad gyvendama santuokoje atsakovė buvusi jam neištikima, o atsakovė neįrodė, kad su ja sutuoktinis žiauriai elgėsi. 2011-06-16 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad O. B. susipyko su vyru, todėl iš pykčio kreipėsi į policiją. Smurtas nei prieš ją, nei prieš vaiką panaudotas nebuvo, į gydymo įstaigą nesikreipė, su vyru susitaikė, niekam pretenzijų neturi (t.1 b.l. 193-194). Nors nuo 2011-06-20 sutuoktiniai gyvena skyrium, tačiau ieškovas rūpinasi ir išlaiko dukrą, 2012 m. vasarą du mėnesius dukra praleido su atsakove, todėl negalima teigti, kad tėvai visiškai nesirūpina dukra, nors jų santuoka faktiškai iširo.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad šeima nebuvo darni. Tarp sutuoktinių kildavo ginčai dėl vaiko auklėjimo bei priežiūros, laisvalaikio praleidimo būdo ir kt. Teismo posėdyje išklausytas liudytojas A. S. (t.2 b.l. 175-176) paaiškino, kad metus laiko gyveno Ispanijoje kartu su ieškovu ir atsakove. Sutuoktiniai nuolat nesutardavo, bardavosi. Teismas mano, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo. Konstatavus abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, nenustatomas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2006), bet pripažįstama, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai (CK 3.304 str., 3.61 str.2 d.).

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliekamos turimos pavardės Š. ir B. (CK 3.69 str.1 d.).

Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, bendravimo su kitu iš tėvų, išlaikymo priteisimo

Vienas iš vaiko teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką ( LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išsaugant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Dėl mažametės A. amžiaus jos nuomonė negali būti išklausyta tiesiogiai teisme. Vyriausiajai inspektorei bendraujant su mažamete namų aplinkoje ji išreiškė norą gyventi ir su motina, ir su tėvu, todėl galutinį sprendimą, atsižvelgdamas į A. interesus, turi priimti teismas.

Byloje nustatyta, kad nuo 2011-05-20 nepilnametė šalių dukra A. gyvena su tėvu ieškovo motinai E. Z. priklausančiame bute. Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotoja nustatė, kad mergaitei sudarytos geros sąlygos žaisti, ilsėtis (t.1 b.l. 37-38). Pakartotino apsilankymo metu buities sąlygos A. pagerintos, jai nupirktas jaunuolio baldų komplektas, ji turi daug žaislų, knygučių (t.2 b.l. 154). Pati atsakovė duomenų apie gyvenimo sąlygas ir turtinę padėtį teismui nepateikė, o pareikalavo surinkti įrodymus pagal 2001-05-28 Tarybos reglamentą (EB) Nr.1206/2001 (t.2 b.l. 2). Surinkus įrodymus apie motinos būsto sąlygas, turtinę, šeimyninę padėtį, paaiškėjo, kad motina pakeitė gyvenamąją ir darbo vietas (t.2 b.l. 112-135).

Nepilnametė A. Š. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (t.1 b.l. 17, t.2 b.l. 155-156). A. tėvas E. Š. atveda mergaitę ir pasiima iš darželio laiku, domisi mergaitės buvimo darželyje nuotaika, pasiekimais, bendravimu su kitais vaikais. Jis dalyvauja tėvų susirinkimuose, šventėse, pramogose ir kitoje darželio bendruomenės veikloje. Darželio darbuotojai pastebėjo, kad tėvas skiria daug dėmesio dukros ugdymui, skaito jai pasakas, kartu mokosi eilėraštukų. Mergaitė aprengta tvarkingais švariais drabužiais, turi priemones vaikų veiklai grupėje. Kartu pažymima, kad A. motina per visą darželio lankymo laikotarpį nesidomėjo dukros pasiekimais, nebendravo su grupės auklėtojomis.

N. A., gyvendama su tėvu Lietuvoje, aplanko atsakovės tėvus (savo senolius), bendrauja su pusbroliais ir pusseserėmis, kitais giminaičiais (CK 3.161 str. 1 d.).

Tai, kad E. Š. teistas ir baustas už padarytas nusikalstamas veikas, nėra priežastis, dėl kurios jis negalėtų gyventi su savo dukra A. Ieškovas E. Š. vykdo ir gerai vykdo tėvo pareigas, jokių neigiamų padarinių jo ankstesnis teistumas A. nekelia, todėl nepilnametės šalių dukros A. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu. Tam pritarė ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė (CK3.178 str.).

