Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1. 2012-01-26 Prienų r. apylinkės teismo pagal LR BK 227 str. 4 d.- 8 mėn. laisvės apribojimu;

2. 2013-07-02 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. -3 MGL, t. y. 390 Lt bauda (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015-01-23, bauda nesumokėta),

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. Š., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013-12-11, Kauno mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, už sutartą 1000 litų atlygį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pažadėjo padėti išnuomoti patalpas, tikslu atgabento krovinio iškrovimui. Žinodamas, kad nedirba UAB „ZSG“, nėra įgaliotas atstovauti nurodytą bendrovę ir pasirašinėti nurodytos bendrovės vardu, melagingai prisistatęs A. Š. vardu, kaip minėtos bendrovės vadybininkas, 2013-12-12 d. atvykęs į UAB (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), paėmė šios įmonės administratorės N. T. paruoštą „Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Subnuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą“, šiuos dokumentus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir tą pačią dieną iš tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs minėtus dokumentus pasirašytus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. Z. vardu ir patvirtintus įmonės spaudu, juos atgal pristatė UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojai, bei ant šios įmonės išrašyto 2013-12-12 d. Pajamų orderio serija PK-13 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1511,64 Lt nuomos mokesčio įmokėjimo, įmokėjęs pinigus eilutėje „ūkio subjekto pavadinimas, pinigus mokančio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas“ pasirašė ne savo vardu ir pavarde, o kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Š., tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą ir tęsiant nusikalstamą veiką, 2012-12-20 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui melagingai prisistačius UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini) reg. adr. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi T. Z. (miręs 2013-06-11) ir sudarius vienkartinio pervežimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini) reg. adr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią įgijo teisę gabenti krovinį (medienos gaminius) maršrutu Latvija-Prancūzija. 2013-12-20 (duomenys neskelbtini), Latvija pakrautas krovinys į vilkiką „MAN“ valst.nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst.nr. (duomenys neskelbtini), gavėjui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Prancūzija pristatytas nebuvo, o jį 2013-12-23 d. vežėjui pristačius į K. Š. išnuomotą sandėlį, kad krovinį gavo ant „Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio“ eilutėje „Krovinys gautas, gavėjo parašas ir spaudas“ pasirašė kaip „A. Š.“, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, pristatytą krovinį, padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, iškrovė išsinuomotame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), o vėliau šį krovinį paslėpė (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu apgaule padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovinį (828 vnt. medinių vazonų), kurių bendra vertė 5 693,40 EUR, tuo padarant įmonei 5 693,40 EUR turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Kaltinamasis K. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 70 str. 1 d. 4 p., perduotas pagal Europos arešto orderį iš Vokietijos vykdant baudžiamąjį persekiojimą byloje Nr. Nr. 20-9-00998-14, sutiko, kad jis būtų teisiamas ir dėl šios nusikalstamos veikos (2 t., b.l. 32, 107).

