Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-03-29 · Civilinė byla Nr. 2-1259-639/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-29
Bylos Nr.
2-1259-639/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr. 2-1259-639/2012(Proceso Nr. 2-06-3-10249-2012-2)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.17.; 35.2.; 35.4.; 42.9.; 63.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 29 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant E. K.,dalyvaujant ieškovui R. Ž.,atsakovui A. S. ir jo atstovui advokatui K. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui A. S., dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2011 m. gegužės 19 d. paskolino atsakovui A. S. šešis tūkstančius litų. Paaiškino, kad priimdamas pinigus atsakovas pasirašė paprastą vekselį. Skolą atsakovas turėjo grąžinti iki 2011 m. liepos 10 d. tačiau iki nurodyto termino atsakovas skolos negrąžino. Kadangi yra praleidęs 1 metų terminą pateikti vekselį apmokėjimui, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš atsakovo už 5300 Lt nusipirko automobilį FIAT DUCATO tačiau visų pinigų dėl susiklosčiusių sunkių šeimyninių aplinkybių atiduoti neįstengė. Todėl 2011 m. gegužės 19 d. išrašė vekselį 6000 litų sumai, nors pinigų negavo. Paaiškino, kad dėl to, kad jis nesumokėjo pinigų už jam parduotą automobilį, Klaipėdos rajono apylinkės teismas tenkindamas ieškovo R. Ž. ieškinį jau priteisė 5300 litų. Taigi šiuo ieškiniu, anot atsakovo, ieškovas siekia dvigubos naudos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. gegužės 19 d. atsakovas išdavė ieškovui paprastą vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2011-07-10 sumokėti ieškovui šešis tūkstančių litų (b.l. 5). Atsakovas vekselio neapmokėjo, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nurodytą sumą. Atsakovas posėdžio metu pripažino, kad vekselis išdavė ir iki šiol jo neapmokėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-311/2008; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).

Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad ĮPVĮ 40 straipsnio, reglamentuojančio vekselio pateikimą apmokėti, 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną <...>, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 5 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.

Tačiau kartu atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, nors neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.

Taigi tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kuriems taikytinas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Nors rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau vekselis, išrašytas 2011 m. gegužės 19 d., laikytinas skolos dokumentu, patvirtinančiu paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ) nenumato, kad vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau, teismo nuomone, tai nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolos buvimą patvirtinančiu dokumentu susiklosčius tokiai situacijai, kai vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta ne ginčo tvarka. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Nors atsakovas tvirtino, kad vekselyje nurodytų pinigų jis negavo, tačiau priešinio ieškinio dėl vekselio nuginčijimo nepateikė. Taip pat nepateikė priešingų įrodymų, galinčių leisti pagrįstai suabejoti, kad pinigai nebuvo perduoti. Atsakovo sugyventinės liudytojos K. L. parodymais, kuriuose ji taip pat teigia, kad pinigai nebuvo perduoti ir ieškovas siekia prisiteisti pinigus antrą kartą teismas netiki, kadangi minėta liudytoja yra atsakovo sugyventinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Pažymėtina, kad atsakovas ir minėta liudytoja nurodė, kad yra smulkus verslininkai (prekiauja turguje). Iš ko galima spręsti, kad jiems žinoma pinigų perdavimo priėmimo fiksavimo tvarka. Tačiau nepaisant to atsakovas o taip pat ir minėta liudytoja, t.y. atsakovo sugyventinė liudytoja K. L. nurodė, kad dalį pinigų už ieškovo atsakovui parduotą automobilį, t.y. 3500 litų atsakovas su ieškovu atsiskaitė. Tačiau grąžindami pinigus jie jokių tai patvirtinančių dokumentų ( pakvitavimų nepaimdavo). Teismas mano, kad toks aiškinimas visiškai neįtikinantis. Įvertinus tarpusavio šalių santykių praktiką, kai ieškovas visuomet paimdavo, t.y. užsitikrindavo įrodymus apie tai, kad pinigai ar daiktai perduoti, joks protingas žmogus negalėjo grąžinti pinigų (įvykdyti prievolės) nereikalaudamas tai patvirtinančių įrodymų.

Taigi dėl išdėstytų motyvų teismas mano, kad atsakovo atsikirtimai yra neįrodyti, todėl atmestini. Pripažįstant, kad skolą dėl parduoto automobilio ir piniginė prievolė pagal 2011 m. gegužės 19 d. išrašytą vekselį yra tarpusavio nesusijusios. Pažymėtina, kad tai iš dalies patvirtino ir ieškovo pakviesti liudytojai A. S. ir A. S. ( CPK 189 str. ).

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-09-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas 180,00 litų žyminis mokestis ( b.l. 3,48) ( b.l. 4) (LR CPK 79, 88, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. S. 6000,00 Lt ( šešis tūkstančius litų ) skolos, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6000,00 litų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-04 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 180,00 bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. Ž. naudai.

Įsiteisėjus sprendimui civilinę bylą Nr. 2-597-838/2012 grąžinti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas