Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta patraukti A. V. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis, 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 22 val. 07 min., Vilniuje, Sviliškių g. 2A, vairavo motorolerį „Popcorn” v.n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (1,99 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 str. 4 d. A. V. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucijos nuomone, teismas proceso metu nustatęs, kad pažeidimą fiksavusių pareigūnų parodymai prieštaringi, turėjo išnaudoti visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir išreikalauti iš Bendrojo pagalbos centro pranešimų apie teisės pažeidimą išklotines ir garso įrašus. Prie bylos ROIK Nr. 15051614145 Bendrojo pagalbos centro pranešimų apie teisės pažeidimą išklotinės pridėtos nebuvo, tačiau tai neatleido teisingumą vykdančią instituciją nuo pareigos (ATPK 256 str. 3 d.) rinkti įrodymus. Policijos pareigūnai M. P. bei V. M. nagrinėjimo metu parodė, kad dėl A. V. neteisėtų veiksmų jie gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio, tad teismui kilo pareiga gauti asmens, pranešusio apie A. V. galimai daromą teisės pažeidimą duomenų, duomenis, kreipiantis į protokolą surašiusią instituciją ar Bendrąjį pagalbos centrą ir jį apklausti teismo posėdyje. Pagal Bendrojo pagalbos centro informacija apie neblaivų mopedo vairuotoją 2015-09-15 policijai pranešta du kartus. Teismas nesiėmė priemonių nustatyti pranešėjų duomenis pats ir to nepavedė policijai, proceso metu nesiekė išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis pranešėjai matė asmenį su mopedu ir jį sulaikiusius policijos pareigūnus. Neapklausęs A. V. galimai padarytą pažeidimą mačiusių liudytojų, teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr.N575-684/2009, N575-881/2009, Vilniaus apygardos teismo byla Nr. ATP-936-487/2014), pagal kurią teisme turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. A. V. savo kaltę neigė, todėl liudytojų (pranešėjų) apklausa buvo būtina. Liudytojų duoti parodymai leistų teismui įvertinti A. V. inkriminuotą teisės pažeidimą, vadovaujantis ATPK 248, 257 str. nuostatomis, t.y. padaryti išvadą, remiantis įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nesurinkus įrodymų visumos ir nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, negalima laikyti, kad teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 str. yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų įvertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. 1 d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Taigi, įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Įvertinus Institucijos įgalioto atstovo apeliacinio skundo argumentus, taip pat bylos medžiagą, darytina išvada, kad skundo argumentas, jog teismas visų reikšmingų bylos aplinkybių neištyrė ir neįvertino, yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėjo išnagrinėti visus byloje reikšmingus faktus, nesant pakankamai įrodymų faktams patvirtinti ar paneigti, turėjo imtis priemonių rinkti įrodymus, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą bei pašalinti prieštaravimus tarp jų. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 str. 1 d., numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, esant prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V., kuris neigė vairavęs motorolerį, o tik jį stūmęs, ir policijos pareigūnų, apklaustų teismo posėdžio metu, parodymų (pareigūnai skirtingai nurodė galimas įvykio aplinkybes, tame tarpe aplinkybes dėl motorolerio priparkavimo vietos (garažas, požeminis garažas ar automobilių stovėjimo aikštelė), motorolerio galimų apgadinimų), teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Institucijos skunde pagrįstai nurodyta, kad apie A. V. veiksmus su motoroleriu du kartus pranešė asmenys Bendrajam pagalbos centrui, jų kontaktiniai duomenys yra užfiksuoti, tačiau teismas nesiėmė priemonių minėtus asmenis nustatyti ir juos apklausti teismo posėdyje. Minėti galimai teisės pažeidimą matę asmenys galėtų patvirtinti ar paneigti A. V. vairavimo motorolerio faktą, galimai motorolerio griuvimo aplinkybes ir pan. Apylinkės teismas apsiribojo tik rašytinių įrodymų ištyrimu ir policijos pareigūnų apklausa teisme, t.y. nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nesiėmė priemonių surinkti įrodymų tiek, kiek jų reikia teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą motyvuodamas nepašalintomis abejonėmis, tačiau jis turėjo objektyvią galimybę imtis priemonių minėtas abejones pašalinti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis yra naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ATPK 35 str. yra nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, o būtent, šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad <...> kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės klausimo, terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>.

Iš bylos medžiagos matyti, kad galimas teisės pažeidimas buvo padarytas 2015 m. rugsėjo 15 d., todėl 2016 m. kovo 15 d. baigiasi administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Kadangi akivaizdu, jog, priėmus sprendimą grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, nėra galimybės išnagrinėti bylą per šešių mėnesių laikotarpį, t.y. iki 2016 m. kovo 15 d., tikslinga administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti iki vienerių metų, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 15 d.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų, t.y. iki 2016 m. rugsėjo 15 d.