Kaltinamasis K. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Pripažino, kad jam prisistatė vaikinas kaip A. ir pasiūlė užsidirbti, jam išsinuomojant patalpas, o po to iškraunant ir pakraunant krovinį. Tik po įvykio jis suprato, kad tai yra apgavystė. Tas pažįstamas pasakė, kad reikės iškrauti prekes. Pasiūlė už tai 1000 Lt. Pinigus pasiūlė už tai, kad K. Š. iškrautų prekes, jas persivežtų pas save. Kaunakiemio gatvėje esantį garažą K. Š. išnuomojo iš Neringos. Nuvažiavo į bendrovę ir pasakė, kad jam reikia išsinuomoti garažą. Prisistatė A. Š., nes nenorėjo sakyti savo vardo, pavardės. Andrius jam davė tokios firmos, gali būti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Gali būti, kad jis prisistatė tos firmos darbuotoju. Suprato, kad neteisingus duomenis pateikė. Sudarė nuomos sutartį. Paprašė sumokėti nuomos mokestį -1500 Lt ar 1600 Lt už 3 mėnesius. Tada susistiko su A.. Jis jam padavė tuos pinigus. Tada pasirašė nuomos sutartį. Joje pasirašė kaip A. Š.. Tuos dokumentus padavė A.. Jis viską sutvarkė, nes turėjo būti įrašyti kažkokie kodai. Sutartyje pasirašė kaip Š.. Jam davė patalpų raktus, jas aprodė. Po 3 savaičių atvežė prekes. Jam A. buvo palikęs telefonus kortelėse, pasakydavo, kada atvažiuos transportas, kurį reikės iškrauti. Kai atvažiuodavo automobilis, vykdydavo iškrovimą į tas patalpas. Darbo biržoje buvo suradęs asmenis, kurie padėdavo iškrauti. Jiems sumokėdavo po 50 Lt. už darbą. Iškrovė, kai atvažiavo krovinys ( fura). Pervežė prekes mažesne transporto priemone 2-3 kartus. Vieną dieną buvo krovinys tose patalpose. Jo paklausė, gal jis žinojo, kur galima būtų pervežti tas prekes. Sakė, kad pas jo panelę į sodybą galima pervežti prekes. Už tą darbą gavo 1500 Lt. Iš pradžių negalvojo, kad tai yra kažkas neteisėto. Klausė, kaip jam prisistatyti. Sakė, kad sugalvotų vardą, pavardę. Sakė, kad ta sutartis- tai formalumai. Turėdavo laukti skambučio, kada reikės vežti prekes iš sodybos. A. ir dar vienas vaikinas žinojo, kur yra tos prekės. Sausio 11 d. ar sausio 6 d. prekes išvežė iš to garažo. Tos prekės taip ir buvo sodyboje. Jas rado policija. Jam sumokėjo, kai pervežė prekes. Sakė, kad tegul prekės pabūna iki pavasario, nes dar ne sezonas. Jis gavo vienkartinį atlygį. Nebūtų turėjęs pelno už parduotus vazonus. Kai suprato, kad vyksta sukčiavimas, buvo per vėlu trauktis. Tas asmuo jam nesakė, kad jis dalyvaus sukčiavime. Už vazonų realizavimą jam nebuvo žadėta jokio atlygio. Jam buvo keista, kad su juo telefonu nenorėjo kalbėti. Kai prisistatė kitu vardu, jau įtarinėjo, kad kažkas gali būti blogai. Svetima pavarde prisistatė, nes saugojosi, kad, jei būtų koks nusikaltimas, nenorėjo sakyti savo vardo, pavardės. Sutartį sudarė netikra pavarde.

Kadangi kaltinamasis K. Š. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Be kaltinamojo K. Š. visiško prisipažino, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., įrodyta:

Liudytojos E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji nuo 2007 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose. Įmonė užsiima krovinių pervežimu ir krovinių ekspedijavimu. Į jos pareigas įeina transporto paieška krovinių pervežimui. 2013 metų gruodžio viduryje ji išplatino skelbimą www.cargo.lt, kad UAB (duomenys neskelbtini) ieško vežėjo pervežti krovinį maršrutu Latvija-Prancūzija. Skelbime papildomai buvo nurodytas krovinio svoris ir, kad krovinys ūkinės prekės. 2013-12-19 į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas prie skelbimo cargo.lt, atėjo laiškas nuo UAB (duomenys neskelbtini), kuriame buvo klausiama, ar dar yra krovinys maršrutu Latvija-Prancūzija. Ji patvirtino, kad toks krovinys yra ir paskambino elektroniniuose laiškuose nurodytu UAB (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini). Ten atsiliepęs vyras ją patikino, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. Z. ir jie galėtų atlikti minėtą pervežimą. Telefonu šis asmuo klausė kur reikėtų pasikrauti bei koks būtų krovinys. Ji jam pasakė, kad pasikrovimas Latvijoje, Ieriki mieste ir krovinys medienos gaminiai. Jie sutiko minėtą krovinį pervežti iki Prancūzijos už 1600 EUR. Kadangi jiems kaina tiko, toliau susirašinėjo elektroniniu paštu. Jos žiniomis krovinys buvo pasikrautas 2013-12-20 į automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau vėliau sužinojo, kad krovinys neatvyko į iškrovimo vietą Prancūzijoje. Krovinio užsakovas tik 2014-02-21 informavo, kad krovinys nepristatytas. Bandė susisiekti su UAB (duomenys neskelbtini)atstovais, tačiau telefonai buvo išjungti, o parašius elektroniniu paštu gavo atsakymą, kad krovinys pristatytas, tačiau dokumentai patvirtinantys krovinio pristatymą pristatyti nebuvo. Iš Latvijos gavo CMR kopiją kurioje nurodyta, kad krovinio pasikrovimo vietoje buvo atvykęs UAB (duomenys neskelbtini) automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini)į kurį ir buvo pakrautas krovinys. Susisiekus su šios įmonės atstovais šie pasakė, kad buvo toks pervežimas ir kad jie šį užsakymą gavo iš UAB „Linėja transport“ ir kad krovinį jie vežė tik iki Kauno miesto. Kur yra krovinys nežino, mano, kad UAB „ZSG“ atstovai minėtą krovinį apgaulės būdu pasisavino. (1 t., b.l. 48).

