Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo L. T. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. T. nuteistas 2017 m. sausio 10 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio teismo pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčius laisvės atėmimu 5 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi skirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalimi ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi pripažintas L. T. atžvilgiu priimtas Vokietijos Federacinės Respublikos Tygarteno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendis ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; nuteistajam L. T. Vokietijos Federacinės Respublikos Tygarteno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos baudžiamojo įstatymo 263 paragrafo 1 ir 2 pastraipas, 267 paragrafo 1 pastraipą, 22, 23 paragrafą, 25 paragrafo 2 pastraipą, 52, 53, 56 paragrafus paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su BK 22 straipsnio 1 dalimi, 182 straipsnio 1 dalimi, 300 straipsnio 1 dalimi, ir nustatyta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, prie Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta dalis Vokietijos Federacinės Respublikos Tygarteno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir L. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 10 mėnesių.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 1 d., bausmės pabaiga 2022 m vasario 1 d.

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Žemesnės instancijos teismas sprendė, jog Komisija nuteistojo L. T. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius įvertino vienpusiškai, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir pernelyg išskirdama vien tik teigiamus duomenis, bei konstatavo, jog nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis, lygtinio paleidimo atveju, nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

5. Nuteistasis L. T. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. gegužės 13 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismo išvada, kad jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, yra aiškiai neteisinga, ji prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek teisės normoms. Teismo pozicija nesiderina su Komisijos padarytomis išvadomis. Teismas nepakankamai įvertino Komisijos kompetenciją, jos įžvalgas. Nuteistojo nuomone, būtent teismas pernelyg sureikšmino antraeilius dalykus ir dėl to nepamatė esminio fakto – tai, jog jam skirta bausmė pasiekė savo tikslus, todėl nėra būtinumo toliau laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis pažymi, jog jo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant ją pagal OAS‘ys vertinimo metodiką, yra žema, ji tesiekia 29 balus. Be to, nustatyta, kad jis dalyvavo visose įmanomose socialinės reabilitacijos programose. Apie jį atsiliepiama kaip apie nepriekaištingą asmenybę. Bausmės atlikimo metu jis mokėsi. Laisvėje turėtų ne tik gyvenamąją vietą, bet ir darbą. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra nuolatiniai bei tvirti. Paleistas į laisvę, jis ketina sukurti šeimą. Taip pat jis neturi priklausomybių, tinkamai reagavo į ankstesnes Komisijos rekomendacijas, susijusias su elgesio korekcija.

5.2. Kritikuodamas skundžiamoje nutartyje nurodytus motyvus, kurie lėmė apylinkės teismo sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, L. T. nurodo, jog pagal bausmių vykdymo įstatymą žalos atlyginimas nesiejamas su galimybe asmenį paleisti lygtinai. Be to, teismo minimi pinigai yra tikslinės artimųjų lėšos, skirtos nuteistojo poreikių tenkinimui. Nurodant šį argumentą, teismui derėjo išsiaiškinti, kam buvo išleisti pinigai. Jie buvo naudojami pagal paskirtį. Dar mažiau įtikinančiai, anot nuteistojo, atrodo teismo išvada, jog Komisija nevertino jo elgesio viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Komisijos nutarime nedviprasmiškai pabrėžiama, kad viso bausmės atlikimo metu jis laikėsi nurodyto režimo reikalavimų, nebuvo nė karto baustas, priešingai – buvo tris kartus paskatintas. Nuteistojo nuomone, teismas vertindamas, tai kad jis bausmės atlikimo metu nedirbo, turėjo atkreipti dėmesį, jog šiuo laikotarpiu jis ne veltui leido laiką, o lankė įvairius mokymus, dalyvavo įvairiose programose, mokėsi. Visi auklėjamojo pobūdžio renginiai yra sunkiai suderinami su darbu. Be to, darbas bausmės atlikimo vietoje turi skatinti žmogų pasitaisyti, tačiau tokį poveikį gali turėti tik mėgstamas darbas. Deja, pataisos įstaigoje tokio darbo nėra, todėl toks darbas butų tik beprasmis prievolės atlikimas ir tikrai nedidintų noro keistis. Nuteistasis pažymi, kad paleistas lygtinai jis galėtų dirbti ir tose darbovietėse, kurios pareiškė norą ir galimybę jį įdarbinti, bei susirasti kitą darbą, nes pataisos įstaigoje įgyti darbiniai bei kalbiniai įgūdžiai leistų jam būti paklausiam rinkoje. Jo manymu, teismas be reikalo kritiškai vertino galimų darbdavių pažymas. Iš tikrųjų tais dokumentais jie neįsipareigojo nuteistojo priimti į darbą, bet tokia pozicija suprantama, nes darbo vietų pasiūla ir paklausa nuolat keičiasi, o pasirašyti darbo sutarties, kol jis vis dar atlieka bausmę, jie neturi galimybės.

