Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Vaivai Tamkutonienei, Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam M. N., jo gynėjai advokatei Stefanijai Bukelienei, nukentėjusiajai K. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. nuteistas pagal BK 189 str.1 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 str.1 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 189 str.1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 301 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; pagal BK 301 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta dalis 2004-01-06 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės (2 metai) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. N. nukentėjusiajai K. K. priteista 23600 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. pagal BK 189 str. 1 d. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2008-10-14 iki 2009-01-16, nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatyto asmens įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą – 2008-10-14 V. F. Respublikoje pagrobtą 2001 metų laidos, 23000 Lt vertės automobilį VW Passat, VIN: (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, kurį 2009-01-19 Kaune, prie Kauno 2-os klinikinės ligoninės, adresu (duomenys neskelbtini), realizavo – pardavė K. K. (dabartinė pavardė – K.) už 18300 Lt, padarydamas nukentėjusiajai K. K. 18300 Lt turtinę žalą.

Be to, M. N. pagal BK 300 str. 1 d. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytoje vietoje laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą – atspausdintą ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus Prancūzijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2002-07-05 automobiliui VW Passat, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurį 2009-01-19 Kaune, prie Kauno 2-osios klinikinės ligoninės, adresu (duomenys neskelbtini), parduodamas automobilį VW Passat, identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), pateikė K. K..

Be to, M. N. pagal BK 189 str. 1 d. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatyto asmens įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą 2009-01-17 V. F. Respublikoje pagrobtą, 2002 metų laidos, 25300 Lt vertės automobilį VW Passat, VIN: (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, kurį 2009-02-18 Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, pasikėsino realizuoti, tačiau to nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, M. N. pagal BK 300 str. 1 d. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytoje vietoje laikė bei gabeno žinomai netikrą dokumentą – atspausdintą ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus Prancūzijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007-06-01 automobiliui VW Passat, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), iki kol 2009-02-18 Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo sulaikytas su automobiliu VW Passat, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir jį panaudojo, pateikdamas policijos pareigūnams.

Be to, M. N. pagal BK 300 str. 2 d. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jis 1999-09-16 išduotas E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, į jį įklijuodamas savo fotonuotrauką ir tokį pažymėjimą laikė bei gabeno, kol jis buvo pas jį rastas 2009-02-18 asmens kratos metu ir paimtas policijos pareigūnų.

Be to, M. N. pagal BK 301 str. 1 d. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino netikrą juridinio asmens apvalų antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA Valstybinė įmonė „REGITRA“ Kauno filialas Nr. 15 REGITRA“ ir netikrą juridinio asmens spaudą „Transporto priemonė išregistruota paimti valstybinio numerio ženklai išduoti laikinieji numerio ženklai galioja 60 parų VĮ Regitra Kauno filialas 200: Parašas“.

Be to, M. N. pagal BK 301 str. 1 d. nuteistas už tai, kad savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrą dokumentą – Prancūzijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kiti skaičiai neįskaitomi), išduoto 1990-01-11 automobiliui Mercedes Benz 609, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), blanką, kuris yra atspausdintas ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, dokumentas atspausdintas ofsetu, serijinis numeris – elektrografija, kol dokumentas buvo rastas ir paimtas 2009-02-19 kratos metu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. N. neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios K. K. (K.), liudytojo G. R., D. J. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Minėti bylos duomenys yra tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo, kaip nekeliantys abejonių, vieni kitiems neprieštaraujantys ir vieni kitus papildantys ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas. Nuosprendis pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje; įvertintas įrodymų visetas, jame konstatuota, kad pakanka surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant objektyviai ir išsamiai išnagrinėti nuteistojo skundo argumentus, buvo apklaustas liudytojas P. A., papildomai apklausta nukentėjusioji K. K., liudytojai G. R., D. J..

