Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. D. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį - areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl T. S. turto sugadinimo) -areštu 10 (dešimčiai) parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl P. J. turto sugadinimo) - areštu 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. subendrintos bausmių apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir subendrinta bausmė paskirta areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. subendrintos bausmių apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir subendrinta bausmė paskirta areštas 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos subendrintos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant areštinėje.

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, pridėta dalis neatliktos bausmės, prie 2008-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2009-03-26 Klaipėdos apygardos nuosprendžiu pakeistos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trims) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš M. D. ir A. A. solidariai T. S. 700 Lt (septyni šimtai litų) turtinės žalos, o M. D. neturint lėšų – iš jo įstatyminio atstovo-civilinio atsakovo – M. D. 350 Lt.

Priteista iš M. D. P. J. 1100 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas litų) turtinės žalos, o jam neturint lėšų – iš jo įstatyminio atstovo-civilinio atsakovo – M. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. ir A. A. nuteisti už tai, kad 2009 metų vasario 2 dieną, apie 11.30 valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu padarė plėšimą, o būtent: M. D. vykdydamas A. A. nurodymus užremti garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis – automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) savininkas – T. S., duris ir taip atėmus jam galimybę priešintis, iš stovinčio automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) pagrobti CD grotuvą, M. D. užsklendė iš lauko pusės garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis T. S., duris, tokiu būdu atėmė jam galimybę priešintis ir išdaužęs automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, iš automobilio pagrobė svetimą turtą – T. S. priklausantį CD grotuvą „Pionner“ 500 Lt vertės.

Be to, M. D. nuteistas už tai, kad 2009 metų vasario 2 dieną, apie 11.30 valandą, (duomenys neskelbtini), išdauždamas automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, sugadino svetimą – nukentėjusiajam T. S. priklausantį turtą – automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 200 Lt vertės.

Be to, M. D. nuteistas už tai, kad 2009 metų vasario 2 dieną, apie 17.30 valandą, (duomenys neskelbtini) namo, išdaužęs automobilio „M. C.“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio P. J., dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į saugyklą – automobilį „M. C.“ v/n (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą turtą – P. J. priklausantį DVD-CD grotuvą „S. C.“ (duomenys neskelbtini) 900 Lt vertės.

Be to, M. D. nuteistas už tai, kad 2009 metų vasario 2 dieną, apie 17.30 valandą, (duomenys neskelbtini) namo, išdauždamas automobilio „M. C.“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, sugadino svetimą – nukentėjusiajam P. J. priklausantį turtą – automobilio „M. C.“, v/n (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 200 Lt vertės.

Be to, A. A. nuteistas už tai, kad 2009 metų vasario 2 dieną, apie 11.30 valandą, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad M. D. gim. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką – plėšimą, o būtent: nurodė M. D. užremti garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) savininkas – T. S., duris ir iš automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini), pagrobti CD grotuvą, po ko M. D. padarė minėtą nusikalstamą veiką.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis M. D. ir nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras pašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį (BPK 326 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Teisė į nešališką teismą yra vienas pagrindinių asmens teisių užtikrinimo principų. Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

Taigi, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000) yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę <...>. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, bylos šalims <...>”. Analogiškai nešališkumo principas aiškintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-202/2005.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, tačiau nustatė objektyvaus šališkumo apraiškas.

Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad perduodant bylą apylinkės teismui, A. A. be Lietuvos Respublikos BK 159 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2009 metų vasario 2 dieną, apie 11.25 valandą, (duomenys neskelbtini), parengė ir organizavo plėšimą, o būtent: parengė nusikalstamą veiką, surasdamas nusikaltimo vietą –(duomenys neskelbtini) esančių garažų ir objektą - CD grotuvą iš automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini), surasdamas nusikaltimo vykdytoją – M. D., bei vadovavo nusikalstamai veikai, o būtent: palaikydamas ryšį mobiliuoju telefonu, nurodė vykdytojui M. D. užremti garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis – automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) savininkas – T. S., duris ir taip atėmus jam galimybę priešintis, iš stovinčio automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) pagrobti CD grotuvą, po ko 2009 metų vasario 2 dieną, apie 11.30 valandą, M. D. vykdydamas A. A. nurodymus, užsklendė iš lauko pusės garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis T. S., duris, tokiu būdu atėmė jam galimybę priešintis ir nenustatytu daiktu išdaužęs automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, iš automobilio pagrobė svetimą turtą – T. S. priklausantį CD grotuvą „Pionner“ 500 Lt vertės, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 180 str. 1 d.

