- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-1780-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12894-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Alvydas Barkauskas (pran.), Liuda Uckienė
- Ieškovas
- D. V., D. R.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. nepilnamečių ieškovų D. R. ir V. V. atstovės pagal įstatymą, ieškinį dėl uzufrukto nustatymo, pareikštą atsakovei A. V., išvadą duodanti institucija- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečiams D. R. ir V. V. bei jų atstovei pagal įstatymą (motinai) ieškovei D. V. uzufruktą į A. V. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį G. V. g. 24- 85, Vilniuje iki vaikų pilnametystės; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė 2008 01 17 ištekėjo už atsakovės sūnaus R. V., 2008 07 08 jiems gimė dukra V. V., taip pat sutuoktiniai augino ieškovės sūnų D. R.. Prieš santuoką ieškovė su vyru gyveno jos vyro tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame G. V. g. 24- 85, Vilniuje. Po ieškovės sutuoktinio tėvo M. V. mirties jam priklausančią buto dalį paveldėjo jo žmona- atsakovė A. V.. Ieškovė nurodo, kad atliko buto remontą, rūpinosi išlaikymu, mokėjo mokesčius. 2008 08 11 mirus ieškovės sutuoktiniui, ji liko gyventi tame bute ir toliau rūpinosi buto išlaikymu, mokėjo mokesčius. Vėliau atsakovė liepė ieškovei išsikelti iš buto. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi su nepilnamečiais vaikais, visas santaupas investavo į buto remontą, yra bedarbė, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Dabartiniu metu neturi finansinių galimybių pasirūpinti kita gyvenamąja patalpa. Dėl nurodytų pagrindų ieškovė prašo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
Išvadą duodanti institucija nurodė, jog ieškovės vaikai atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena nuo pat gimimo ir tai yra vaikų įprastinė aplinka bei vienintelė vaikų gyvenamoji vieta. Mano, kad ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo yra pareikštas išimtinai nepilnamečių vaikų: D. R. ir V. V. interesais, siekiant užtikrinti vaikų teisę į būstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį ir nusprendė nustatyti ieškovei D. V. ir jos nepilnamečiams vaikams D. R. ir V. V. uzufruktą į atsakovei A. V. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį G. V. g. 24- 85, Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki V. V. sukaks 18 metų, t. y. iki 2026 07 08. Teismas nurodė, kad ieškovė (nuo 2007 m. gegužės mėn.) ilgą laiką neatlygintinai kartu su vaikais gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute G. V. g. 24- 85, Vilniuje ir atsakovė tam neprieštaravo; ieškovės nepilnametė dukra V. V. yra atsakovės vaikaitė; V. V. yra neįgali (b. l. 17,- neįgaliojo pažymėjimo kopija) ir likti gyventi įprastoje aplinkoje jai yra ypatingai svarbu; ieškovė neturi kito jai nuosavybės teise priklausančio būsto, yra bedarbė, du nepilnamečius vaikus auginanti motina. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad šalių santykiai atitinka uzufrukto į atsakovės butą G. V. g. 24- 85, Vilniuje nustatymo sąlygas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą dėl uzufrukto nustatymo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantė nurodė:
Atsiliepimas
1. Atsakovė nesutinka su Teismo išvada, kad ieškovė neturi kur gyventi. Ieškovės motina M. R. turi jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą kuris plotu yra kur kas didesnis už atsakovės. Šią faktinę aplinkybę patvirtina teismui pateiktas Nekilnojamo turto registro 2013-12-02 išrašas. Ieškovė savo gyvenamą vietą yra deklaravusi minėtame motinos bute. Be to, savaime suvokiama, kad ieškovės giminystės ryšys su mama yra nesulyginamai artimesnis nei su atsakove. Teismas dėl šios faktinės aplinkybės savo sprendime nepasisakė, nors išreikalavo iš ieškovės duomenis patvirtinančius, kad jos motina nuosavybės teise turi butą. Be to, atsakovė teismo prašė išreikalauti duomenis apie visą turimą ieškovės motinos M. R. turtą, tačiau teismas išreikalavo tik apie M. R. turimą butą. Taip ir liko neišsiaiškinta, ar ieškovės motina M. R. nedisponuoja kitu nekilnojamu turtu.
