Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas), Ričardas Gilys ir Nijolė Sušinskienė,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.1 d. laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.1 d., 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-05-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2009-09-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 6,5 parų arešto bausme bei 2005-05-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2011-03-09 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 2 parų arešto bausmę ir galutine bausme M. N. paskirtas laisvės atėmimas trims mėnesiams ir penkioms dienoms. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2011-11-25 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. nuteistas už tai, kad 2009-05-19 20 val. 27 min. veikdamas bendrininkų grupe su D. K., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, degalinėje UAB (duomenys neskelbtini) į vairuojamą automobilį „Renault 19“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) negaliojantis, įsipylė 124,37 litro A-95 markės degalų už 448,42 Lt ir išvažiavo nesusimokėjęs, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 448,42 Lt turtinę žalą.

M. N. tvirtina, kad per šį laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo jis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą - nepadarė jokio teisės pažeidimo, sukūrė faktinę šeimą, jo gyvenimo draugė 2012 m. sausio mėnesį turi susilaukti jų bendro kūdikio, be to, jis dirba ir turi pakankamai lėšų pragyvenimui bei šeimos išlaikymui, sudaręs oficialią darbo sutartį dirba Norvegijoje, taigi turiu darbą, legalų pragyvenimo šaltinį ir gyvenamąją vietą.

Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad vedamas noro toliau gyventi dorai, be jokių problemų ateityje lankyti Lietuvoje gyvenančius tėvus ir gimines, jis iš Norvegijos grįžo į Lietuvą, kad būtų išnagrinėta jo baudžiamoji byla. Mano, kad jo ankstesnis teistumas ar praeityje padaryti administraciniai teisės pažeidimai, palyginus su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik jam paskyrus griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę.

Pažymi, kad apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis teisiamas trečią kartą, nes nusikalstamą veiką - baudžiamąjį nusižengimą, už kurį buvau nuteistas Panevėžio miesto apylinkes teismo 2009-05-29 nuosprendžiu, ir nusikaltimą, už kurį esu nuteistas skundžiamu Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, jis padarė tą pačią dieną, t.y. 2009-05-17, o ne kaip nurodyta nuosprendyje – 2009-05-19 ir mano, kad ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių šios bylos buvo nagrinėjamos atskirai, o ne sujungtos į vieną.

M. N. nuomone, teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nemotyvavo realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir nevertino bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo galimybės, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą bei jos padarinius, kaltės formą, jo asmenybę, elgesį ir gyvenimo būdą po nusikalstamos veikos padarymo, dvi jo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybę, vertinant jų reikšmingumą, teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Utenos rajono apylinkės teismo 2011-06-07 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Nuteistasis M. N. neginčydamas savo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 320 str. 3 d., kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

Sutinkamai su BK 41 straipsnio nuostatomis, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, nuosprendžiu skiriama asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantija, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kuris numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Be to, įstatymo leidėjas yra numatęs ir specialias bausmių skyrimo taisykles atskiroms nusikalstamas veikas padariusių asmenų grupėms. Šioje byloje aktualu tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. sutinkamai su BK 27 str. 1 d. jis laikomas recidyvistu, o BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Pastaroji įstatymo nuostata reiškia, kad teismas, svarstydamas bausmės skyrimo recidyvistui klausimą, privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės skyrimą, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo šios bausmės skyrimo ir dėl to priėmė neteisingą nuosprendį, yra visiškai nepagrįstas.

Taip pat visiškai nepagrįsti ir skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes - į jo elgesį po nusikaltimo padarymo, į tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir gailisi, į jo šeiminę padėtį ir pan., nes šios aplinkybės yra aptartos ir įvertintos skundžiamame nuosprendyje svarstant bausmės klausimą.

Kolegija nelygina M. N. paskirtos bausmės su kitam asmeniui- M. N. bendrininkui šioje nusikalstamoje veikoje- paskirta bausme ir šiuo atžvilgiu dėl bausmės teisingumo nepasisako, kadangi bausmė yra skiriama kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui individualiai, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bausmių skyrimą, visetą ir šiuo aspektu bausmės negali būti lyginamos.

Kadangi nagrinėjamą nusikaltimą M. N. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t.y. būdamas recidyvistu, skundžiamu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmė jam paskirta visiškai pagrįstai ir yra teisinga.

Kadangi M. N. paskirta minimali galima šios rūšies bausmė, dėl jos dydžio kolegija, nagrinėdama bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nebepasisako.

Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M. N. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo net svarstyti bausmės švelninimo dėl didelio laikotarpio, praėjusio nuo nusikaltimo padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nes sprendimas byloje nebuvo priimtas savalaikiai išimtinai dėl to, kad apeliantas, pažeisdamas jam šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę, pasislėpė nuo teismo, t.y. byla ilgai buvo nagrinėjama tik dėl apelianto kaltės.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad M. N. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nebuvo atlikęs 2005-05-06 ir 2009-05-29 nuosprendžiais paskirtų bausmių, slapstėsi apsigyvendamas užsienyje, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. nėra pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatų ir atidėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą.

Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis.

BK 63 str. 5 d. 2 p. numato, kad teismas bausmių apėmimą turi taikyti, kuomet padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms.

Kaip minėta, M. N. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas du kartus: nagrinėjamą nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu - 2005-05-06 nuosprendžiu paskirtos (T.1 b.l. 98) ir 2011-03-09 nutartimi pakeistos (T.2 b.l. 37-38) 2 parų arešto bausmės, be to, po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, bet iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis buvo nuteistas už dar vieną nusikalstamą veiką- 2009-05-29 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 4 d., t. y. už baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.) (T.1 b.l. 99-101). Šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės iki priimant skundžiamą nuosprendį subendrintos nebuvo ir tai buvo padaryta skundžiamu nuosprendžiu- pritaikius BK 63 str. 1 d., 9 d., 65 str., visos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu.

Taip bendrindamas M. N. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais nuosprendžiais, apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas ir paskyrė jam per didelę galutinę bausmę, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas.

Kai asmuo naują nusikalstamą veiką padaro neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, naujai paskirtosios bausmės su ankstesne neatlikta bausme bendrinimą reglamentuoja BK 64 straipsnyje nustatytos taisyklės. O, sutinkamai su BK 63 str. 9 d., jei nauja nusikalstama veika yra padaroma iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo, naujai paskirta bausmė su pirmu nuosprendžiu paskirta bausme bendrinama pagal šio, t.y. BK 63 str. taisykles.

Taigi, šiuo konkrečiu atveju M. N. skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė su 2005-05-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi - dviejų parų areštu - turi būti bendrinama pagal BK 64 str. taisykles, o su bausme, paskirta 2009-05-29 nuosprendžiu- pagal BK 63 str. taisykles. BK 64 straipsnio tvarka bausimės gali būti bendrinamos pasirinktinai tik visiško ar dalinio sudėjimo būdu, o pagal BK 63 straipsnį teismas taip pat gali pasirinkti vieną iš šių bendrinimo būdų, tačiau, esant šio straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, privalo taikyti bausmių bendrinimą apėmimo būdu, t.y. nustatyti subendrintą bausmę, prilygstančią griežčiausiai iš paskirtųjų už atskiras nusikalstas veikas bausmei. BK 63 str. 5 d. 2 p. be kita ko yra numatyta, kad bausmių apėmimas taikomas, kai padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

Kadangi 2009-05-29 nuosprendžiu M. N. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, o skundžiamu nusprendžiu- už nusikaltimo padarymą, t. y. šios nusikalstamos veikos yra skirtingų rūšių, už šias veikas paskirtos bausmės turi būti apimamos.

Kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su 2005-05-06 nuosprendžiu buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu pagal neteisingą baudžiamąjį įstatymą - BK 63 str., o šiuo atveju tinkamas įstatymas - BK 64 str. taip pat numato tokį bausmių bendrinimo būdą, todėl pritaikius tinkamą įstatymą apelianto teisinė padėtis nebus pabloginta.

Apeliaciniame skunde teisingai pastebėta, kad nusikaltimas, už kurį M. N. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytas 2009 m. gegužės 17 d., o nuosprendyje nurodyta, kad nusikaltimą M. N. padarė 2009 m. gegužės 19 d. Toks neteisingas nusikaltimo laiko nurodymas nuosprendyje laikytinas rašymo apsirikimu ir ištaisytinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.,- nusprendė : Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nuosprendį pakeisti:Ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje rašymo apsirikimą nurodant, kad M. N. nusikaltimą padarė 2009-05-17. M. N. nuosprendžiu paskirtą trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., 5 d. 2 p., 9 d. apėmimo būdu subendrinti su 2009-05-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bausme ir paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą trims mėnesiams. Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1a p. iš dalies sudėti su 2005-05-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei 2011-03-09 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista neatlikta 2 parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trims mėnesiams ir vienai dienai.Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.