Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. Vilniaus r., Dūkštų sen., Dūkštų k., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vandos O. L. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kodas 268413210 įmonės (toliau-įmonė) likvidatorius (vadovas) (toliau-įmonės likvidatorius, vadovas) V. K. veikdamas savo gyvenamoje vietoje-(duomenys neskelbtini), Dūkštų k., Dūkštų sen., Vilniaus r. ir žinodamas apie įmonės, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Patikrinus piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo įmonės likvidatoriaus V. K. paskyrimo, per laikotarpį nuo 2017-01-11 iki 2017-04-30, nustatyta, kad įmonė vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, tam, kad užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą, o kitiems paskesnės eilės kreditoriams, todėl buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-mokesčių inspekcija) kaip kreditoriaus teisės ir jis savo neveikimu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį (b.l. 1-3).

Byla teisminga Vilniaus rajono apylinkės teismui, nes likvidatorius pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, turėjo vykdyti Vilniaus rajone, kadangi jo faktinė gyvenamoji vieta buvo Vilniaus r., Dūkštų sen., Dūkštų k., Dūkštų g. 1.

V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad supranta dėl ko kaltinamas. Pripažįsta savo kaltę iš dalies. Jis įmonės likvidatoriumi paskirtas 2016 m. gruodžio 31 d. Supranta, kad likvidatorius turi įmonės vadovo teisės ir pareigas bei atsakingas už visą įmonę ir už visus įmonėje vykstančius procesus, jis to neginčija, dėl to kaltė iš dalies ir galėtų būti. Bėda ta, kad įmonė yra Panevėžyje, o jis gyvena Vilniuje, todėl negali visą laiką kontroliuoti darbuotojų. Jis sužinojo apie tuos atsiskaitymus tada, kai buvo pradėtas operatyvus patikrinimas, tada gavo tuos duomenis ir iš įmonės buhalterės paprašė pasiaškinti, kad atsiskaitymai su kreditoriais pažeidžiant eiliškumą nepasikartotų. Visus atsiskaitymus pagrinde vykdė įmonės buhalterė, įmonės savininkė ir įmonės savininkės dukra R. K.. Jis paėmė banko sąskaitos išrašus, iš kurių buvo matyti, kad pavedimus minėti asmenis darė iš savo asmeninių sąskaitų, tie pinigai yra jų asmeniniai pinigai, tos sumokėtos sumos yra įtrauktos kaip įmonės kreditorių. Jis negali kontroliuoti, kad įmonės kurios buveinė yra Panevėžyje savininkės dukra, norėdama padėti savo mamai, daro įmokas, negali liepti, kad jos kažkam tai nemokėtų. Iš mokesčių inspekcijos pateiktų argumentų susidaro įspūdis, kad viskas buvo koordinuota, sąmoninga ir t.t., bet, kaip minėjo, jis negali kontroliuoti, kad įmonės savininkės dukra ar buhalterė, iš savo asmeninės sąskaitos nedarytų kažkokių pavedimų. Prašo jam administracinės nuobaudos neskirti, nes jo manymu jis nepažeidė mokesčių inspekcijų interesų. Jis viską darė teisingai, jis negalėjo kontroliuoti kitų asmenų, kad jie iš savo asmeninių sąskaitų darė pavedimus. Jeigu teismas traktuotų, kad visgi yra ta sudėtis, tai prašo, kad nebūtų taikoma administracinė nuobauda, dirba advokato padėjėju nes kaip ir pagal teismų praktiką, visuomenės interesai šiuo atveju gali būti ir kitaip užtikrinami (b.l. 38-41).

V. K. kaltė dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo grindžiama byloje surinktais duomenimis: jo paaiškinimu teisme, mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio mėnesio pareiškimu dėl administracinio teisės nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo, mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma 2017-06-08 Nr. FR1042-3953 (toliau-pažyma) bei pridėtais prie jo dokumentais, kita bylos medžiaga (b.l. 4-32, 39-41).