Vienas iš M. N. skundo motyvų, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis G. R., D. J., taip pat nukentėjusiosios K. K. parodymais dėl to, kad jie prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Apeliantas nurodo, kad K. K., apibūdindama asmenį, iš kurio pirko automobilį, paaiškino, kad jis yra apie 25 metų, šviesių plaukų, 185 cm ūgio, jo vardas K., gyvenantis Jonavos mieste, besinaudojantis telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas tvirtina, kad jis yra tamsių plaukų, 29 metų amžiaus, aukštesnio ūgio, jo vardas ne K., o M., jis niekada negyveno Jonavoje ir niekada nesinaudojo (kaip matyti iš kratos protokolo) telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad asmuo, kuris pardavė nukentėjusiajai vogtą automobilį, prisistatė K. K. kaip K., gyvenantis Jonavoje, nerodo, kad tai buvo ne nuteistasis M. N.. Visiškai suprantama, kad asmuo, realizuojantis žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį, tai yra darydamas nusikaltimą, nurodo netikrus (klaidingus) savo asmens duomenis, gyvenamą vietą. Tai kaip tik ir daroma siekiant nuslėpti savo tapatybę, apsunkinti galimybę nustatyti asmenį, pardavusį automobilį. Todėl natūralu, kad skiriasi tikrasis kaltinamojo vardas ir vardas, kuriuo jis prisistatė darydamas nusikalstamą veiką. Kad M. N. maskuodavo savo tapatybę, prisistatydavo kitu asmeniu, matyti ir iš E. M. vardu pagaminto netikro vairuotojo pažymėjimo, kuriame įklijuota būtent apelianto M. N. nuotrauka. Iš P. A. parodymų irgi matyti, kad asmuo, iš kurio ketino pirkti automobilį VW Passat, prisistatė gyvenančiu Birštone. Kaip patvirtina ištirti įrodymai, šis asmuo, tai nuteistasis M. N.. Tačiau apeliantas negyvena ir Birštone (jo gyvenama vieta (duomenys neskelbtini)). Taigi ir kitu analogišku atveju M. N. maskavo savo gyvenamą vietą. Tai, kad kratos metu pas M. N. nerastas telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), irgi dar nereiškia, kad jis juo nesinaudojo. Apeliantas tvirtina esąs 29 metų, aukštesnio ūgio, o automobilį pardavęs asmuo, anot nukentėjusiosios, buvo apie 25 metų amžiaus, 185 cm ūgio, kas irgi rodo, jog nusikaltimą padarė ne jis. Toks tvirtinimas nepagrįstas. Apibūdinimas apie 25 metų, kolegijos nuomone, apima ir 29 metus, o aukštesnio ūgio asmuo, kaip tik ir yra apie 185 cm, todėl tai yra ne prieštaravimas, paneigiantis jo kaltę, o kaip tik patvirtinimas, jog asmuo, padaręs nusikaltimą, buvo būtent M. N..