5.3. Skunde nuteistasis sutinka su apylinkės teismo teiginiu, jog jo padaryti nusikaltimai rodo buvus savanaudiškas paskatas, tačiau tuo pačiu pažymi, jog dėl šių veikų jis jau buvo nuteistas, atlieka bausmę, taigi, teisingumo ir bausmės neišvengiamumo principas buvo įgyvendintas. Nepagrįstai atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant ir tuo, kad paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas yra sunkesnis už prieš tai padarytąjį. Nusikalstamos veikos sunkumas atsispindi jam paskirtoje terminuoto laisvės atėmimo bausmėje. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nedraudžia nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už tokias veikas, už kurias jis yra nuteistas, taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Nuteistojo teigimu, tai, kad teismas visiškai netinkamai išsiaiškino lygtinio paleidimo esmę, rodo ir teismo nurodytas motyvas, kad paleidus jį iš pataisos namų galėtų susiformuoti nuomonė, jog per trumpas bausmės laikas rodo švelnų baudžiamumą už pavojingą visuomenei veiką, o tai būtų viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, be to, tai nemažintų pakartotinio nusikalstamumo rizikos. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo neatliktosios bausmės dalies. Lygtinai paleistas nuteistasis ir toliau atlieka bausmę, pasikeičia tik jos atlikimo sąlygos. Probacijos metu gali būti mažinami ir nustatomi kintantys pakartotinio nusikalstamumo riziką rodantys veiksniai. Probacijos laikotarpiu jis taip pat galėtų atlyginti žalą, ir netgi didesnę. Šiame kontekste nuteistasis pažymi, jog darbingo amžiaus probuojamieji, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pranešti apie tai probuotojui. Taigi, anot nuteistojo, jis niekaip negalėtų išvengti išskaitų iš jo darbo užmokesčio pagal vykdomuosius raštus. Apskritai, dėl Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatytų jos vykdymo taisyklių, jo priežiūra ir kontrolė būtų pakankamai intensyvios, jis nebūtų paliktas be priežiūros ir dėmesio. Be to, pagal įstatymą probacijos tarnyba galėtų kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar netgi lygtinio paleidimo panaikinimo. Anot nuteistojo, visos šios aplinkybės demonstruoja, kad po lygtinio paleidimo jam skirtos bausmės vykdymo procesas tęstųsi toliau, jis būtų kontroliuojamas, o jei nepateisintų teismo pasitikėjimo, būtų nedelsiant grąžintas į pataisos namus.

5.4. Skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismas nutartyje nenurodė jokių konkrečių priemonių, kurios turėtų būti įgyvendinamos tik pataisos namų sąlygomis, nenurodė, kodėl Probacijos įstatyme nustatytos resocializacijos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimo priemonės nebūtų jo atveju veiksmingos, kas per šiek tiek daugiau nei vienerius metus turėtų įvykti būtent pataisos namuose. Todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, dėl skundo priimant naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. T. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, kad L. T. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad L. T. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip matyti iš ankstesniame šios nutarties punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas bei vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent šio materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti L. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, skaičių, sunkumą bei pobūdį, jo ankstesnį teistumą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį, konstatavo apylinkės teismas.