2012 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais A svečiavosi pas motiną I.. Su motina, pasak mergaitės, ji dažnai važiuodavo prie jūros (t.2 b.l. 154). Šis faktas patvirtina, kad tėvas nedaro kliūčių motinai bendrauti su dukra, tačiau motina reikalauja nustatyti teismo sprendimu A. bendravimo su kitu iš tėvų tvarką (t.1 b.l. 88). Ieškovas sutiko su atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka, nurodydamas, kad ši tvarka, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, turi būti taikoma motinai, gyvenančiai I. (CK 3.170 str.):

žiemos metu viena savaitė motinos pasirinkimu;vasaros metu du mėnesiais motinos pasirinkimu. Vasaros metu vaikas gali būti išvežamas į motinos gyvenamąją vietą;netrukdomai motina bendrauja su vaiku būdama Lietuvoje, o taip pat per socialius ryšių tinklus.

Pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai įtvirtinti CK, yra vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad jis per mėnesį išleidžia A. poreikiams patenkinti apie 1000 Lt. Mergaitė lanko darželį, mokamus pramoginių šokių užsiėmimus, yra sveika. Atsakovė neteikia dukrai materialinės paramos, nemoka priteisto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-04 nutartimi 500 Lt laikino išlaikymo (t.2 b.l. 69), todėl visa dukros išlaikymo našta tenka vienam ieškovui.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Atsakovės atstovės teigimu, atsakovė dirba I. pardavėja. Nors jos gaunamų pajamų dydis nežinomas, tačiau abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti savo vaiką, todėl ieškovo reikalavimas, kad motina mokėtų kiekvieną mėnesį po 500 Lt nepilnametės dukros išlaikymui yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.1 d.1 p.).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Bendro turto, kreditorių sutuoktiniai neturi, vienas iš kito išlaikymo sau nereikalauja, todėl šie klausimai priimant teismo sprendimą nesprendžiami ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. ).

Santuoka nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės šalių sumokėti 139 Lt žyminiai mokesčiai paduodant ieškinį ir priešieškinį vienas kitam neatlyginami. (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovui E. Š. iš atsakovės O. B. priteisiamos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir sugaištą laiką, 2000 Lt išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Priteisus nepilnametei dukrai išlaikymą, iš atsakovės O. B. priteisiamas 180 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo paduodant ieškinį ieškovas buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Iš kiekvienos šalies proporcingai priteisiamos 30 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kol bus priimtas sprendimas byloje, panaikinamos (CK 3.65 str., (duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2008-07-11 Gata De G. I. ir apskaitytą 2010-06-01 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr.1479) tarp E. Š. a.k(duomenys neskelbtini) ir O. B. a.k(duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių E. Š. a.k(duomenys neskelbtini) ir O. B. a.k(duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes Š. ir B.

Nustatyti nepilnametės A. Š. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu E. Š. a.k(duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės A. Š. a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su motina O. B. a.k(duomenys neskelbtini) tvarką:

žiemos metu viena savaitė motinos pasirinkimu;vasaros metu du mėnesiais motinos pasirinkimu. Vasaros metu vaikas gali būti išvežamas į motinos gyvenamąją vietą;netrukdomai motina bendrauja su vaiku būdama Lietuvoje, o taip pat per socialius ryšių tinklus.

Priteisti iš motinos O. B. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. Š. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikino išlaikymo priteisimo dienos, t.y. 2012-04-04, kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2012-04-04 jau sumokėtas priteisto laikino išlaikymo sumas ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) kai dukra 2012 metų liepos, rugpjūčio mėnesiais buvo pas motiną, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros įstatyminiam atstovui, - tėvui E. Š. a.k(duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš O. B. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) išlaidas advokatų pagalbai apmokėti E. Š. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš O. B. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 180 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimties litų) žyminį mokestį ir 30 Lt (trisdešimties litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš E. Š. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 30 Lt (trisdešimties litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl A. Š. a.k(duomenys neskelbtini) laikinosios gyvenamosios vietos ir laikino išlaikymo priteisimo panaikinti.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Teisėja Jūratė Trinkūnienė