- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 1K-417-468-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- A. K.
teismo posėdyje išnagrinėjusi suimtojo kaltinamojo A. K., a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nedirbančio, teisto, skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. buvo nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012 05 14 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. už tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su A. K. kaip bendrininkų grupė, nuo 2010 05 05 d. 23.00 val. iki 2010 05 06 d. 6.00 val. iš (duomenys neskelbtini), išlaužę užvedimo spynelę ir ištraukę kontaktinės grupės laidus, pasikėsino pagrobti F. U. priklausantį automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 35 000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veiklos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nepavyko užvesti automobilio.
A. K. kaltinamas ir pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. už tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su A. K. kaip bendrininkų grupė, nuo 2010 06 20 d. 18.00 val. iki 2010 06 21 d. 6.30 val. iš (duomenys neskelbtini), prasukę vairuotojo durelių spynelę, nulaužę rankenėlę ir išardę užvedimo spynelę pasikėsino pagrobti A. G. priklausantį automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 15 000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veiklos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nepavyko užvesti automobilio.
A. K. kaltinamas ir pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su A. K., nuo 2010 08 09 d. 14.30 val. iki 2010 08 10 d. 7.30 val. iš (duomenys neskelbtini) slaptai pagrobė T. R. priklausantį automobilį „ŠKODA OCTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 36 000 Lt vertės, kuriame buvo instrumentų komplektas, 100 Lt vertės, navigacijos įrangos maitinimo blokas, 60 Lt vertės, navigatoriaus laikiklis „Garmin“, 140 Lt vertės, vaikiška automobilinė kėdutė, 400 Lt vertės, moteriškas skėtis, 60 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam 36 760 Lt žalą.
A. K. kaltinamas ir pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. už tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, veikdamas su A. K., 2010 08 11 d. apie 01.30 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur išlaužę vairuotojo durelių spynelę ir sugadinę užvedimo spynelę, pasikėsino pagrobti A. D. priklausantį automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo pastebėtas liudytojų.
A. K. kaltinamas ir pagal BK 286 str. 1 d. už tai, kad 2010 08 11 d. apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, spardėsi rankomis ir kojomis, neleisdamas jį sulaikyti ketinusiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulinės rinktinės vyresniajam patruliui R. Z. paimti jį už rankų ir uždėti antrankius, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą prieš jį sulaikyti ketinusį pareigūną R. Z., pasipriešino valstybės tarnautojui - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulinės rinktinės pareigūnui.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 03 d. nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vilniaus apygardos teismo 2012 04 26 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 03 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 05 14 d. nutartimi kaltinamajam A. K. nustatė kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2012 05 14 d., nurodant, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 04 26 d. nutartyje, kuria buvo panaikintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 03 d. nuosprendis, dėl kardomosios priemonės – suėmimo, pasisakyta nebuvo, todėl apylinkės teismas padarė išvadą, jog kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. teistas, nedirbo, kaltinamas sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymu, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas nesuimtas A. K. darys naujas nusikalstamas veikas, slėpsis nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.).
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 14 d. nutartį ir paleisti jį iš suėmimo.
Kaltinamasis nurodo, kad su minėta apylinkės teismo nutartimi kategoriškai nesutinka, kadangi nutartis yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga, nemotyvuota.
Skunde dėstoma, kad įstatymas aiškiai numato, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržanti žmogaus teises bei laisves, ir gali būti skiriama ar pratęsiama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir turi būti skiriamos tik išimtinais atvejais. Kaltinamojo manymu, nėra objektyvių priežasčių ir pagrįstų motyvų, dėl kurių būtų galima nustatyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, 3 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. K. gali slėptis nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus, nėra pagrįstos, tam nenurodyti jokie argumentai ir jų byloje nėra. Kaip rodo visos faktinės bylos aplinkybės, kardomosios priemonės – suėmimo, termino nustatymas kaltinamajam A. K. yra akivaizdžiai neprotingas bei pažeidžiantis proporcingumo principą taikant procesines prievartos priemones įtvirtinantį BPK 11 str., numatantį, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.
