Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0060/10/00715/1, suinteresuotas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas skundu nurodo, kad pažeisti senaties terminai, antstolis nesivadovauja teismų praktika.

2. Antstolis Aleksandras Ščiukinas 2020 m. lapkričio 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Patvarkyme nurodė, kad nėra nustatyti vykdymo senaties terminai. Nepažeidus dviejų metų laikotarpio buvo atliekami vykdymo veiksmai.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad antstolio veiksmai teisėti, skundo tenkinti nėra pagrindo.

4. Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK 443 straipsnio 5 dalis)). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas ar išduotas vykdomasis dokumentas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo (toliau – ir SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

6. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo procesinio dokumento turinio matyti, kad pareiškėjas faktiškai neskundžia jokio konkretaus antstolio veiksmo, o tik pateikia savarankiškus prašymus, pastebėjimus vykdymo procese (pagrinde akcentuojant senaties terminus). Pažymėtina, kad ne kiekvienas vykdymo proceso dalyvių pateiktas prašymas gali būti traktuojamas kaip skundas dėl antstolio veiksmų. Jau minėta, kad pareiškėjas savo prašymu (įvardintu kaip skundas) jokio antstolio veiksmo ar neveikimo neskundė, o tik kelia klausimus dėl vykdomosios bylos. Tai, kad pareiškėjo prašymas įvardintas kaip skundas, dokumento turinio ir prašymo esmės nekeičia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 4 dalis).

7. Nors rezoliuciniai skundo reikalavimai nesuformuluoti, pareiškėjas kvestionuoja antstolio veiksmus dėl senaties termino. Nurodo, kad išieškojimas pradėtas prieš 8 metus, bauda neišieškota, nes pareiškėjas neturėjo lėšų. Papildomai nurodė, kad tokiai situacijai taikomas dviejų metų senaties terminas.

8. Iš vykdomosios bylos Nr. 0110/12/10195/1 medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Ščiukinas 2019 m. liepos 29 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-110-25979 (vykdomi veiksmai pradėti vykdomojoje byloje Nr. 0060/10/00715/1 2010 m. balandžio 13 d. priėmus patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti).

9. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal ANK normos vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Todėl nagrinėjant šį skundą taikytinos ATPK normos.

10. Paskutinėje ATPK redakcijoje, galiojusioje iki 2017 m. sausio 1 d., buvo nustatyta, kad baudą priverstinai išieško antstoliai CPK, ATPK ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 312 straipsnis). Šis pakeitimas galiojo nuo 2015 m. liepos 1 d (2013 11 19 įstatymu Nr. XII-601). Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Dabar galiojančiame ANK 676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudą priverstinai išieško antstoliai civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, jokios nuorodos į ANK nėra. ATPK antstolio veiksmus reglamentavo 312-316 straipsniuose (su pakeitimas). CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, įtvirtintas taisykles. TAR pastaboje prie šios nuostatos nurodyta, kad 584 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos taikomos ir nutarimams administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekse, bylose. Šios CPK nuostatos galioja nuo 2017 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad antstolis atlikdamas išieškojimą vadovaujasi vykdymo veiksmų metu galiojančiomis CPK normomis, tačiau privalo tam tikrais apibrėžtais atvejais vadovautis ATPK bei ANK normomis, reglamentuojančiomis baudos vykdymą.

11. CPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo ir išieškojimo vykdymo klausimai. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėl senaties terminų taikymo nukreipia į įstatymus.

12. Aktualios galiojusios ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Nutarimas paskelbtas 2008 m. balandžio 24 d., kuris 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi dėl baudos išdėstymo tenkintinas ir pareiškejui išdėstytas paskirtos baudos terminas iki 2010 m. kovo 31 d. Antstoliui vykdyti perduotas 2010 m. balandžio 9 d., antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas 2010 m. balandžio 13 d., t.y. nepraleidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto vykdymo perdavimo trijų mėnesių termino. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad išieškojimo perdavimas ir antstolio veiksmai, gavus vykdytiną nutarimą, atitinka įstatymų reikalavimus.

13. Administracinio teisės pažeidimo metu galiojusi ATPK redakcija nenumatė administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties termino. Tik 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601, įsigaliojusiu nuo 2015 m. liepos 1 d., nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. ATPK 313 straipsnyje buvo nustatyta, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pareiškėjui išdėstytas paskirtos baudos terminas iki 2010 m. kovo 31 d., kas reiškia, jog 40 dienų savanoriško baudos sumokėjimo terminas buvo suėjęs bei prasidėjo senaties termino eiga. Nors nutarimo priėmimo metu senaties terminas nebuvo įstatymu nustatytas, iki to laiko teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartis ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011 m. liepos 1d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.), ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti ATPK 7 straipsnyje numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35, 308 ir 313 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunktyje „a“ apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei BK numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunktyje „a“ numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą.

14. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką, pareiškėjo atžvilgiu taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo terminas, kuris realiai suėjo 2012 m. kovo 31 d. Pažymėtina, kad BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad senaties eiga nutrūksta jos eigoje padarius naują nusikalstamą veiką. BK 96 straipsnis nepateikia vengimo apibrėžimo. ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. liepos 1 d., ir galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d. numatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo 5 metų terminą, tačiau nenumatė vykdymo termino senaties termino eigos sustojimo, nutrūkimo ar atsinaujinimo. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi ATPK 314 straipsnio 3 dalis nustatė, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos. Šio str. 5 d. nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis šios įstatymo pareigą neįvykdė.

15. ATPK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Dabar galiojančio ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Taigi šios taisyklės buvo ir yra taikytinos asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma administracinė nuobauda, šiuo atveju antstolio vykdomas baudos išieškojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojusiame ATPK senaties terminas nebuvo įvirtintas, jis buvo išaiškintas teismų sprendimais tuo metu, kol ATPK nebuvo nustatytas 5 metų baudos vykdymo senaties terminas. Kadangi ATPK, ANK normos nustato, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, ir vykdymo procese turi atgalinio veikimo galią, todėl po 2015 m. liepos 1 d. nustatant administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties terminus, netaikytina BK 96 straipsnyje numatyta analogija, kad senaties terminas sustoja vengiant sumokėti baudą, kadangi ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d., senaties eigos sustojimo nenumatė, to nenumatė ir paskutinė galiojusi ATPK redakcija, bei dabar galiojantis ANK. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis už baudžiamojo nusižengimo padarymą numato 2 metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą, su senaties eigos sustojimu, o už administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo numatytas ir dabar galiojantis 5 metų baudos vykdymo senaties terminas yra žymiai didesnis, tačiau be senaties eigos sustojimo. Netaikant maksimalaus 5 m. administracinės nuobaudos išieškojimo termino, bus pažeistas pamatinis principas, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Kadangi 5 metų senaties maksimalus terminas prasidėjo 2010 m. kovo 31 d, o baigėsi 2015 m. kovo 31 d., todėl nėra teisinės reikšmės tas faktas, ar pareiškėjas vengė, ar nevengė sumokėti baudą kaip administracinę nuobaudą.

16. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei išdėstytiems teisiniams argumentams, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą dėl vykdomosios bylos Nr. 0110/12/10195/1, kurioje vykdomas administracinės baudos išieškojimas iš pareiškėjo, nutraukimo ir nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 - 513 straipsniais, 290 – 291 straipsniais, 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. M. skundą dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų tenkinti ir įpareigoti antstolį Aleksandrą Ščiukiną nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0110/12/10195/1.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.