Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4603-314/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei G. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė G. J. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

6. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 22,35 Eur vėlavimo palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., ir 74,31 Eur delspinigius, paskaičiuotus už tą patį laikotarpį, teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo, nurodė, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 22,35 Eur vėlavimo palūkanas atmetė ir iš atsakovės ieškovei priteisė 74,31 Eur delspinigių.

9. Teismas taip pat nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, tačiau kreditorius gali reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Teismas sprendė, kad ieškovė, paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi sudarytą Paskolos sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei jos paskolintų pinigų, nei Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu sutartų palūkanų, įrodė ieškovės negautų pajamų faktą. Atsakovė nepateikė savo atsikirtimų, todėl, teismo vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, buvo pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė įrodė, kad prašomos priteisti negautos pajamos yra pagrįstos, todėl jas priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliacijos objektą sudaro tik pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis atmesti reikalavimai dėl dalies palūkanų bei sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė G. J. 2021 m. balandžio 2 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 74743275. Pagal Paskolos sutartį ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovei 5200,00 Eur paskolą (4742,40 Eur paskolos suma ir 457,60 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 72 mėnesių laikotarpiui.

14. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko teismas priteisė ieškovei iš atsakovės negrąžintą kredito sumą. Apeliantė, pateikusi apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 22,35 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ši ieškovės reikalavimą, konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo ir negali būti priteisiamos kartu su delspinigiais.

15. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos ieškovės argumentus, su jais nesutinka.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

17. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 17 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis.

18. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti.

19. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą, nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as). Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma, kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, ieškovės deklaruojamos vėlavimo palūkanos yra nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas ir spręstina, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius už tą patį laikotarpį.

22. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą 432,20 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pati ieškovė ieškinyje nurodė šį mokestį įskaičiusi į savo banko sąskaitą kredito suteikimo metu ir kuris, pagal Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27. punktą, yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sprendė, kad ieškovė prašo šį mokestį sumokėti pakartotinai, taip, galimai, siekdama nepagrįstai praturtėti.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skolintojai suinvestavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (Organizatoriaus) sąskaitą, o atsakovė sutarties sudarymo mokestį bei Paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus argumentus bei į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi sutarties sudarymo mokestį, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus laiko iš esmės pagrįstais.

25. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, sutarties sudarymo mokestis – sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo Skolintojų paskolintos sumos (7,95 proc.). Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas Paskolos išmokėjimo metu. Pažymėtina, kad pagal mokėjimų grafiką sutarties sudarymo mokestis buvo sumokėtas ne sutarties sudarymo metu, o išdėstytas dalimis – 457,60 Eur sutarties sudarymo mokesčio išdėstyta mokėti iki 2027 m. vasario 15 d. po 6,35 Eur, 2027 m. kovo 15 d. turėjo būti sumokama paskutinė 6,75 Eur įmoka. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės nesumokėtą 432,20 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio.

Dėl bylos procesinės baigties bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, bei atsižvelgė į aktualią teismų praktiką, tačiau nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės 432,20 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, taip pat perskirstytinos pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš viso 6 946,22 Eur sumą. Tenkinama reikalavimų dalis iš viso sudaro 6923,87 Eur, t. y. patenkinta 99,68 procentai reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 807 Eur, taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 804 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme.

28. Apeliaciniu skundu ieškovė skundė teismo sprendimo dalį dėl 454,55 Eur (vėlavimo palūkanų ir sutarties sudarymo mokesčio). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju priteistina suma sudaro 432,20 Eur, taigi patenkinta 95 procentai apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 20 Eur (žyminis mokestis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei priteistina iš atsakovės 19 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511:

4 618,56 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniolika eurų 56 ct) skolą;

625,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) palūkanų;

1 095,52 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis eurus 52 ct) administravimo mokesčio;

432,20 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus 20 ct) nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio;

78,28 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 28 ct) nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. birželio 26 d.;

17 (septyniolikos) procentų dydžio nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos 2022 m. birželio 27 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 74743275 termino pabaigos 2027 m. kovo 15 d., nuo pagal Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 74743275 tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), neviršijant bendros likusios 2 024,30 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt keturių eurų 30 ct) sumos;

74,31 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 31 ct) delspinigių;

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6923,87 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt trijų eurų 87 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

804 Eur (aštuonis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Priteisti iš atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, 19 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.