Tuo tarpu, gretinat kaltinamąjį aktą ir apylinkės teismo nuosprendį, matyti, kad A. A. be Lietuvos Respublikos BK 159 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas ir už tai, kad veikdamas kartu su M. D., 2009 metų vasario 2 dieną, apie 11.30 valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu padarė plėšimą, o būtent: M. D. vykdydamas A. A. nurodymus užremti garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis – automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) savininkas – T. S., duris ir taip atėmus jam galimybę priešintis, iš stovinčio automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) pagrobti CD grotuvą, M. D. užsklendė iš lauko pusės garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusysis T. S., duris, tokiu būdu atėmė jam galimybę priešintis ir išdaužęs automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, iš automobilio pagrobė svetimą turtą – T. S. priklausantį CD grotuvą „Pionner“ 500 Lt vertės.

Taipogi iš bylos medžiagos, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, matyti, kad teismas, konstatavęs, jog „M. D. ir A. A. kaltinami įvykdę bendrininkų grupėje vieną apysunkį nusikaltimą, tai yra LR BK 180 str. 1d., todėl A. A. negali būti pripažintas organizatoriumi ir kaltinamas pagal LR BK 24 str. 4 d. 180 str. 1 d. Todėl A. A. išjungtos iš kaltinimo kvalifikuojančios aplinkybės - „buvo kaltinamas 2009 metų vasario 2 dieną, apie 11.25 valandą, (duomenys neskelbtini), parengė ir organizavo plėšimą, o būtent: parengė nusikalstamą veiką, surasdamas nusikaltimo vietą – (duomenys neskelbtini) esančių garažų ir objektą - CD grotuvą iš automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini), surasdamas nusikaltimo vykdytoją – M. D., bei vadovavo nusikalstamai veikai“.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., organizatorius yra asmuo, kuris: 1) subūrė organizuotą grupę; 2) subūrė nusikalstamą susivienijimą; 3) vadovavo organizuotai grupei; 4) vadovavo nusikalstamam susivienijimui; 5) koordinavo organizuotos grupės veiklą; 6) koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiklą; 7) parengė nusikalstamą veiką; 8) vadovavo nusikalstamai veikai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo atlikęs vieną iš paminėtų alternatyvių veikų – laikomas organizatoriumi.

Taigi iš paminėto akivaizdu, kad teismas visiškai nepagrįstai susiaurino organizatoriaus sampratą dėl ko visiškai neteisėtai pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog A. A. „buvo kaltinamas 2009 metų vasario 2 dieną, apie 11.25 valandą, (duomenys neskelbtini) esančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), parengė ir organizavo plėšimą, o būtent: parengė nusikalstamą veiką, surasdamas nusikaltimo vietą – (duomenys neskelbtini) esančių garažų ir objektą - CD grotuvą iš automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini), surasdamas nusikaltimo vykdytoją – M. D., bei vadovavo nusikalstamai veikai“ ir taip susiaurino A. A. atliktų veiksmų apimtį dėl ko netinkamai kvalifikavo A. A. veiką. Be to, pirmosios instancijos teismas A. A. pripažino kaltu ir nuteisė už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymą, kaip vykdytoją, nors kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, A. A. veiksmai, kaip vykdytojo nėra nurodyti. Iš paminėto seka, kad A. A. atlikti veiksmai neatitinka teismo nustatytų aplinkybių, kas esmingai pažeidžia baudžiamojo proceso įstatymą.

Pažymėtina tai, kad aukštesnės instancijos teismas minėto pažeidimo ištaisyti negali, kadangi, baudžiamoji byla nagrinėjama tik pagal nuteistųjų skundus, todėl būtų pasunkinta A. A. teisinė padėtis.

Esant visoms aukščiau minimoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad priimdamas bei surašydamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas ne tik esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, buvo šališkas ir tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Šio pažeidimo, iš naujo neišnagrinėjus baudžiamosios bylos, ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, todėl nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi išsamiai išnagrinėti byloje surinktus įrodymus, juos įvertinti tinkamai bei nešališkai, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes ir tik po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Ryšium su tuo, kad nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teisme, spręstinas kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių klausimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. kardomoji priemonė paskirta nebuvo, kadangi A. A. nuo 2009-09-17 atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl A. A. kardomosios priemonės parinkimo ar paskyrimo klausimas nespręstinas. Tačiau, nors ir esant nustatytiems procesiniams pažeidimams, visgi, byloje yra duomenų apie M. D. nusikalstamą veikimą, todėl M. D. paliekama ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.

M. D. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.