- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- I-2809-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01403-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Rūtos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo 2018-05-23 nutartimi priimtas pareiškėjos skundas, kuriame ji teismo prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018-03-26 sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-929-5678 (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teigia, kad Tarnybos darbuotojai, priimdami individualius administracinius aktus, klaidino pareiškėją. Teigia, kad Tarnyba nepagrįstai remiasi teismų praktika sprendžiant klausimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Nurodė argumentus, kodėl nesutinka su Tarnybos Sprendime nurodoma teismų praktika. Pažymėjo, kad Tarnyba neturi galimybių įvertinti visas ginčo, kuriame ji prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, aplinkybes ir nuspręsti dėl siekiamo iškelti ginčo pagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Tarnyboje 2018-03-08 gautas pareiškėjos prašymas Nr. (2.2) VTP-1-929 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja nurodė, kad žalą patyrė dėl didelių išgyvenimų, kai 2017-09-08 per televizorių nepageidaujamai pamatė savo sūnų. Nurodė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir prie jo pateiktus papildomus dokumentus 2018-03-12 sprendimu Nr. (2.2)(NTP-2)-17-T-929-4689 atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad 2018-03-22 gavo pareiškėjos skundą Nr. (2.2)NTP-9-1422, kuriuo pareiškėja prašė peržiūrėti Tarnybos 2018-03-12 sprendimą Nr. (2.2)(NTP-2)-17-T-929-4689. Tarnyboje 2018-03-23 gautas pakartotinis pareiškėjos skundas Nr. (2.2)NTP-9-1449 peržiūrėti Tarnybos 2018-03-12 sprendimą Nr. (2.2)(NTP-2)-17-T-929-4689 ir 2018-03-22 pateiktą skundą Nr. (2.2)NTP-9-1422 laikyti negaliojančiu. Nurodė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą skundą, nutarė 2018-03-12 sprendimą Nr. (NTP-2)-17-T-929-4689 laikyti negaliojančiu ir pakartotinai peržiūrėti pareiškėjos 2018-03-08 Tarnybai pateiktą prašymą Nr. (2.2)VTP-1-929.
Pažymėjo, kad Tarnyba, peržiūrėjusi pareiškėjos prašymą Nr. (2.2) VTP-1-929, nenustatė pagrindo teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad pareiškėja savo turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, kad 2017-09-08 per televizijos laidą „Farai“ nepageidaujamai pamatė savo sūnų. Teigia, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Nurodė, kad asmens fotografavimas, filmavimas ar jo nuotraukų/vaizdo įrašų publikavimas yra pateisinami viešuoju interesu, tokiu atveju asmens sutikimo nereikia. Teisėti veiksmai, nepažeidžiantys asmens teisės į atvaizdą, yra asmens, darančio nusikaltimą ar teisės pažeidimą, fotografavimas, dingusio ar ieškomo asmens nuotraukos ar foto roboto publikavimas. Taip pat žmogus gali būti fotografuojamas ar filmuojamas teisėsaugos institucijų reikalavimu be asmens sutikimo, kai pastarasis yra įtariamas padaręs nusikaltimą, asmens fotografavimas ar filmavimas galimas viešoje vietoje, renginyje: parke, teatre ir pan., pavyzdžiui, asmens teisės į atvaizdą nepažeidžia parduotuvės stebėjimas vaizdo kameromis, tačiau įrengti vaizdo kamerą taip, kad būtų stebimos asmens namo ar buto durys yra teisės į atvaizdą ir į privatų gyvenimą pažeidimas. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, t. y. neteisėtų veiksmų. Teigia, kad pareiškėjos sūnus buvo filmuojamas teisėtai, nepažeidžiant įstatymų. Atsakovė skunde taip pat pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei teismai nustatys, kad pareiškėjos sūnus buvo filmuojamas neteisėtai, pareiškėja netampa tinkamu subjektu kreiptis į teismą dėl žalos. Nurodė, kad pareiškėja savo turtinę žalą grindžia tik 2017-11-17 mokėjimo kvitu (0,67 Eur centų suma).
Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį atsakovei pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnyboje 2018-03-08 gautas pareiškėjos prašymas Nr. (2.2) VTP-1-929 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 32–37). Pareiškėja nurodė, kad žalą patyrė dėl didelių išgyvenimų, kai 2017-09-08 per televizorių nepageidaujamai pamatė savo sūnų. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir prie jo pateiktus papildomus dokumentus, 2018-03-12 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-929-4689 atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 39). Tarnyba minėtame sprendime nurodė, kad pareiškėjai teiktinos teisinės pagalbos išlaidos viršytų jos turtinių interesų dydį. Tarnyboje 2018-03-22 gautas pareiškėjos skundas Nr. (2.2)NTP-9-1422, kuriuo pareiškėja prašė peržiūrėti Tarnybos 2018-03-12 sprendimą Nr. (2.2)(NTP-2)-17-T-929-4689 (b. l. 40). Tarnyboje 2018-03-23 gautas pakartotinis pareiškėjos skundas Nr. (2.2)NTP-9-1449, kuriame prašoma peržiūrėti Tarnybos 2018-03-12 sprendimą Nr. (2.2)(NTP-2)-17-T-929-4689 ir 2018-03-22 pateiktą skundą Nr. (2.2)NTP-9-1422 laikyti negaliojančiu (b. l. 41). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018-03-23 pateiktą skundą Nr. (2.2)NTP-9-1449, Sprendimu nutarė atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą (b. l. 43–44). Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama vadovaujantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais.
Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011-03-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011). Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
Atsakovė Sprendime išdėstytą atsisakymą grindžia Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 6 punktu. Atsakovė nurodė, kad, pareiškėjos sūnų nepageidaujamai parodžius per televiziją, jam galėjo kilti žala, todėl jis turėtų teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.
Įvertinus Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 6 punkto nuostatą matyti, kad ji siejama su asmens procesine teise inicijuoti teisme bylą. Esant šioms aplinkybėms, svarbu nustatyti, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumos pagrindu galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėja su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi ne dėl savo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimo ir ar ji turi procesinę teisę teikti teismui ieškinį civiline tvarka dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai prašymą, reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. LVAT yra ne kartą akcentavęs, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą pareiškėjui, pageidaujančiam pasinaudoti antrine teisine pagalba, tenka pareiga pagrįsti konkretaus poreikio ir pakankamų prielaidų kreiptis į teismą su tam tikro turinio reikalavimu egzistavimą (LVAT 2014-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2447/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Tarnybai 2018-03-08 teikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tarnyba 2018-03-12 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-929-4689 atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjai Tarnybai 2018-03-23 pateikė skundą Nr. (2.2)NTP-9-1449, kuriame prašė peržiūrėti Tarnybos 2018-03-12 sprendimą Nr. (2.2)(NTP-2)-17-T-929-4689. Atsakovė atsisakė pareiškėjai teikti teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 6 punkto pagrindu, kadangi pareiškėja kreipėsi ne dėl savo teisių pažeidimo.
Pažymėtina, kad šiuo aspektu Tarnyba netinkamai motyvuoja atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pagrindus. Iš pareiškėjos teiktų prašymo ir skundo turinio matyti, kad pareiškėja siekia ginti jos galimai pažeistas teises ir prisiteisti būtent jai kilusią turtinę ir neturinę žalą dėl nepageidaujamo jos sūnaus parodymo per televiziją. Pareiškėja prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą grindžia tuo, kad, jos sūnų nepageidaujamai parodžius per televiziją, jai kilo neturtinė žala, pasireiškusi sveikatos sutrikimais ir stresu, bei turtinė žala vaistams įsigyti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Iš pareiškėjos prašymo ir skundo turinio matyti, kad, pareiškėjos teigimu, nurodoma turtinė ir neturtinė žala, kai ji nustatyta CK 6.249 ir 2.250 straipsniuose, galimai kilo būtent pareiškėjai. Todėl procesine prasme būtent pareiškėja turi būti laikoma ieškove teikiant tokio pobūdžio ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovė netinkamai nurodė antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pagrindą.
Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė Sprendime, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės neleidžia preziumuoti, jog pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pažymėjo, kad pareiškėjai galėjo būti sukelti tik vienkartiniai ar trumpalaikiai išgyvenimai, kurie nėra sudėtingi ir gali būti nesunkiai įveikiami. Konstatavo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės ir pateikiami įrodymai nepagrindžia jos nurodytos turtinės ir neturtinės žalos kilimo. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas nustato neturtinės žalos dydį. Teismas pažymi, kad aplinkybė, ar pareiškėjos ieškinys materialine prasme yra pagrįstas ar ne, gali paaiškėti tik civilinę bylą išnagrinėjus civilinės instancijos teisme. Šiuo aspektu svarbu yra tai, kad pareiškėja siekia, kad būtų priteista jai galimai padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl nėra pagrindo atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Tarnybos Sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikinamas. Teismas sprendime įvertino, kad Tarnybos Sprendime netinkamai vertintos teisės aktų nuostatos bei ginčo faktinė situacija, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2018-03-08 prašymą Nr. (2.2) VTP-1-929 suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 32–37) ir 2018-03-23 skundą Nr. (2.2)NTP-9-1449 (b. l. 41).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. A. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-03-26 sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-929-5678.
Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2018-03-08 prašymą Nr. (2.2) VTP-1-929 suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir 2018-03-23 skundą Nr. (2.2)NTP-9-1449.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.