Kaip matyti iš nukentėjusiosios, liudytojų G. R., D. J. parodymų jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai tvirtina, kad būtent nuteistasis buvo tas asmuo, kuris K. K. pardavė automobilį VW Passat. Šį asmenį jie atpažino paskelbus M. N. nuotrauką internetinėje laikraščio „15 min.“ versijoje, tai patvirtino akistatos su apeliantu metu (b.l. 111, 112 T. 1), taip pat teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme bei nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą. Kaip nustatyta, iki automobilio įsigijimo nei vienas iš nuteistąjį M. N. atpažinusių asmenų jo nepažinojo, jokių santykių, o juo labiau priešiškų, su M. N. neturėjo, todėl ir apkalbėti nuteistąjį (kaip teigia savo skunde apeliantas) jiems nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusioji bei liudytojai sąžiningai klysta, tvirtindami, jog asmuo, kuris K. K. pardavė vogtą automobilį, yra M. N.. Jau minėta, kad ir K. K., ir liudytojai G. R., D. J., tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai tvirtino, jog asmuo, iš kurio nukentėjusioji įsigijo automobilį, yra M. N.. Jų parodymai nuoseklūs, nekeliantys abejonių. Iš šių parodymų matyti, kad apeliantą šie asmenys atpažino pagal bendruosius fizinius ir anatominius požymius (ūgį, amžių, kūno sandarą). Be abejonės, kiekvieno iš šių asmenų vertinimas subjektyvus, atitinkantis jų asmeninį požiūrį, suvokimą. Toks apibūdinimas, atitinkantis kiekvieno iš jų suvokimą, labai aiškiai atsispindėjo tiriant įrodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusioji K. K., dar kartą nurodydama M. N., kaip asmenį, iš kurio pirko vogtą automobilį, paaiškino, kad apelianto plaukai yra šviesūs. Jos nuomone, tai grynai lietuviška šviesiai tamsi plaukų spalva, jis nėra juodaplaukis. Nukentėjusiosios nuomone, tamsių plaukų asmenys yra pietiečiai (italai, turkai, ispanai ir pan.). Liudytojas G. R., apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atpažindamas M. N. ir nurodydamas, kad tai tikrai tas asmuo, iš kurio K. K. įsigijo automobilį, paaiškino, kad jo plaukai šiuo metu jam atrodo kaip tamsūs kaštoniniai. Liudytojas D. J., patvirtindamas, kad nuteistasis yra tas pats asmuo, iš kurio nukentėjusioji K. K. pirko automobilį, kartu nurodė, kad jo plaukų spalva yra nei šviesi, nei tamsi, bet ji yra tokia pati, kaip ir automobilio pirkimo metu. Pats nuteistasis tvirtina, kad jo plaukai yra tamsūs. Taigi visi šie asmenys, apibūdindami M. N. plaukų spalvą, ją nurodo skirtingai. Kolegijos nuomone, toks skirtingas plaukų spalvos apibūdinimas rodo ne prieštaravimą tarp K. K., D. J. ir G. R. parodymų, o tik skirtingą, subjektyvų, būdingą tik tam asmeniui, šių plaukų spalvos vertinimą. Juolab, kad visi šie asmenys nurodo, kad M. N. atpažino ne pagal jo plaukus, o pagal daugelį sutampančių požymių: ūgį, kūno sudėjimą, bendrus veido bruožus, trumpai kirptus plaukus. Todėl nekelia abejonių nukentėjusiosios K. K. ir liudytojų D. J. bei G. R. tvirtinimas, jog M. N. yra tas pats asmuo, kuris K. K. pardavė vogtą automobilį VW Passat. Kad nuteistasis užsiima tokia veikla rodo ir kiti pirmosios instancijos teismo bei apeliacinio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai: liudytojo P. A. parodymai, kad ir jam M. N. (kad tai buvo būtent nuteistasis patvirtina ir jo sulaikymo aplinkybės bei vieta) norėjo parduoti automobilį VW Passat, kuris, kaip paaiškėjo, irgi buvo pavogtas. Pas M. N. buvo rasta visa eilė suklastotų dokumentų – vairuotojo pažymėjimas, išduotas kito asmens vardu, kuriame įklijuota nuteistojo nuotrauka, transporto priemonių registracijos liudijimai. Taip pat buvo rasti ir netikri VĮ „Regitra“ antspaudai. Visa tai reikalinga, kad palengvinti nusikalstamu būdu įgyto turto – automobilių, realizavimą.

Apeliantas savo skunde nepagrįstai tvirtina, kad privalėjo būti surengtas jo atpažinimas, kaip tai numato BPK 192 str., o atpažinimas iš nuotraukos laikraštyje turėjo būti pripažintas niekiniu. Parodymo atpažinti procesinį veiksmą netikslinga atlikti, jeigu nereikia specialiai nustatyti asmens, daikto ar objekto individualių požymių arba jie nustatyti kitais ikiteisminio tyrimo veiksmais. Šiuo konkrečiu atveju M. N. asmenybė jau buvo nustatyta nukentėjusiajai ir liudytojams jį atpažinus nuotraukoje, kuri buvo paskelbta (kartu nurodant šio asmens vardą bei pavardę) laikraščio „15 min.“ internetinėje versijoje www.15min.lt (b.l. 102 T. 1). Taigi vogtą automobilį pardavusio asmens atpažinti nereikėjo, ir toks procesinis veiksmas kaip parodymas atpažinti nebuvo reikalingas. Be to, nukentėjusioji ir liudytojai akistatos metu, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose patvirtino, kad automobilį, kuris buvo pavogtas, pardavė būtent M. N.. Taip pat pažymėtina, kad šis procesinis veiksmas pagal BPK 191 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra imperatyvus. M. N. tvirtinimas, kad neatlikus parodymo atpažinti procesinio veiksmo, jis negalėjo užduoti atpažįstančiam asmeniui klausimų ir tuo buvo suvaržytos jo teisės, irgi nepagrįstas. Teise užduoti klausimus apeliantas galėjo pasinaudoti tiek pirmosios instancijos teismui apklausiant minimus asmenis, tiek ir tiriant įrodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Be to, klausimus M. N. turėjo teisę užduoti ir akistatos su nukentėjusiąja K. K. bei liudytoju G. R. metu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi, kurioje vietoje veikė nuo 2009-01-15 iki 2009-01-19 telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) irgi nėra laikoma pažeidimu. Tai yra vienas iš daugelio ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų, tačiau įstatymai nenumato, kad toks procesinis veiksmas yra būtinas visose bylose. Šiuo atveju visos reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos atliekant kitus proceso veiksmus.