Liudytojos J. A. (UAB „(duomenys neskelbtini) transporto vadybininkės) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad UAB (duomenys neskelbtini) jos kontaktus rado tinklapyje www.cargo.lt, kuriame patalpinta visa informacija apie turimą transportą ir, kad yra transportas 2013-12-19 iš Latvijos į Lietuvą. Vyriškis, kuris jai skambino prisistatė iš UAB (duomenys neskelbtini) T. Z.. Po to su juo bendravo elektroniniu paštu. T. Z. atsiuntė tik įmonės rekvizitus, o ji nusiuntė pervežimo transporto vienkartinį užsakymą. Krovinį gabeno (duomenys neskelbtini) įmonės vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. J.. (1 t., b.l. 51)

Liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri užsiima krovinių pervežimu. Pamena, kad 2013 m. gruodžio mėn. prieš Kalėdas, Latvijoje pasikrovė medienos krovinį (medines dėžutes) ir jį nuvežė į Kauną. Adresą, kur pristatyti krovinį, jam buvo nurodžiusi vadybininkė J.. Atvykus nurodytu adresu, jį gatvėje sustabdė du vyriškiai ir paaiškino kur važiuoti. Krovinį iškrovė asocialūs asmenys paimti iš gatvės, bent jam taip atrodė. Vyriškio, kuris pasirašė ant CMR, asmens dokumento neprašė parodyti, tik pamena, kad šis pasirašė „Š.“ pavarde. (1 t., b.l. 56-57 )

Liudytojos N. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) administratorės pareigose. Ji atsakinga už įmonės patalpų nuomą ir už naujų klientų paiešką, sutarčių dėl patalpų nuomos sudarymo. 2013 metų gruodžio mėnesį, apie 10 dieną į jos darbo telefoną paskambino UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku prisistatęs asmuo, kuris teigė, kad nekilnojamo turto agentūra „IN REAL“ nurodė, kad pas juos yra nuomojamos sandėliavimo patalpos. Kadangi jis teigė, kad ieško patalpų, vyriškis atvyko iki įmonės (duomenys neskelbtini) kur ji jam aprodė keletą laisvų patalpų. Jis vieną iš siūlomų patalpų pasirinko kaip tinkamą ir abu sutarė, kad ji patikslins nuomos kainą su įmonės akcininkais ir jam praneš. Viena iš nuomos sąlygų buvo apmokėjimas už 3 mėnesius į priekį. Šie pinigai būna kaip užstatas už patalpų naudojimą. 2013 metų gruodžio 11 dieną ji paskambino nurodytu telefonu, kur atsiliepęs tas pats vadybininkas, kuris buvo prisistatęs A. Š. vardu, patvirtino, kad patalpas nuomosis. Ji paruošė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį nr. (duomenys neskelbtini) kur surašė šio vadybininko duotus UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, bei visas kitas nuomos sąlygas. 2013-12-12 atvyko minėtas A., kuris pasiėmė jau pasirašytą nuomos sutartį ir nurodė, kad veža ją pasirašyti įmonės direktoriui. Tą pačią dieną jis atvežė jau pasirašytą sutarties egzempliorių ir patalpų perdavimo-priėmimo aktą, ir buhalterijoje sumokėjo 1511,64 Lt už tris mėnesius, pasirašė kasos pajamų orderyje nr. PK-13 125. Jis pasirašė A. Š. vardu. Tada jam buvo paduoti raktai nuo minėtos sandėlio. Kadangi vėliau kilo klausimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtojo kodo tai Aurimas jai davė direktoriaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), kurį įvardino kaip T. Z.. Su šiuo asmeniu ji bendravo tik telefonu ir jis nurodė, kad UAB „ZSG“ nėra PVM mokėtoja, tačiau artimiausiu metu planuoja ja tapti. Vėliau ji rašė šiai įmonei elektroninius laiškus nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2013 metų gruodžio 23 dieną ji matė, kaip apie 5-6 asmenys ėjo link išnuomoto sandėlio, prie kurio stovėjo krovinis vilkikas. Ji dar pasidomėjo pas ką jie eina ir šie atsakė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir eina iškrauti atvykusio krovinio. Koks ten buvo krovinys nematė ir kada, bei kokiu automobiliu minėtas krovinys buvo išgabentas ji nematė. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku A. Š. vardu prisistačiusį asmenį gali atpažinti. (1 t., b.l. 62)

