Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija), apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimo L. V. (toliau – Pažeidėjas) administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu : pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, nubaustas 150 Eur bauda; pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, nubaustas 25 Eur bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, nubaustas 15 Eur bauda; pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, nubaustas 30 Eur bauda; pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, nubaustas 5 Eur bauda. Pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį, jam skirta galutinė administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2017 m. kovo 28 d. apie 18.05 val., Zarasų r., (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnamečiu, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, vairavo mopedą „RIEJU MRX“, kuris buvo be valstybinio numerio, neapdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, pažeidimo padarymo metu jis nepateikė mopedo dokumentų.Apeliaciniu skundu Institucija prašo pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAK įstatymas) 22 straipsnio 9 punktą Pažeidėjui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2018 m. kovo 27 d. Skunde Institucija nesutinka su apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjui paskirta administracine nuobauda ir mano, kad jis yra nubaustas pernelyg švelniai, kadangi jam nepagrįstai neskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. Nurodo, kad Pažeidėjas administracinius nusižengimus padarė neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, tačiau mokėsi vairuoti, buvo išklausęs mokyklinius vairavimo egzaminus. Nuo pažeidimų padarymo, t. y. nuo 2017 m. kovo 28 d., iki skundžiamo nutarimo priėmimo šioje byloje Pažeidėjas įgijo teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijų transporto priemones, 2017 m. balandžio 11 d. jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, Pažeidėjas 2016 m. sausio 18 d. jau buvo baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalis). Institucijos teigimu, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja Pažeidėjo asmenybę ir rodo, jog jis atitinkamų išvadų nepadarė, toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Skunde Institucija cituoja ANK 22 straipsnį, akcentuoja administracinėms nuobaudoms keliamus nubaudimo ir prevencinius tikslus, visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nurodo, kad Pažeidėjas nepakeitė savo gyvenimo būdo, elgesio ir padarė analogišką teisės pažeidimą. Todėl, Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas turi būti pakeistas pagal SEAK įstatymo 22 straipsnio 9 punktą, numatantį, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po 1 metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių nusižengimų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo, Pažeidėjo kaltės, įrodymų vertinimo, už atskirus nusižengimus bei galutinės subendrintos Pažeidėjui paskirtos nuobaudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau netikrina. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, Institucija prašo pagal SEAK įstatymo 22 straipsnio 11 punktą (skunde neteisingai nurodytas įstatymo 22 straipsnio 9 punktas, nes nuo 2016 m. liepos 1 d. Institucijos suformuluotas reikalavimas yra SEAK įstatymo 22 straipsnio 11 punkte) Pažeidėjui taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams, kadangi Pažeidėjui paskirta vienintelė nuobauda – bauda, yra per švelni ir neužtikrina administracinei nuobaudai keliamų tikslų (nubaudimo ir prevencinių). Su tuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas – ar Pažeidėjui pagal SEAK įstatymo 22 straipsnio 11 punktą galima paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kai minėta įstatymo nuostata įtvirtina apribojimą asmeniui įgyti teisę vairuoti transporto priemonę ne anksčiau kaip po 1 metų nuo pažeidimo (transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti) padarymo dienos. Taigi, šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, ar teisės pažeidėjams taikytinas apribojimas pagal SEAK įstatymą gali būti prilygintas administracinio poveikio priemonei pagal ANK. Iš tiesų, administracinė atsakomybė, realizuota nubaudžiant teisės pažeidėją ANK straipsnyje numatyta sankcija – pinigine bauda, savo esme, prigimtimi, pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo apribojimo, taikytino įgyvendinant SEAK įstatyme nustatytus reikalavimus. ANK prasme administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, paskirta administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios viena iš paskirčių – nubausti pažeidėją. SEAK įstatymo nuostatomis įgyvendinama saugaus eismo politika nustatant, be kita ko, eismo dalyvių pagrindines teises ir pareigas. Minėta, kad šio įstatymo 22 straipsnio, nustatančio teisės vairuoti transporto priemones suteikimo pagrindinius reikalavimus, 11 punkte nurodyta, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės jas vairuoti, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po 1 metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Taigi, darytina išvada, kad teisė vairuoti transporto priemonę gali būti suteikta esant tam tikroms sąlygoms, iš jų – tuo atveju, jei asmuo per 1 metus laiko nėra padaręs pirmiau nurodyto pažeidimo. Todėl toks apribojimas yra tik vienas iš bendrųjų pagrindinių reikalavimų, nustatytų SEAK įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-20-222/2017). Bylos duomenų visuma nustatyta, kad Pažeidėjas 2017 m. kovo 28 d. vairavo mopedą neturėdamas šios teisės, šis mopedas buvo be valstybinio numerio ženklų, neapdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir jam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pat pažeidimo padarymo metu jis nepateikė mopedo dokumentų. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus, todėl administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas ir jam paskirta administracinė nuobauda teisėtai bei pagrįstai. Vien tai, kad nustačius šiuos Pažeidėjo padarytus pažeidimus SEAK įstatymą vykdantys policijos pareigūnai nustatyta tvarka neįvedė apie juos duomenų į administracinių nusižengimų registrą (10 b. l.), taip VĮ „Regitra“ šiuo įstatymu nerealizavo nustatyto apribojimo įgyti teisę vairuoti transporto priemonę (kol nesuėjo 1 metų terminas nuo pažeidimo padarymo dienos) ir 2017 m. balandžio 11 d. Pažeidėjui buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (5 b. l.), nesudaro pagrindo jam skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kaip minėta, SEAK įstatymo 22 straipsnio 11 punkte numatytas apribojimas yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemones suteikimu nustatant sąlygas, kurioms esant asmeniui suteikiama teisė vairuoti transporto priemonę, ir reiškia specialiame įstatyme įtvirtintų bendrųjų reikalavimų, bet ne administracinės atsakomybės, kaip sankcijos, įgyvendinimą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei teigia Institucija, pirmosios instancijos teismas, Pažeidėjui pagal jam inkriminuotus administracinius nusižengimus paskirdamas pinigines baudas, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti skundžiamą teismo nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.