Skirtingai negu tvirtina M. N., pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir įrodymų vertinimo taisyklių BPK 20 straipsnio aspektu, t. y. teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, atitinkančiais šioje normoje jiems keliamus reikalavimus.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas M. N. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai, nors tokio savo sprendimo atskirai ir nemotyvavo. Tačiau toks nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų pažeidimas neturėjo esminės reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui. BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. M. N. nusikalstami veiksmai pagal BK 189 str. 1 d. (pirma veika) pasireiškė tuo, kad jis, nurodytu laikotarpiu, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą – pagrobtą automobilį VW Passat, VIN: (duomenys neskelbtini), kurį nustatytu laiku ir vietoje realizavo – pardavė kitam asmeniui. Antroji M. N. veika pasireiškė tuo, kad jis, nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą – pagrobtą automobilį VW Passat, VIN: (duomenys neskelbtini) ir jį pasikėsino realizuoti. Tokie M. N. veiksmai abiem atvejais atitinka BK 189 str. 1 d. dispoziciją (alternatyviuosius požymius), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 189 str. 1 d. (dvi veikos).

M. N. nusikalstami veiksmai antroje jam inkriminuotoje veikoje pagal BK 189 str. 1 d. pasireiškė tuo, kad jis iš kito asmens įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą 2009-01-17 Vokietijoje pagrobtą 2002 metų laidos automobilį VW Passat, kurį 2009-02-18 Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, pasikėsino realizuoti, tačiau to nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaip matyti iš nusikalstamos veikos turinio, M. N. nusikalstami veiksmai pasireiškė žinomai nusikalstamu būdu gauto turto – automobilio įgijimu ir pasikėsinimu jį realizuoti. Kadangi nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 1 d. objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais, todėl bent vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimas sudaro baigtinę nusikaltimo sudėtį. Todėl šiuo atveju veikos kvalifikavimui neturi reikšmės tai, kad BK 189 str. 1 d. įtvirtintos normos objektyvinę pusę sudarantis vienas veiksmas, realizavimas, buvo nebaigtas. Todėl ir šiuo atveju minėti nusikalstami veiksmai M. N. pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 189 str. 1 d. kaip baigtas nusikaltimas, o ne kaip pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 straipsnio 1 dalį svarbu yra tai, ar kaltinamasis suvokė, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Įstatymų leidėjas laiko, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Esminis šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis, kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia. M. N., kaip jau minėta, apskritai neigia įgijęs ir pardavęs automobilį VW Passat K. K., o dėl automobilio VW Passat pardavimo P. A. (ir jo įgijimo) nuteistasis tvirtina, kad šį automobilį įsigijo turguje ir nežinojo, kad jis yra vogtas. Kolegijos nuomone, nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad M. N. neabejotinai žinojo, kad automobiliai įgyti nusikalstamu būdu. Tai rodo jo elgesys ir veiksmai: prisistatydavo M. N. ne savo vardu, nurodydavo netikrą savo gyvenamą vietą (vienu atveju Jonavą, kitu – Birštoną), už automobilius prašė mažesnės nei rinkos kainos, parduodant automobilius naudojo suklastotus transporto priemonių registracijos liudijimus, su pirkėjais susitikdavo tamsiu paros metu (pirmuoju atveju), dėvėjo kapišoną (antruoju atveju), taip apsunkindamas galimybę jį įsidėmėti. Iš liudytojo P. A. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, matyti, kad paprašytas parodyti savo asmens dokumentą, M. N. pasakė, kad neturi, pradėjo išsisukinėti, painiotis, o galiausiai atsiėmė dokumentus ir nuvažiavo, nors jau buvo sutarta dėl automobilio pirkimo. Be to, kaip jau minėta aukščiau šioje nutartyje, pas M. N. buvo rasta visa eilė suklastotų dokumentų, netikrų VĮ „Regitra“ antspaudų. Visa tai reikalinga, kad palengvinti būtent nusikalstamu būdu įgyto turto – automobilių, realizavimą. Taigi abiem atvejais jis veikė tiesiogine tyčia.