8. Išvadą, jog L. T. dar nedaro pakankamai akivaizdžios ir įtikinamos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais (nors L. T. rizika nusikalsti yra žema - 29 balai pagal OAS‘ys metodiką, tačiau tik 10 balų yra statiniai, t. y. nekintantys, o likusieji 19 balų yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu bei mąstymu jis dar gali ir privalo mažinti), egzistuojančiu kriminogeniniu veiksniu (teismas nurodė, jog nuteistojo elgesiui reikšmės dar ir šiuo metu turi kriminogeninis veiksnys gyvenimo stilius ir draugai). Be to, apylinkės teismo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą lėmė ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo ir net nesikreipė dėl darbo. Šiame kontekste teismas taip pat kritiškai įvertino nuteistojo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymas dėl galimybės įsidarbinti šiose bendrovėse, kadangi jos išduotos dar 2019 metų spalio mėnesį. Be to, teismas sprendė, jog jos yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio bei nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis, juolab, kad pats nuteistasis yra pripažinęs, jog vienas iš motyvų, skatinusių jį nusikalsti, buvo siekis užsidirbti kuo piniginių lėšų. Taip pat žemesnės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, pagal kuriuos iš L. T. turi būti išieškota 1 161,55 Eur suma, iš kurių nuteistasis savanoriškai atlyginęs tik menką dalį - 30 Eur, nors nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervesta net 2 037,95 Eur, iš kurių nuteistasis savo asmeninėms reikmėms išleido 1 992,92 Eur. Duomenų apie į jo asmeninę sąskaitą gautų ir savo asmeninėms reikmėms išleistų piniginių sumų pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, jog nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų kuo greitesniam turimų finansinių prievolių įvykdymui. Taip pat jis sprendė, kad šie neatlygintini įsipareigojimai, nuteistajam išėjus į laisvę, apsunkins jo integraciją į visuomenę.

9. Motyvuodamas nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimą, žemesnes instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į kitas jo socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes. Jis pažymėjo, kad: L. T. savęs vertinimas vidutinis, jis iš esmės yra patenkintas savimi, geba išvardinti stipriąsias savo asmenybės puses, tačiau pats kiek stokoja savikritikos atsižvelgiant į silpnąsias savybes; pastebimas ir akivaizdus nuteistojo siekis pateikti save labiau iš teigiamos pusės, nutylint tam tikrą neigiamą informaciją; nors įprastai nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo ar savitvardos praradimo atvejų, tačiau pastarąjį kartą jis buvo nuteistas būtent už smurtinio pobūdžio nusikaltimą; pokalbio metu nuteistasis nusikaltimų pernelyg neanalizuoja, kai kuriuos savo poelgius stipriai sumenkina; nuteistasis suvokia, jog visų veiksmų eiga turi tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pasekmių, tačiau nusikalstamose veikose jis būdavo linkęs rizikuoti minimalizuodamas galimas savo elgesio pasekmes; nuteistasis turi savas nuostatas, kurių jis pats nuosekliai laikosi.

10. Visi aukščiau nurodyti skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis - visų pirma jo socialinio tyrimo išvada - bei yra neabejotinai svarbūs vertinant galimybę L. T. atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog L. T. daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos namuose. Pritardamas apylinkės teismo išdėstytiems išsamiems argumentams ir motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, apygardos teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.

