Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-360/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
1A-189-360/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00537-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė
Nuteistasis
T. J.
Nukentėjusysis
E. R.
Advokatai
Ramūnas Girevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-360/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00537-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,nuteistajam T. J., jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,nukentėjusiojo E. R. atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. R. atstovo advokato R. Girevičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-06-26 nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. J. paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019-07-10 Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2020-01-13 Plungės apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme - 26 MGL (1300 Eur) bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, ir 26 MGL (1300 Eur) bauda.

Nuosprendžiu iš T. J. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 114,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam E. R. 2051,11 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 786,50 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. J. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2020-01-01 apie 22 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), T. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, kilus konfliktui su E. R., pastarąjį abejomis rankomis pastūmė, o E. R. pastūmus atgal, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė E. R. į veido sritį, po ko šis nugriuvo ant grindų. Nugriuvusiam ant grindų E. R., T. J. spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas. Po kelių minučių konfliktui atsinaujinus, T. J. ne mažiau kaip 2 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė E. R. į veido sritį ir šiais savo veiksmais padarė E. R. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir paakiuose bei skruostų viršutinėje dalyje, tarpuakio odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą, poodines kraujosruvas abiejose kaktos pusėse ir dešinėje pakaušio pusėje bei kairio peties sąnario priekiniame ir šoniniame paviršiuje, nedideles apvalias grupines abiejų žastų priekinio paviršiaus poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus.

Šalies argumentai

2. Nukentėjusiojo E. R. atstovas advokatas R. Girevičius apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir T. J. paskirti 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti trečdaliu iki 4 mėnesių ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. R. turtinę bei neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigojant nuteistąjį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį; nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistojo nukentėjusiajam 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti ir priteisti iš nuteistojo T. J. nukentėjusiajam E. R. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

2.1. Nurodo, kad baudžiamosios bylos duomenys ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo klaidingoms teismo išvadoms, kad bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą. Teismas taip pat neįvertino, kad yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri iš esmės yra pasiekta įrodymų surinkimu ir nuteistojo negalėjimu paneigti akivaizdaus nusikaltimo, ir yra net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas adekvačiai neįvertino, kad nuteistasis per vienerių metų laikotarpį įvykdė jau antrąjį tokios pačios rūšies tyčinį ir smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, t. y., jis tyčia ir tiesiogiai bei sistemingai kėsinasi ir sužaloja asmenis, kas rodo, kad nuteistasis sankcijomis turi patirti tokius bausmės suvaržymus, kurie ne tik nubaustų, bet ir būtu aiškiu signalu nuteistajam, jog tęsiant nusikaltimų vykdymą, sankcijos tik griežtėja ir jos tampa realiomis. Teismas neatskleidė, kodėl padarė išvadą, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti švelnesne sankcija, kuo pasireiškia toks tikėjimas nuteistuoju. Apeliantas yra įsitikinęs priešingai - nuteistojo recidyvas ir pakartotinis tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimo įvykdymas rodo, kad nuteistasis yra linkęs fizine jėga žaloti kitus asmenis, iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė ir net nepraėjus metų laikotarpiui, pakartotinai tyčia sužalojo nukentėjusįjį. Akivaizdu, kad teismas tik formaliai įvertino, jog prieš nukentėjusįjį įvykdytas nesunkus nusikaltimas, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, tačiau realiai teismas turėjo įvertinti, kad nukentėjusysis patyrė daugybinius smūgius tiek rankų kumščiais, tiek spyriais kojomis, sužalojimai buvo padaryti ir į galvos sritį - į gyvybiškai svarbius organus, kad smurtas tęsėsi nukentėjusiajam net nugriuvus ant žemės, kas rodo, kad nuteistasis pakartotinai nevertina ir negerbia kitų asmenų sveikatos, yra susidaręs nuomonę, kad smurtu gali pakenkti kietiems asmenims, tačiau pats už nusikaltimų įvykdymą gali esminių sankcijų ir nepatirti. Apeliantas, palaikydamas valstybinio kaltintojo poziciją, daro išvadą, kad yra pagrindas ir net būtinybė nuteistajam už įvykdytą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas niekaip nemotyvavo ir atmetė nukentėjusiojo atstovo prašymą skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą arba pašalinimą. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Kaip minėta, prašymas skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą buvo motyvuotas tuo, jog nuteistasis turi suprasti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ne tik tuo atveju, jei bus padaromos naujos nusikalstamos veikos, bet ir tokiu atveju, jei jis nevykdys teismo skirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Tokiu būdu nukentėjusysis siekia ne tik to, kad nuteistasis suprastų galimas neigiamas pasekmes dėl naujų nusikaltimų vykdymo, bet ir būtų priverstas atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam. Galima tik spėti, jog teismas patikėjo nuteistojo paaiškinimu, jog žalą atlygins per tris mėnesius, tačiau tokie nuteistojo pažadai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, t. y., nuteistasis per pusės metų laikotarpį neatlygino net dalies žalos ir, kaip deklaravo po teismo posėdžio, neketina to daryti. Tai rodo, kad nuteistasis ir toliau, nesulaukęs adekvačių sankcijų, demonstruoja nepagarbą kitiems asmenims. Netaikant baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimo atlyginti žalą nukentėjusiajam, nukentėjusysis negauna adekvačios teisinės apsaugos. Priešingai, nukentėjusysis patirs papildomas išlaidas antstolio vykdymo išlaidoms apmokėti, o tuo tarpu antstoliai žalos atlyginimo išieškoti negalės, nes turto nuteistasis neturi, darbo užmokesti gaunamas ne Lietuvoje.