Anot kaltinamojo, jis neginčija fakto, kad yra anksčiau teistas, tačiau nuo jo padarytų nusikalstamų veikų yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl tai negali įtakoti dabartinio jo suėmimo būtinumo. Iki sulaikymo jis turėjo darbą, o paskutiniu laikotarpiu buvo registruotas darbo biržoje. Asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui.
Skunde atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad jis šioje byloje yra sulaikytas nuo 2010 08 11 d. ir yra laikomas iki šiol.
Skunde pažymima ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, perduodamas nagrinėti bylą iš naujo, nebuvo pratęsęs ar paskyręs kardomosios priemonės – suėmimo, kaltinamajam A. K. Nutartyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo ar pratęsimo pasisakyta nebuvo. Tuo pačiu svarbu tai, kad jis nuo 2012 04 26 d. iki 2012 05 14 d. imtinai suėmime buvo laikomas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, kas yra grubus ne tik proceso, bet ir žmogaus teisių pažeidimas.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. skundas atmestinas.
Išnagrinėjus kaltinamojo A. K. skundą ir teismui pateiktą bylos medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad šiuo atveju suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos yra, todėl kardomosios priemonės – suėmimo, kaltinamajam taikymas yra pagrįstas.
Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama/pratęsiama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p. Apygardos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 14 d. nutartyje teismo motyvai dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo/pratęsimo pagrindų yra lakoniški ir neišsamūs, tačiau tai nesuteikia pagrindo panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamojo A. K. atžvilgiu.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad bylos medžiagoje faktiniai duomenys, t. y. nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kita bylos medžiaga, leidžia manyti, kad A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. kaltinamas vieno nesunkaus, dviejų apysunkių ir dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Iš kaltinamojo akto matyti, kad nusikalstamas veikas A. K. galimai padarė ne vienas, o veikdamas bendrininkų grupėje kartu su broliu A. K. Kaltinamasis anksčiau yra ne vieną kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka. Be to, teisminio bylos, kuri apeliacinės instancijos teismo grąžinta nagrinėti iš naujo, nagrinėjimo metu apylinkės teisme kaltinamajam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, turint pakankamą pagrindą manyti, kad jis gali slėptis nuo teismo ir gresiančios bausmės. Grąžintoje iš naujo nagrinėti byloje dar nėra priimtas procesinis sprendimas. Iš bylos duomenų matyti, jog nėra pagrindo A. K. kardomąją priemonę – suėmimą, keisti į švelnesnę, juolab, kad Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo nuosprendį, dėl kardomosios priemonės – suėmimo, netinkamo parinkimo ar tolimesnio taikymo, ar jos panaikinimo A. K. nieko nepasisakė. Kardomoji priemonė suėmimas panaikintu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 11 03 nuosprendžiu buvo palikta iki įsiteisės nuosprendis, tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjo, nes byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Priešingai nei nurodyta skunde, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad A. K., siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir dėl to nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Kaip jau minėta, A. K. kaltinamas net 5 tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, kurios priskiriamos prie nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijos, už kuriuos numatytos griežtesnės negu 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis yra ne kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka. Nors skunde teigiama, kad iki sulaikymo A. K. turėjo darbą, tačiau oficialiais bylos duomenimis iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo, tuo pačiu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Ankstesni teistumai, baudimas administracine tvarka, nagrinėjamojoje byloje inkriminuojamų veikų skaičius, neigiamai apibūdina A. K. asmenybę, rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Šios nustatytos aplinkybės pagrįstai apygardos teismui leidžia teigti, kad pastarasis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., ir dėl to nebūtų galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės, kad kardomosios priemonės – suėmimo, termino nustatymas kaltinamajam A. K. yra akivaizdžiai neprotingas bei pažeidžiantis proporcingumo principą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstos objektyviais duomenimis. Tai, kad nuo jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, taip pat kad kaltinamasis šioje byloje yra ilgą laiką laikomas suėmime negali nulemti egzistuojančių kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo pagrindų, juo labiau, jog nagrinėjantis bylą teismas įstatymo nėra saistomas jokiais maksimaliais suėmimo taikymo terminais.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta kaltinamajam A. K., jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 119 str., 121 str., 122 str., 123 str., 125 str., 127 str., 130 str.,
nutarė:
atmesti kaltinamojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 14 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.