11. Nors skundo autorius yra teisus teigdamas, jog Bausmių vykdymo kodekso normos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo instituto taikymą, tiesiogiai lygtinio paleidimo taikymo galimybės nesieja su nusikalstama veika, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytos žalos atlyginimu, tačiau tai savaime nereiškia, jog Komisija, ar teismas negali vertinti šios aplinkybės ir ja motyvuoti lygtinio paleidimo (ne)taikymą konkrečiam nuteistajam. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, netgi turi būti įvertinta ir tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį, kadangi nusikaltimu padarytos žalos dengimas rodo nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, leidžia spręsti ar jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Tik tuo atveju, kai nuteistasis neigiamai vertina savo praeityje buvusį neteisėtą elgesį, ką neabejotinai atspindi ir jo dedamos pastangos švelninat nusikaltimu/nusikaltimais sukeltas pasekmes, galima tikėtis, jog jis nebekartos tokių pačių klaidų ir ateityje. Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad L. T. savo neteisėto elgesio vis tik kritiškai nevertina, kadangi nepaisydamas nukentėjusiųjų interesų, jis ne tik nedirba pataisos namuose, kas leistų gauto darbo užmokesčio dalį nukreipti nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimui, bet ir šeimos narių jam siunčiamas žymias pinigų sumas išleidžia tenkindamas išimtinai savo poreikius. Nors nuteistasis skunde teigia, jog iš laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. į jo asmeninę sąskaitą gautos 2 037, 95 Eur sumos 1 992,92 Eur buvo panaudoti pagal paskirtį, jo poreikių tenkinimui, tačiau teisėjų kolegija yra įsitikinusi, jog didžiąją dalį jam šeimos narių pervestų piniginių lėšų nuteistasis galėjo panaudoti ne savo poreikių tenkinimui, o priteistų žalų atlyginimui, kadangi būtiniausiais minimaliais nuteistųjų poreikiais, t. y. maistu, higienos, gydymo priemonėmis ir kt., pasirūpina laisvės atėmimo įstaiga, vadovaudamasi BVK numatyta tvarka.

12. Teisėjų kolegija taip pat pritaria nuteistajam, jog vien tai, kad jis bausmės atlikimo laikotarpiu nedirbo, nereiškia, jog šiuo laikotarpiu jis neužsiėmė jokia prasminga, jo sėkmingos resocializacijos tikimybę laisvėje didinančia veikla, tačiau tuo pačiu pažymi, jog darbinė veikla yra viena svarbiausių socialinės reabilitacijos formų. Darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) neabejotinai rodytų L. T. realų nusiteikimą grįžti į visuomenę ir gyventi dorą, moralei ir teisei neprieštaraujantį gyvenimą. Be to, tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, jog jis nesiekė panaikinti būtent to veiksnio, kuris praeityje turėjo daugiausiai įtakos jo nusikalstamumui - nusikaltimų, už kurių padarymą L. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymą paskatino būtent savanaudiškos nuteistojo paskatos. Nagrinėjamu atveju pats nuteistasis neslepia, jog pataisos namuose jis nedirbo ne dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui sveikatos būklės, darbo vietų stokos), bet savo paties nenoro – L. T. iš esmės tvirtina, jog pataisos įstaigoje nėra tokio darbo, kuris teiktų jam malonumą. Tokios nuteistojo nuostatos darbo atžvilgiu kelia labai dideles abejones jo darbine motyvacija bei pasiryžimu užsidirbti pragyvenimui ir būnant laisvėje. Šios išvados niekaip nepaneigia nuteistojo pateiktos pažymos dėl galimo jo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, tokios pažymos yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Nors nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, įvairiuose auklėjamo pobūdžio renginiuose yra nesuderinamas su darbu, tačiau, teisėjų kolegija tokį skundo argumentą atmeta kaip absoliučiai deklaratyvų, kadangi kiti laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji sugeba puikiai suderinti tiek priemonių, skirtų mažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių poveikį, vykdymą, tiek darbinių funkcijų atlikimą.

13. Nuteistojo skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog žemesnės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, vertino ir nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, sunkumą ir pobūdį. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, jog šios aplinkybės jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę. Taip pat sutiktina ir su tuo, jog L. T. padarytos nusikalstamos veikos nepatenka į BVK 158 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytą nusikaltimų, kuriuos įvykdžius, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas, sąrašą. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju L. T. įvykdytų nusikaltimų sunkumas, pobūdis, kaip beje ir likusios neatliktos bausmės dalies dydis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės taip pat negali būti visiškai ignoruojamos. Jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, L. T. padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar kiekis, kaip ir neatlikta bausmės dalis, ir nebuvo motyvais, lėmusiais apylinkės teismo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės tik buvo įvertintos kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste, kas nei BVK nuostatoms, nei nagrinėjamu klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