M. N. nusikalstami veiksmai pagal BK 300 str. 1 d. (pirma veika) pasireiškė tuo, kad jis nenustatytoje vietoje laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą – atspausdintą ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, tai yra Prancūzijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nustatytu laiku ir vietoje, parduodamas automobilį VW Passat, pateikė kitam asmeniui. Antruoju atveju M. N. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nenustatytoje vietoje laikė bei gabeno žinomai netikrą dokumentą – atspausdintą ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, tai yra Prancūzijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol nustatytu laiku ir vietoje buvo sulaikytas su automobiliu VW Passat, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir jį panaudojo, pateikdamas policijos pareigūnams. Trečiuoju atveju M. N. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nustatytoje vietoje laikė žinomai netikrą dokumentą – Prancūzijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kiti skaičiai neįskaitomi) blanką, kuris yra atspausdintas ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, kol dokumentas buvo rastas ir paimtas 2009-02-19 kratos metu. Tokie M. N. veiksmai visais trim atvejais atitinka BK 300 str. 1 d. dispoziciją (alternatyviuosius požymius), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 str. 1 d. (trys veikos). Tai, kad visais atvejais apeliantas žinojo, jog šie dokumentai netikri (suklastoti) patvirtina aukščiau šioje nutartyje paminėtos (taip pat ir pirmosios instancijos teismo nustatytos) aplinkybės.

Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad M. N. veiksmai dėl nustatytoje vietoje laikyto žinomai netikro dokumento – Prancūzijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kiti skaičiai neįskaitomi) blanko kvalifikuoti pagal BK 300 str. 1 d. Tačiau tiek teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tiek daugumoje skundžiamame nuosprendyje, tame tarpe ir rezoliucinėje dalyje pripažįstant M. N. kaltu, ši veika nurodoma kaip BK 301 str. 1 d. Skundžiamame nuosprendyje aprašant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, ši veika yra analogiška kaltinamajame akte nurodytai kaltinamai veikai ir pateiktas teisingas šios veikos kvalifikavimas pagal BK 300 str. 1 d. Teisminio bylos nagrinėjimo metu minėtos veikos perkvalifikavimo klausimas nebuvo keliamas, tai patvirtina ir minėtas skundžiamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje esantis veikos aprašymas ir jos kvalifikavimas. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teistas padarė rašymo apsirikimą, minėtą veiką nuosprendyje nurodydamas ir M. N. pripažindamas kaltu pagal BK 301 str. 1 d. Šis rašymo apsirikimas skundžiamo nuosprendžio įžanginėje ir aprašomojoje dalyse pastebėtinas, o rezoliucinėje dalyje yra ištaisomas neįtakojant nuosprendžio teisėtumo bei nesukeliant M. N. jokių kitų teisinių pasekmių.

M. N. nusikalstami veiksmai pagal BK 300 str. 2 d. pasireiškė tuo, kad jis, nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jis 1999-09-16 išduotas E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, į jį įklijuodamas savo fotonuotrauką ir tokį pažymėjimą laikė bei gabeno, kol jis buvo pas jį rastas 2009-02-18 asmens kratos metu ir paimtas policijos pareigūnų. Tokie M. N. veiksmai atitinka BK 300 str. 2 d. dispoziciją (alternatyviuosius požymius), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 str. 2 d. šios veikos padarymą įrodo 2009-02-18 asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu pas M. N. rasti du vairuotojo pažymėjimai, vienas iš jų – išduotas E. M. vardu; specialisto išvada Nr.20-4-IS1-356(G1-586), kurioje nurodyta, kad tirti pateikto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 1999-01-16 E. M., a/k (duomenys neskelbtini) vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t.y. jis netikras. Įvertinus tai bei šiame dokumente įklijuotą asmens nuotrauką palyginus su byloje esančios M. N. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) atspausdintoje kopijoje esančia M. N. nuotrauka (b.l. 86 T. 2), akivaizdu, kad tai ne tik tas pats asmuo, bet ir abiejuose dokumentuose panaudotos analogiškos nuotraukos (tai patvirtinantys požymiai – veido bruožai, galvos forma, plaukų kirpimas, bliuzono kaklo iškirptės prigludimas ant pečių, iškirptės atstumas nuo kaklo (abiejose nuotraukose vienoje pusėje jis didesnis, kitoje – mažesnis)). Todėl M. N. dėl minėtos veikos padarymo kaltu pripažintas pagrįstai, o jo skundo motyvai tuo aspektu atmetami.