2.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teigiama, kad dėl patirtų sužalojimų E. R. buvo priverstas ilgą laiką kęsti didelius galvos, kairės rankos skausmus, sužalojimus jautriausioje kūno vietoje - galvoje, išgyveno nežinomybės jausmą, kankino nuolatinės mintys, ar trauma neturės pasekmių ateityje, nepakenks jo darbingumui. Kenčiant sužalojimais sukeltus skausmus bei nežinant galutinių sužalojimais sukeltų neigiamų pasekmių, dėl galvos skausmų ir pykinimo bei galvos svaigimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo atlikta E. R. galvos kompiuterinė tomografija, kurios nebūtų reikėję atlikinėti, jei nebūtų padaryti galvos sužalojimai. Ilgą laiką po patirto smurto sužalojimų žymės buvo matomos veido srityje, t. y., matėsi bendras veido sutinimas ir kraujosruvos (mėlynės) abiejų akių vokuose, dėl ko E. R. jautėsi nepatogiai ir vengė rodytis viešose vietose, dėl negalavimų buvo priverstas laiką leisti namuose, todėl patyrė liūdesį, atskirties jausmą, taip pat dėl sužalojimų patyrė didelius estetinius nepatogumus, kas tik dar labiau skatino priverstinį uždarumą, atsiribojimą nuo aplinkos. Tai patvirtina ne tik teismo medicinos specialisto išvada, bet ir teismui pateiktos nuotraukos. Kurį laiką E. R. dėl skausmų negalėjo atlikti jokių darbų kaire ranka, kas apsunkino jo kasdienybę bei buitį, darbą statybose. Kėlė nerimą dėl galimybės tęsti vieninteliu jo šeimos pajamų šaltiniu esantį darbą. E. R. savo patirtą neturtinę žalą vertina 2000 Eur, toks žalos dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, yra teisingas ir protingas. Šį neturtinės žalos dydį pripažino ir nuteistasis, todėl, pažeisdamas šalių dispozityvumo ir rungimosi principus, teismas užsiėmė nepagrįsta ir neteisėta nuteistojo „gynyba“, kurios šiuo atveju nuteistasis net neprašė. Pažymėtina, kad 2000 Eur neturtinės žalos dydis nėra per didelis nei nukentėjusiajam, nei nuteistajam, kuris per mėnesį uždirba net 3000 Eur į rankas.

3. Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėja advokatė bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija nuosprendžio išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nesutinka su nuteistajam paskirta bausme bei priteistu neturtinės žalos dydžiu.

5. Apeliacine skunde prašoma nuteistajam skirti ne laisvės apribojimo bausmę, kaip tai padaryta skundžiamu nuosprendžiu, o laisvės atėmimą, akcentuojamas 2 atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas, tai, kad per vienerius metus padarytas jau antras toks nusikaltimas, iš teistumo išvados nepadarytos, nukentėjusysis patyrė daugybinius smūgius į galvą. Kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, bylos medžiaga, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai neduoda pakankamo pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.

6. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo, remdamasis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sprendžia, jog aptartos nuostatos nepažeistos, o T. J. bausmė individualizuota tinkamai, sprendimas pakankamai motyvuotas.

7. Nuteistasis T. J. padarė nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvina prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis, sunkina, tai, jog veika padaryta recidyvisto (esant neišnykusiam teistumui) bei esant neblaiviam, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir T. J. asmenybė, atsižvelgta, kad jis teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, šiuo metu nedirba. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta ne griežčiausia, tačiau ir ne švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatyti keli adekvatūs įpareigojimai, kurie nuteistąjį veiks teigiamai. Baudžiamoji atsakomybė dėl nebe pirmo T. J. teistumo nuosekliai griežtėja. Nors apeliaciniame skunde prašoma įpareigoti T. J. atlyginti visą žalą, tačiau BK nenumato įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ar skiriant laisvės apribojimą. Be to, kaip apygardos teismo posėdyje pažymėjo T. J., dėl baudžiamosios bylos darbo reikalais nebegalėjo išvykti į užsienį, todėl per trumpą laiką atlyginti nagrinėjamu atveju priteistas sumas ir taip nebus visiškai paprasta, nuteistasis dėl savo neteisėtų veiksmų pajus finansinius nepatogumus.

8. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose, nepažeidė, paskirta bausmė nėra per švelni, individualizuota tinkamai, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl T. J. paskirtos bausmės remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje buvo prašoma nukentėjusiajam E. R. priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu iš T. J. E. R. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog būtent dėl patirtų sužalojimų ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių prašoma priteisti 2000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, yra teisinga ir proporcinga, be to, akcentuojama, jog ir nuteistasis pripažino tokį neturtinės žalos dydį. Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, pripažįsta jį protingu bei proporcingu, atitinkančiu kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teisingumo bei sąžiningumo principus.

10. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam, įvertino, jog nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, neturtinė žala padaryta žmogaus sveikatai, E. R. sveikata sutrikdyta nežymiai, atsižvelgė į sužalojimų pobūdį, dėl ko buvo apriboti nukentėjusiojo socialiniai ryšiai, galimybė dirbti, nekilo abejonių, kad E. R. patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą, nepatogumus buityje, įprastą gyvenimo ritmo sutrikimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, be to, įvertintas ir kaltininko amžius, gaunamos pajamos, teismų praktika. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo T. J. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, argumentuotai, pakankamai įsigilinus į faktines bylos aplinkybes, BK 140 straipsnyje saugomų vertybių svarbą, laikydamasis CK įtvirtintų neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijų, nustatė šios žalos dydį. Kolegija papildomai pastebi ir tai, jog nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo E. R. liks ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Be kita ko, iš bylos duomenų galima manyti, jog ir nukentėjusiojo elgesys įvykio vakarą nebuvo pavyzdingas. Byloje apklausti liudytojai užsiminė apie nepriimtiną E. R. dėmesį vakarėlio dalyvėms, pats E. R. pripažino buvus konfliktą su T. J. drauge, jog T. J. siūlė pasidomėti savo drauge, tariamais vaizdo įrašais apie jos lytinius santykius su kitu vyru. Iš byloje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog tą pačią naktį tuoj po konflikto neblaivus E. R. su broliais norėjo išsiaiškinti santykius su T. J. be teisėsaugos įsikišimo, persekiojo automobilį, kuriame važiavo ne tik T. J., bet ir kiti keleiviai. Kaip matyti, nukentėjusysis vietoj to, kad operatyviai kreiptųsi pagalbos dėl patirtų sužalojimų gyvybei svarbioje srityje – galvoje bei taip kiek įmanoma sušvelnintų neigiamus padarinius sveikatai, pasitelkęs kitus asmenis, ėmėsi atsakomųjų veiksmų siekdamas aiškintis santykius su kaltininku.

12. Taigi, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino patirtos neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl keisti nuosprendį nukentėjusiojo atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

13. Apeliaciniame skunde prašoma iš T. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Išlaidos nepriteistinos, kadangi apeliacinis skundas atmetamas.

14. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei priteisto neturtinės žalos dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo E. R. atstovo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinį skundą atmesti

Teisėjai Regina BertašienėKristina KakurinėSavinijus Katauskas