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad šio kodekso straipsnis suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Šio kodekso straipsnis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įmonės savininkė Vanda O. L. vienintelio savininko sprendimu 2016-12-30 nutarė vadovaujantis CK 2.106., 2. 107. straipsniais, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 13 straipsniu likviduoti įmonę. Įmonės likvidatoriumi paskirtas advokato padėjėjas V. K.. 2017-05-15 pradėtas įmonės operatyvus patikrinimas ir kuris baigtas 2017-06-08. Mokesčio inspekcijos duomenimis įmonės deklaruota mokestinė nepriemoka 2017-05-15 datai (operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo datai) sudarė 18801,66 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta pažyma kurioje nustatyta, kad įmonė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems kreditoriams, vykdė atsiskaitymus pagal pasirašytus susitarimus dėl tarpusavio skolų užskaitymų, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Remiantis CK 6.930 ¹ straipsnio 1 dalimi, įmonė nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams (mokėti už prekes ir paslaugas). Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – mokesčių inspekcija. Nes laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30 apmokėtos išlaidos sudaro 21779,49 Eur, iš jų atsiskaityta su tiekėjais 9879,79 Eur (43,00 % nuo visos išlaidų sumos), išmokėtas darbo užmokestis 3281,56 Eur (14,28 % nuo visos išlaidų sumos), nurašyta ir sumokėta VSDFV 7100,33 Eur (30,90 % nuo visos išlaidų sumos), nurašyta ir sumokėta antstoliams 2425,22 Eur (10,55 % nuo visos išlaidų sumos), nurašyta ir sumokėta VMI prie FM 289,67 Eur (1,26 % nuo visos išlaidų sumos), ir kt.. Įmonės vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos A. T. (toliau-LAT) yra išaiškinęs, kad taisyklės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje taikytinos ir likvidatoriui, kuris turi likviduojamojo asmens valdymo organo teises ir pareigas (CK 2.110 straipsnio 2 dalis), (LAT 2014-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3KK-3-504/2014). Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad V. K., būdamas įmonė likvidatoriumi, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir taip pažeidė mokesčių inspekcijos kaip kreditoriaus teises, todėl darytina išvada, kad V. K. padarytas neveikimas tinkamai kvalifikuotas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. V. K. pateikti paaiškinimas teisme ir papildomieji įrodymai neatleidžia jo nuo atsakomybės, numatytos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, kadangi byloje įrodyta, kad jis nevykdė pareigos, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje. Taip pat, nėra teisinio pagrindo, kaip prašo V. K. vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalyje jam neskirti administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje sankcijoje.

V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. K. neveikė nepiktybiškai, nes pats aiškino, kad įmonė yra Panevėžyje, o jis gyvena Vilniaus rajone, todėl negali visą laiką kontroliuoti įmonės darbuotojų. Jis sužinojo apie tuos atsiskaitymus tada, kai buvo pradėtas mokesčių inspekcijos operatyvus patikrinimas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsiskaitymai su mokesčių inspekcija nebuvo visiškai nutraukti, t. y. jai buvo sumokėta 1.26 procentų nuo visos išlaidų sumos, kai tuo tarpu tiekėjams buvo sumokėta 43 procentų nuo visos išlaidų sumos.

Tokios aplinkybės parodo, kad V. K., būdamas įmonės likvidatoriumi, stengėsi dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Duomenų, kad V. K. būtų baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus nėra.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato sankciją – baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Šio kodekso straipsnio sankcijoje nėra alternatyvos, tačiau nustačius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti taikomos šio kodekso 34 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinės nuobaudos švelninimo taisyklės, galėtų būti taikoma išimtis. Taip pat svarbu, kad būtų pasiekti šio kodekso 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos tikslai, – nubausti bei siekti auklėti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir skirtinas mažesnis negu straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos dydis. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ANK 34 straipsnio 5 dalis taikymas, nes nors ir minimalios 1400 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę (advokato padėjėjas), padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (V. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn už neveikimą), būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 300 Eur dydžio bauda būtų pakankama administracinė nuobauda ir jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus ir yra proporcingas V. K. neveikimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas, -

nutaria:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio l dalyje, ir skirti jam, vadovaudamasis šio kodekso 34 straipsnyje, 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties išdavimo ar išsiuntimo dienos į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-804-269/2017.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.