M. N. nusikalstami veiksmai pagal BK 301 str. 1 d. pasireiškė tuo, kad jis, nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą juridinio asmens apvalų antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA Valstybinė įmonė „REGITRA“ Kauno filialas Nr. 15 REGITRA“ ir netikrą juridinio asmens spaudą „Transporto priemonė išregistruota paimti valstybinio numerio ženklai išduoti laikinieji numerio ženklai galioja 60 parų VĮ Regitra Kauno filialas 200: Parašas“. Tokie M. N. veiksmai atitinka BK 301 str. 1 d. dispoziciją (alternatyvųjį požymį), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 301 str. 1 d.

Nors M. N. skunde nurodo, kad nuteistajam nebuvo suteikta tinkama teisė į gynybą, nes jam nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją ir nesuteikta galimybė šia teise pasinaudoti, tačiau tokie jo skundo motyvai paneigti bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu M. N. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis gynėjo atsisakė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu (2010-02-18 teisiamajame posėdyje), M. N. prašė teismo bylos nagrinėjimą atidėti, kad jis galėtų susirasti gynėją Teismas tokį jo prašymą tenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo suteikdamas M. N. laiko ir galimybę susirasti tinkamą gynėją. Tačiau sekančio teisiamojo posėdžio metu (po mėnesio) išaiškinus M. N. be kitų teisių ir teisę turėti gynėją, pastarasis nurodė, kad viską suprato, gynėjo nepageidavo ir sugebės teisme apsiginti pats. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis savo teises ir interesus, net ir būdamas suimtas, galėjo ginti pats ar per gynėją apskundžiant nuosprendį apeliacine tvarka. Ši M. N. teisė buvo realizuota, o apeliacinės instancijos teisme nuteistojo teises ir interesus gynė advokatė.

M. N. teigia, kad procesas byloje buvo nepagrįstai ilgas, nes visi veiksmai buvo atlikti dar 2009 metų pavasarį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu M. N. nesiskundė dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Teisiamajam posėdžiui byla perduota nagrinėti 2009-12-24, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2010-04-02, todėl akivaizdu, kad teisminis bylos nagrinėjimas nebuvo vilkinamas. Be to, visi bylos nagrinėjimo atidėjimai teisme buvo dėl M. N. kaltės.

M. N. jam inkriminuotas tyčines šešias nesunkias ir vieną apysunkę nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, neatlikus paskirtos bausmės, t.y. lygtinio paleidimo laikotarpiu. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. N. savo rūšimi turi būti parinkta tik reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgęs į tai, kad nėra M. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jis nesimoko, nedirba, apylinkės teismas už kiekvieną iš padarytų veikų nustatė laisvės atėmimo bausmių dydžius, kurie yra mažesni už konkrečių nusikaltimų sankcijos vidurkį. Šios bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Be to, subendrinta laisvės atėmimo bausmė (BK 63 str. 1, 4 d., 64 str. 1, 3 d.) taip pat yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta. Byloje nėra duomenų, jog M. N. motina serga tokia liga, dėl kurios jai reikalinga nuolatinė globa ir rūpyba, o M. N. yra vienintelis asmuo, galintis ją prižiūrėti. Todėl M. N. skundo motyvai dėl jam paskirtų bausmių ir subendrintos bausmės aiškaus prieštaravimo teisingumo principui yra atmetami. Be to, įvertinus tai, atmetamas ir apelianto prašymas panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiajai K. K. iš M. N. teismas priteisė 23 600 Lt. Motyvacinėje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad priteistina turtinė žala yra 18 300 Lt, o neturtinė žala 5 000 Lt, tačiau nenurodyta 300 Lt suma nukentėjusiosios advokato paslaugoms apmokėti. Ši aplinkybė tik pastebėtina, kadangi bendra skundžiamu nuosprendžiu priteista civilinio ieškinio suma yra teisinga.

Todėl daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas, naikinti jį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašo M. N., pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. (dėl žinomai netikro dokumento, išduoto automobiliui Mercedes Benz 609, laikymo).