2. apeliantė (atsakovė) septynerius metus leido ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu, ir tik susiklosčius nepalankioms gyvenimiškoms aplinkybės, t.y. dukrai, pas kurią gyveno priverstinai pardavus gyvenamą namą dėl negalėjimo išmokėti banko paskolos, būdama garbingo amžiaus, stipriai ligota, praranda galimybę gyventi nepriklausomai ir realiai disponuoti butu. Atsakovė neturi kito gyvenamo būsto, todėl jai neišvengiamai reikia nuosavo gyvenamojo ploto. Šiuo metu atsakovė gyvena pas dukrą jos nuomojamame bute, adresu Pikutiškių kaimas, (duomenys neskelbtini), Avižienių seniūnija, Vilniaus rajonas. Vilniuje. Butas yra dviejų kambarių. Jame gyvena atsakovė, jos dukra su vyru ir neįgaliu vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės dukra augina neįgalų vaiką kuriam reikia specialių sąlygų, tai labai apsunkina ne tik pačios atsakovės padėtį į garbingą ir orią senatvę, bet ir pažeidžia jos dukters teisę į privatų gyvenimą. Dukters vaikui yra diagnozuotas Pradet-Willi sindromas, todėl vaikui reikalingas atskiras kambarys ir nuolatinė priežiūra. Dabartinis gyvenimas netenkina nei atsakovės, nei jos dukters. Teismo subjektyvus vertinimas, kad nepilnamečių vaikų poreikis turėti būstą yra didesnė vertybė nei atsakovės noras naudotis savo nuosavybe, yra tiesioginė diskriminacija.
3. ieškovė, gyvendama apeliantės bute, nemokėjo jokių komunalinių mokesčių, dėl to yra įsiskolinimas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su uzufrukto nustatymu, tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus. Civilinėje byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys faktinę aplinkybę, kad apeliantės (atsakovės) A. V. sūnus, neįgalios nepilnametės V. V. tėvas R. V., bute, esančiame G. V. g. 24-85, Vilniuje gyveno kartu su savo tėvais M. V. ir apeliante A. V.. M. V. mirė 2004-06-20. Po M. V. mirties bute liko gyventi jo sūnus R. V., mirusiojo žmona apeliantė A. V.. R. V. palikimą po M. V. mirties priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti, juo rūpintis. 2005 metais apeliantė – A. V. iš buto išsikėlė ir bute liko gyventi tik R. V.. Nuo 2007 metų gegužės mėnesio - R. V., ieškovė D. V. ir ieškovės sūnus D. R., gim. 2003-07-16, visi gyveno bute, esančiame G. V. g. 24-85, Vilniuje. Ieškovė D. V. 2008-01-17 sudarė santuoką su R. V., apeliantės (atsakovės) sūnumi, akto įrašo Nr. 143. Santuokoje jiems gimė dukra V. V., gim. 2008-07-08. Nepilnametė V. V. nuo gimimo turi neįgalumą. Nors šeimos materialinė padėtis yra sudėtinga, tačiau ieškovė kreditorinius įsipareigojimus vykdo visuomet. Atsakovė, žinodama apie susidariusią ieškovės skolą, ginčo kilimo metu ją apmokėjo, dabar tai naudoja kaip įrodymą apie tai, kad ieškovė nesirūpina gyvenamuoju būstu, kuriam prašo nustatyti uzufruktą.
Civilinės bylos nagrinėjimo pagrindas ir dalykas ( LR CPK 135 str.) yra klausimas ar neįgali nepilnametė V. V. turi teisę uzufrukto pagrindu iki pilnametystės gyventi bute G. V. g. 24-85, Vilniuje, kurio dalį jos tėvas R. V. paveldėjo po tėvo M. V. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti. Civilinėje byloje nesvarstomas klausimas ar turi savarankišką teisę šiame bute gyventi ieškovė įstatyminė atstovė D. V.. Pastebėtina, kad V. V. kraujo giminystės ryšiu vienodai yra susijusi tiek su A. V., tiek su M. R. - ji yra jų anūkė ( vaikaitė).
Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4908-110/2014 dėl juridinio fakto, kad nepilnametės V. V. tėvas R. V. po savo tėvo M. V. mirties faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė iki mirties 2008-08-11.
Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. V. pripažino faktą, kad ji su vyru sūnui R. V. ir dukrai I. V. buvo padalijusi nekilnojamąjį turtą ir pagal faktą jos vaikai turtu taip ir naudojosi : sūnus su šeima - butu G. V. g. 24-85, Vilniuje, duktė - žemės sklypu ( dukrai dovanotu) ir gyvenamuoju namu ( registruotu ja dukters vardu). Apeliantė nurodo, kad kartu su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), Pikutiškių kaimas, Avižienių seniūnija, Vilniaus rajonas, Vilniuje. Šiuo adresu esantis sklypas su statiniais buvo įsigytas pardavus namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šios faktinės aplinkybės teismui buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir teismas priimdamas sprendimą jas įvertino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliantės (atsakovo) A. V. apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl uzufrukto nustatymo nepilnamečiams vaikams.
Usus fructus (lot.) – naudojimasis svetimu turtu (be nuosavybės teisės). Įstatyme uzufruktas apibūdintas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis).
Vienas iš uzufrukto nustatymo pagrindų yra sandoriai, t. y. asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines tesies ir pareigas. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių. Sandoriams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo (būtent tokį teisių perleidimą bei suvaržymą atitinka uzufrukto institutas) įstatyme nustatyta notarinė forma (CK 1.74 straipsnio 1 punktas), tačiau įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. CK ketvirtosios knygos VIII skyriaus normose, reglamentuojančiose uzufrukto institutą, tokių pasekmių nenustatyta. Tačiau teismas negali nustatyti uzufrukto sandorio pagrindu, nes tokį sandorį gali sudaryti tik šalys bendru sutarimu ir savo valia (CK 4.147 straipsnio 4 dalis). Sandorį dėl uzufrukto nustatymo gali sudaryti tik uzufrukto objekto savininkas (CK 4.148 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad atsakovė gera valia leido savo sūnui sukūrusiam šeimą, gyventi jai priklausančiame bute, nereiškia, kad tarp jų buvo sudarytas sandoris, kurio pagrindu būtų galima nustatyti uzufruktą.
Pagrindinis ieškovės motyvas nustatyti uzufruktą yra jos vaikų interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.86 straipsnio 2 dalį, uzufruktas gali būti nustatomas šeimos turtui ar jo daliai tik sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Įstatymas nenumato, kad ginant vaiko teises į gyvenamąjį būstą, uzufruktas būtų nustatomas į gyvenamąją patalpą, nepriklausančią ir nepriklausiusią jo tėvams ar vienam iš jų. Byloje esantys duomenys nepatvirtina fakto, jog ginčo patalpos ieškovei ar jos velioniui sutuoktiniui kada nors priklausė nuosavybės teise. Pareigą išlaikyti vaikus bei aprūpinti juos gyvenamuoju būstu turi tėvai (CK 3.192 straipsnis), bet ne jų artimieji giminaičiai. Dėl to, kad įstatymas nenumato galimybės nustatyti vaikaitei ir jos motinai, buvusiai sūnaus sutuoktinei, uzufruktą į atsakovės senelės (vaiko tėvo motinos) nuosavybės teise priklausantį butą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą iki nepilnamečių vaikų pilnametystės nustatyti uzufruktą – teisę naudotis gyvenamąją patalpa, t. y. visu butu. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatęs uzufrukto teisęs visam ginčo butui nepagrįstai suvaržė apeliantės nuosavybės teises.
Kita vertus, iš bylos medžiagos bei LITEKO sistemos matyti, jog ieškovė yra pateikusi pareiškimą Vilniaus apylinkės teisme dėl juridinio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje Nr. 2-4908-110/2014 (Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-39936-2013-5) ir siekia įrodyti, jog ginčo butą, ar jo dalį turėjo teisę paveldėti velionis – ieškovės sutuoktinis. Apgynus tokią teisę į minėtą butą, ar jo dalį iš esmės bus išspręsta ir nepilnamečių vaikų galimybė gyventi ginčo bute.
Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovei iš ieškovės priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t. y. 144 Lt (CPK 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 179 str., 2-3 d., 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliantės A. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. V. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. V. atsakovės A. V. naudai 144 Lt bylinėjimosi išlaidų.