Liudytojos S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji apie tris metus bendrauja ir gyvena su K. Š.. Paskutiniu metu abu gyveno (duomenys neskelbtini), K. mamai priklausančiame bute. Vasaros laikotarpyje gyveno pas jos mamą (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad Kęstas kaime pas jos mamą buvo palikęs kažkokį krovinį, ji sužinojo tik 2014-03-13 kai jai paskambino mama ir ėmė šaukti, kad į kaimą atvyko policijos pareigūnai ir ieško K. bei pranešė, kad pareigūnai išsiveža kažkokį krovinį, kurį ten atvežė K.. Apie jokį krovinį ji nieko nežinojo, tik buvo girdėjusi, kad K. kažkokie draugai prieš Kalėdas prašė padėti kažkokį krovinį, žadėjo su juo atsiskaityti už krovinio sandėliavimą. ( 1 t., b.l. 78)

Liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2013 m. gale, jos dukros S. K. draugas vardu K., su kuriuo dukra kartu gyvena, prašė prie jos namų (duomenys neskelbtini), pasidėti medinius vazonus sudėtus ant palečių. Jai sutikus, nedideliu automobiliu, kurio nei markės nei modelio nematė, atvežė vazonus. K. dalyvavo atvežus krovinį. Tada jie buvo atvažiavę keliese. Ji krovimo metu nedalyvavo, tik matė, kad atvežta daug vazonų. K. jai pasakė, kad tuos vazonus pirko sau ir planavo juos parduoti brangiau. Vėliau buvo atvažiavę keli asmenys tamsios spalvos automobiliu, kurie uždengė vazonus plėvele, kad ant jų nelytų. Asmenys buvo atvažiavę keletą kartų. Viena kartą matė, kad tuos kelis vazonus jie dėjo į savo automobilį ir išvežė. Kęstas nuo to laiko nebuvo atvažiavęs, su juo bendravo tik telefonu. K. gyvena kažkur Kaune, nuomojamam bute. Kitų asmenų ji nepažįsta. ( 1 t., b.l. 82)

Iš 2014-03-05 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo T. J. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2013 metų gruodžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) užsakė įmonę UAB (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo maršrutu Latvija-Prancūzija. Su įmonės atstovu T. Z. bendrauta buvo elektroniniu paštu. Krovinys Latvijoje buvo pasikrautas 2013-12-20, tačiau į Prancūziją nepristatytas. Tikslinant aplinkybes nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)dirbančių asmenų nėra, įmonės paskutinis direktorius ir akcininkas T. Z. 2013-06-11 yra miręs. (1 t., b.l. 1)

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G.J. pareiškimo ir priedų matyti, kad įmonė organizavo pervežimą iš siuntėjo SIA (duomenys neskelbtini) (Latvijos) į (duomenys neskelbtini) (Prancūziją). Krovinys - pakuotės su vazonais. Pasikrovimo data 2013-12-20. UAB (duomenys neskelbtini) užsakė įmonę UAB (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo. UAB (duomenys neskelbtini) užsakė kitą įmonę ( UAB (duomenys neskelbtini) ) krovinio pervežimui tik iki Lietuvos, o ne į Prancūziją. Krovinys iš Latvijos iškrautas buvo (duomenys neskelbtini). 2013-12-23 krovinį priėmė ir dokumentus pasirašė nežinomas asmuo A. Š.. Su UAB (duomenys neskelbtini) daugiau susisiekti nepavyko. UAB (duomenys neskelbtini) gavo pretenziją iš SIA (duomenys neskelbtini), krovinio siuntėjo sumai – 5 693,40 EUR, pagal krovinį lydinčią sąskaitą. (1 t., b.l. 2-35)

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo priedo matyti, kad ant CMR (Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis), eilutėje „Krovinys gautas“ yra įrašas „2013-12-23 A. Š.“ ir parašas. ( 1 t., b.l. 4 )

Iš UAB „Pergalės koncernas“ 2013-12-12 Pajamų orderio serija PK-13 Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad dėl 1511,64 Lt nuomos mokesčio įmokėjimo, eilutėje „ūkio subjekto pavadinimas, pinigus mokančio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas“ yra įrašas „UAB (duomenys neskelbtini) A. Š.“ ir atliktas parašas. ( 1 t., b.l. 72 )

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad N. T. atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 5 (K. Š.), kaip asmenį prisistačiusiu UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku A. Š.. (1 t., b.l. 74-75)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad važiuojant keliu Garliava-Ilgakiemis, pasukus į dešinę pusę, į Viržų g. gale yra mūrinis pastatas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į kiemą, už esančių ūkinių pastatų ir malkinės, yra keturkampio formos kupeta, apdengta juodos spalvos polietilenu. Atidengus polietileną matosi sudėti vazonai - 798 vnt. (1 t., b.l. 83-86 )

Pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. atsako tas, kas padėjo duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 300 str.1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo K. Š. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 3 ir 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2011).

