Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. S., R. S., jų atstovui R. V., kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neįgalus, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: 1) 1995-06-01 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 306 straipsnį – 700 litų (10 MGL) dydžio bauda; 2) 2011-06-15 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 05 val., vadovaujantis BK 64 straipsniu Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo1995-06-01 nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojus būti namuose nuo 24 val. iki 05 val., ir 700 litų bauda, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2013 m. liepos 14 d., laikotarpiu nuo 00.45 val. iki 02.29 val., savo gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, buitinio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia ne mažiau kaip septyniolika kartų dūrė savo sutuoktinei R. S. virtuviniu peiliu į krūtinės kairiąją sritį, nugaros sritį, pilvo sritį, kairįjį žastą, šiais veiksmais sukėlė R. S. didelį skausmą ir kančias bei padarė jai devynias kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinėje ir nugaroje su širdies, plaučių ir kepenų pažeidimais, dvi kiaurymines durtines pjautines žaizdas pilve su skrandžio pažeidimais, keturias aklas durtines pjautines žaizdas nugaroje, vieną pjautinę žaizdą ir vieną linijinį odos nubrozdinimą kairiame žaste, tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, nuo ko R. S. įvykio vietoje mirė, šiais veiksmais jis itin žiauriai nužudė savo šeimos narį - sutuoktinę R. S.. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 punkte.

Iš asmens duomenų matyti, kad R. S. buvo ištekėjusi, jos sutuoktinis V. A., santuokos sudarymo data 2005-04-29. (t. 1, b. l. 101-103)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad V. A. nužudė R. S.. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

Teismas daro išvadą, kad R. S. mirė dėl kaltinamojo V. A. atliktų nusikalstamų veiksmų. Kaltinamasis V. A. patvirtino aplinkybę, kad kilusio kivirčo tarp jo ir sutuoktinės R. S. metu 2013-07-14 jis peiliu dūrė jai į įvairias kūno vietas, ją sužalojo ir ji mirė įvykio vietoje. Šiais kaltinamojo parodymais yra pagrindas tikėti, nes kaltinamojo parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Ta aplinkybė, kad įvykio dieną V. A. konfliktavo su R. S., patvirtina liudytojų R. K., A. D. parodymai. Šios liudytojos patvirtino aplinkybę, kad R. S. ir V. A. vaikai joms papasakojo, kad konflikto metu jie buvo namuose, girdėjo triukšmą, o L. A. papasakojo matęs, kai V. A. rankoje turėjo peilį ir išėjo iš kambario, kuriame buvo R. S.. Be to, nustatyta, kad tuoj pat po to, kai V. A. nužudė R. S., apie tai, kad jis nužudė sutuoktinę, kaltinamasis pranešė savo vaikams, draugui R. J., broliui V. A., greitosios pagalbos tarnybai. Taigi šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo V. A., liudytojų R. J., L. A. parodymai, greitosios pagalbos dokumentacija.

Fizinio smurto panaudojimo peiliu prieš nukentėjusiąją faktas patvirtinamas teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuotas R. S. padarytų sužalojimų pobūdis, pasekmės, sužalojimo būdas, sužalojimų padarymo laikas, mirties priežastis.

Kaltinamojo V. A. parodymai apie tai, kad R. S. buvo sužalota jo veiksmais - duriant peiliu, kad po padaryto sužalojimo ji mirė, visiškai atitinka specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, kur nurodyta, kad R. S. mirties priežastis - daugybinės kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje, nugaroje ir pilve su širdies, abiejų plaučių, kepenų ir skrandžio durtiniais pjautiniais pažeidimais. Tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. Sužalojimai padaryti nurodytas sritis paveikus aštriu (-ais), vienašmeniu (-ais), duriančių pjaunančių savybių turinčiu (-ais) įrankiu (-ais), labiausiai tikėtina, tai buvo peilis. Taip teismui yra pagrindas tikėti kaltinamojo aiškinimu, kad R. S. jis sužalojo peiliu. Be to, šiuo aiškinimu tikėti yra pagrindas dar ir dėl to, kad apžiūros protokolu patvirtinama aplinkybė, jog R. S. drabužiuose, kuriais ji dėvėjo įvykio metu, rasti kiauryminiai audinio pažeidimai. Taip pat rastos dėmės, panašios į kraują, ant marškinėlių, kelnaičių, raktų, o tai rodo, kad kraujas galėjo likti smurtavimo metu. Drabužiuose esantys pažeidimai užfiksuoti priekinėje ir nugarinėje dalyse, o tai atitinka ir kūne rastus sužalojimus krūtinėje, pilve, nugaroje. Apžiūrint įvykio vietą, tai yra kaltinamojo gyvenamąją ir R. S. nužudymo vietą, buvo rasta peilių, ant jų žmogaus kraujo. Kaltinamasis neneigia aplinkybės, kad R. S. jis sužalojo namuose rastu peiliu. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad R. S. kaltinamasis sužalojo namuose turėtu peiliu, juo labiau, kad vienas iš vaikų (Laurynas) matė kaltinamojo rankoje peilį, kai V. A. po nužudymo išėjo iš kambario, kuriame jis smurtavo prieš R. S. ir po įvykio buvo rastas jos lavonas.

Byloje nustatyta, kad iki konflikto su sutuoktiniu momento R. S. buvo sveika, nesužalota, ir šią aplinkybę patvirtino kaltinamojo V. A. ir liudytojos L. A. parodymai. Kaltinamasis patvirtino, kad R. S. jis sužalojo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šie kaltinamojo parodymai apie nusikaltimo padarymo vietą visiškai atitinka įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, nes kaltinamojo nurodytoje nusikaltimo padarymo vietoje buvo rastas R. S. lavonas, kraujo pėdsakai, o gyvenamojoje vietoje - peiliai. Parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiką, vietą, kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamojo parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes visiškai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus ir duomenis.

Šios aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą apie tai, kad V. A. peiliu nužudė R. S.. Taigi nustatyta, kad tarp V. A. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – R. S. mirties yra priežastinis ryšys.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad V. A. nužudė R. S. ir jo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė tiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu panaudojo žalojančio pobūdžio įrankį - peilį. R. S. mirties priežastis - daugybinės kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje, nugaroje ir pilve su širdies, abiejų plaučių, kepenų ir skrandžio durtiniais pjautiniais pažeidimais. Tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. R. S. kūne konstatuota 17 (septyniolika) sužalojimų, iš jų: 11 (vienuolika) kiauryminių durtinių pjautinių žaizdų, iš jų 9 (devynios) krūtinėje ir nugaroje su širdies, plaučių ir kepenų pažeidimais, 2 (dvi) pilve su skrandžio pažeidimais; 4 (keturios) aklos durtinės pjautinės žaizdos nugaroje; 1 (viena) pjautinė žaizda ir 1 (vienas) linijinis odos nubrozdinimas kairiame žaste. Sužalojimai padaryti nurodytas sritis paveikus peiliu. Sužalojimų pobūdis rodo, kad tokie sužalojimai padaryti panaudojus gan didelę jėgą, nes pažeisti širdis, plaučiai, kepenys, skrandis. Smurtauta intensyviai, nes konstatuota 17 kūno sužalojimų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas intensyvius, daugybinius, stiprius smūgius peiliu į žmogaus kūno sritis, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir jų norėjo.

Nustatyta, kad prieš R. S. smurtauta intensyviai, peiliu suduoti smūgiai tiek iš priekio, tiek iš nugaros, konstatuota 17 (septyniolika) kūno sužalojimų peiliu, jie visi padaryti jai esant gyvai, nes specialisto išvada patvirtino, kad ji mirė po sužalojimų padarymo. Be to, sužaloti svarbūs gyvybei organai: širdis, plaučiai, kepenys, skrandis, o liudytojų parodymais patvirtinama, kad smurtavimo (badymo) prieš ją metu R. S. prašė baigti ir šaukė, jog jai skauda (tai girdėjo vaikai Aistė ir L. A., kurie šias aplinkybes patvirtino R. S., R. K., A. D.), o tai leidžia daryti išvadą, kad tuo metu, kai V. A. badė peiliu R. S., ji dar buvo gyva, informavo V. A., kad jai skauda, prašė smurtinius veiksmus nutraukti, jai skaudėjo, tačiau kaltinamasis į tai nereagavo. Taigi, ji nužudyta itin žiauriai, nes intensyvus, daugybinis badymas duriančio pjaunančio pobūdžio įrankiu - peiliu į gyvybei svarbius organus ir padaryti daugybiniai sužalojimai, tarp jų širdies, plaučių, kepenų, skrandžio, neabejotinai sukėlė jai dideles fizines kančias, ir tai kaltinamasis suvokė.

Iš asmens duomenų matyti, kad R. S. buvo ištekėjusi, jos sutuoktinis V. A., santuokos sudarymo data 2005-04-29. Šią aplinkybę patvirtino ir kaltinamojo V. A. parodymai.

Taigi V. A. nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 6 punktą, nes jis itin žiauriai nužudė šeimos narį - sutuoktinę R. S..

Skiriant bausmę V. A. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas dėl asmeninio konflikto, dėl pykčio.

Kaltinamasis V. A. teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas teigiamai, nedirba, neįgalus.

Lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinama ta aplinkybė, kad tuoj pat po įvykio informavo kitus asmenis ir tarnybas apie padarytą nusikaltimą, atsiprašė artimųjų (vaikų) dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas daro išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinime nurodytą aplinkybę, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teisme ištyrus įrodymus ši aplinkybė nepasitvirtino. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo išgėręs nedaug, ir tai neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis paaiškino, kad alkoholinį gėrimą vartojo jau po padaryto nusikaltimo, o nusikaltimo padarymą įtakojo įžeidžiamas ir netinkamas sutuoktinės elgesys, bet ne alkoholio vartojimas. Kitų duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, byloje nėra.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų sankcijoje. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas kaltinamajam skirti didesnį nei bausmės vidurkis dydį.

Kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Prašoma iš kaltinamojo V. A. priteisti nukentėjusiajam R. S. 2953 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat R. S. prašo priteisti 1000 litų išlaidas už teisines paslaugas.

Nukentėjusysis G. S. prašo G. S., A. A., M. A., L. A. priteisti kiekvienam po 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis V. A. sutinka atlyginti turtinę žalą, tačiau nesutinka atlyginti neturtinę žalą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) šių asmenų tarpusavio susitarimu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisę į žalos atlyginimą turi ir kiti mirusiojo giminaičiai.

LR BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis R. S. prašo tenkinti civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodyta bei patvirtinama, kad nukentėjusysis turėjo išlaidų ir jam padaryta žala. (t. 3, b. l. 92-95) Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti įrodytas, jis pagrįstas bylos duomenimis, nukentėjusysis turėjo išlaidų dėl R. S. laidojimo, taigi nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, o šią žalą padarė kaltinamasis nusikalstamais veiksmais, todėl jis privalo žalą atlyginti, civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas.

Be to, R. S. turėjo išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti (t. 3, b. l. 96, 97), todėl jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Taip pat byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir nurodė jos dydį - prašo priteisti 20000 litų.

Nukentėjusysis G. S. pareiškė civilinį ieškinį 80000 litų ir prašo priteisti jam bei jo globojamiems ir nužudytos R. S. nepilnamečiams vaikams A. A., M. A., L. A., tai yra kiekvienam po 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusieji pareiškė, kad neturtinė žala jiems padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nužudymo R. S., kuri yra jų motina. Patvirtino, kad su ja bendravo, dvasinis ryšys buvo stiprus, dėl jos mirties visi patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad V. A. tyčia nužudė R. S., dėl kurios mirties nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip padarė jiems neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti kaltinamasis.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl R. S. - artimo žmogaus (motinos) - nužudymo, netekties nukentėjusieji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekę artimo žmogaus. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintinas ir R. S., G. S., A. A., M. A., L. A. priteistina kiekvienam po 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ši suma nėra per didelė ar neprotingo dydžio.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam V. A. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 250 Lt. Nagrinėjant bylą teisme gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 7 punktas), kaltinamajam buvo skirtas gynėjas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl išlaidos už V. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra išieškotinos iš V. A..

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-07-14 iki 2014-06-20.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2014-06-20.

Kardomąją priemonę suėmimą V. A. palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš V. A. 2953 litų turtinei žalai atlyginti R. S..

Priteisti iš V. A. 20000 litų neturtinei žalai atlyginti R. S., 20000 litų neturtinei žalai atlyginti G. S., 20000 litų neturtinei žalai atlyginti A. A., 20000 litų neturtinei žalai atlyginti M. A., 20000 litų neturtinei žalai atlyginti L. A..

Priteisti iš V. A. 1000 litų (išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti) R. S..

Priteisti iš V. A. 250 litų valstybei (išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). Ši suma sumokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus: V. A. neįgaliojo pažymėjimą NP Nr. 0866723, pensininko pažymėjimą PG Nr. 0541219, asmens tapatybės kortelę Nr. 12341688 (t. 1, b. l. 28), pasiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Daiktus sunaikinti: R. S. liemenėlę, kelnaites, marškinėlius, 2 vnt. peilių, V. A. nagų nuokarpas, V. A. seilių pavyzdžius, V. A. atspaudus, 0,75 l talpos butelį su skysčio likučiais, R. S. lavono daktiloskopinę kortelę.

Daiktus: 2 vnt. raktų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5030c-2“, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N70-1“, USB atmintinę, 2 vnt. MRT pakroviklių gražinti R. S..

Daiktus: V. A. sandalus, sportines kelnes, bliuzoną, marškinėlius, 2 poras kojinių, grąžinti V. A..

Daiktus: kompaktinę plokštelę su 2013-07-14 GMP kvietimo garso įrašu, kompaktinę plokštelę su MRT Nr. 860368221, 860630221, 865118999 išklotinių įrašais, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.