14. Teisėjų kolegija nekvestionuoja ir skunde nurodomų argumentų, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies, kad toliau koreguoti savo elgesį, mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistieji gali ir probacijos laikotarpiu, kuriuo jie privalo laikytis paskirtų pareigų, vykdyti baudžiamojo poveikio priemones, laikytis bendrųjų probuojamiems asmenims keliamų reikalavimų. Neginčijamas ir skundo teiginys, jog nuteistajam nevykdant pagrindinių arba papildomų probacijos sąlygų, įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimo pagrindu galėtų priimti sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti vykdyti likusią bausmės dalį. Tačiau remiantis tokiais argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

15. Nuteistojo skunde pabrėžiama, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – pagal OAS‘ys metoką nustatyti tik 29 balai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia L. T. dėmesį, jog vien tai, kad nuteistasis yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nėra absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Netgi tuo atveju, kai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, svarbu įvertinti ir tai, kokią pažangą nuteistasis daro mažinant ją dar labiau. Šiuo atveju nustatyta, kad L. T. rizika pakartotinai nusikalsti pirminio vertinimo, atlikto 2019 m. kovo 4 d., metu buvo įvertinta 33 balais. Ji išliko tokia pati ir atlikus vertinimą 2019 m. balandžio 12 d. bei 2019 m. spalio 10 d. Atlikus įvertinimą 2020 m. balandžio 9 d. nustatyti 29 balai, tačiau socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimą 4 balais lėmė tik tai, kad nuteistasis pateikė jau aukščiau minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymas dėl įdarbinimo, kurios tiek žemesnės instancijos teismo, tiek apygardos teismo buvo įvertintos kritiškai, o ne kokie nors realūs teigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje, jo mąstyme, kriminogeninių veiksnių mažinime ir t. t.

16. Atsakydama į nuteistojo skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibrėžia ne tik duomenys apie jo paskatinimus ir skirtas drausmines nuobaudas. Todėl vien tai, kad jis bausmės atlikimo metu buvo tik skatintas, savaime nereiškia, jog jo asmenybė turėtų būti vertinama kaip nepriekaištinga. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bendrauja su daugeliu nuteistųjų, ir, nors nenurodoma, kad tarp jų yra ir asmenų palaikančių subkultūros tradicijas pataisos įstaigoje, tačiau nuteistojo požiūris į darbą bausmės atlikimo metu leidžia manyti, kad tokia tikimybė egzistuoja.

17. Nuteistojo skunde taip pat akcentuojama ir tai, kad jis palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo šeimos nariais, laisvėje turėtų užtikrintą darbo vietą, tačiau apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis iki nusikalstamų veikų padarymo, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarymo taip pat turėjo kur gyventi, palaikė ryšius, netgi gyveno tiek su sugyventine, tiek su tėvais, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad L. T. lygtinio paleidimo atveju gyvens su mama jai priklausančiame bute, sulauks palaikymo iš artimųjų, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.

18. Skunde L. T. pažymi ir tai, jog žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nenurodė kokios konkrečios priemonės nuteistojo turi būti įgyvendintos tolesnio bausmės atlikimo metu būtent pataisos namuose. Atsakydama į tokį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismo paskirtis, nagrinėjant klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų, yra tik patikrinti ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis), t. y. patikrinti Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ką nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas ir atliko. Atsižvelgiant į motyvus teismo nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, nustatyti nuteistajam socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą, privalo ne teismas, o Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (BVK 164 straipsnio 6 dalis).

19. Aukščiau išdėstytų išvadų kontekste apygardos teismas negali sutikti su nuteistuoju, jog skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti L. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Priimdamas tokį sprendimą, žemesnės instancijos teismas nurodė aiškius, išsamius su L. T. asmenybės, jo elgesiu bausmės atlikimo metu vertinimu susijusius argumentus ir motyvus. Prieštaravimų tarp Komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje išdėstytų faktinių bylos aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Tuo tarpu vien tai, kad, įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija visiškai pritaria apylinkės teismui, jog Komisija nutarime vienpusiškai, t. y. suteikdama prioritetą teigiamiems duomenims ir visiškai ignoruodama neigiamai nuteistąjį ir jo pataisos procesą charakterizuojančias aplinkybes, įvertino L. T. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją. Dėl to sutikti, jog Komisija objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

20. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. T. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.