Remiantis kaltinamojo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. Š. melagingai prisistatęs A. Š. vardu ir suprasdamas, kad dėl tokių jo atliekamų veiksmų gali būti padaryta nusikalstama veika, išsinuomojo sandėliavimo patalpas, kuriuose vėliau buvo iškraunami į galutinę paskirties vietą nepristatyti kroviniai, suteikė priemones reikalingas nusikalstamai veikai, numatytai LR BK 182 str. 2 d. atlikti, taip pat iš anksto pažadėjo paslėpti nuskalstamu būdu įgytus daiktus. Jo veikla kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu buvo nukreipta bendram tikslui pasiekti – apgaule užvaldyti krovinį, medienos gaminius, kuris turėjo būti nugabentas gavėjui (duomenys neskelbtini, adresu (duomenys neskelbtini) Prancūzija. Laikytina, kad susitarimas bendrininkauti buvo pasiektas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius ir kaltinamajam K. Š. sutikus bei ėmusis realių veiksmų išnuomojant sandėlį ir iškraunant atgabentą krovinį, kuris nebuvo pristatytas į paskirties vietą, o vėliau jį paslepiant adresu (duomenys neskelbtini).

Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). LR BK 182 str. dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo.

Kaltinamojo K. Š. veiksmais apgaule kitų naudai buvo užvaldytas svetimas turtas. Apgaule pasisavinto turto vertė ir UAB (duomenys neskelbtini) padaryta žala sudarė 5693,40 EUR, kas yra didesnis daugiau bei 5 MGL dydis, bet neviršijantis 250 MGL dydžio. Apgaulė pasireiškė tuo, kad K. Š. prisistatydamas žinomai melagingu „A. Š.“ vardu, nebūdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju ar įgaliotu UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, suprasdamas, kad jo veiksmų pagalba gali būti padaryta nusikalstama veika, pristatė dokumentus, t.y. „Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Subnuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą“ su žinomai melagingais duomenimis ir išsinuomojo sandėliavimo patalpas, kur vėliau vykdė krovinio, teisėtai nepriklausančio nei jam, nei kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iškrovimą ir paslėpimą, tuo neįvykdant vienkartinio pervežimo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) sąlygų, nors žinojo, kad krovinys turi būti pristatytas gavėjui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Prancūzija. Apgaulė pasireiškė dar ir tuo, kad K. Š. „Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio“ eilutėje „Krovinys gautas, gavėjo parašas ir spaudas“ pasirašė kaip „A. Š.“, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, nes jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis

Kad būtų įvykdyta nusikalstama veika, K. Š., pasirašydamas žinomai melagingu A. Š. vardu tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio eilutėje „Krovinys gautas, gavėjo parašas ir spaudas“, suklastojo tikrą dokumentą. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

Kaltinamasis K. Š. yra kaltas ir baustinas.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 15 str.), kurie padaryti idealios sutapties būdu, į tai, kad anksčiau teistas (2 t., b.l. 53-55), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 56-59), nedirbantis (2 t., b. l. 64), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b.l. 61), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje ir Priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 63), . Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, mano, kad kaltinamajam turi būti skirtina tiek BK 182 str. 1 d. sankcijoje, tiek BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas (BK 49 str.). Bausmės skyrimui neturi įtakos tos aplinkybės, kad K. Š. turi mažametį sūnų (2 t. b.l. 103) bei neįgalią motiną (2 t., b.l. 105), kadangi kaltinamasis nedirbantis, buvo išvykęs į Vokietiją, o tai liudija jo antraeilį vaidmenį teikiant priežiūrą ir pagalbą minėtiems asmenims. Griežčiausios bausmės – terminuoto laisvės atėmimo netikslinga skirti, kadangi suėmimo faktas kitoje baudžiamojoje byloje neįrodo kaltinamojo kaltės padarius toje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be to Kauno tardymo izoliatoriaus yra charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 104).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 52,11 eurų (2 t. b.l. 95).

LR BK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015-02-24 nutartimi (2 t., b.l. 85) LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu K. Š. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014), todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme;

pagal BK 300 str. 1 d. – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Paskirtąją bausmę vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., BK 65 str. 2 d. subendrinti su 2013-07-02 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikant visiško bausmių sudėjimo principą ir ir skirti galutinę bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 3 (trijų) MGL dydžio, t.y. 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų) dydžio baudą, kas perskaičiavus atitiktų 112,95 EUR (vieną šimtą dvylika eurų 95 eurocentus) dydžio baudą.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Išaiškinti nuteistajam K. Š., kad paskirtoji bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Laikus nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.