Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. J. ir V. V. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybė, VĮ ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

2020 m. gruodžio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas pareiškėjų S. J. ir V. V. J. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, VĮ ,,Turto bankas“, kuriame jie prašo nustatyti faktą, kad pastatas, kurio unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), registro Nr. . (duomenys neskelbtini), esantis . (duomenys neskelbtini)., plane pažymėta lJl/p, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. J.., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu. Byloje suinteresuoti asmenys yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilkaviškio rajono savivaldybė, VĮ ,,Turto bankas“ (b. l. 1-2).

Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad 1997 m. pabaigoje iš tuometinės Vilkaviškio rajono G. žemės ūkio bendrovės aukciono būdu nusipirko veršidę, esančią . (duomenys neskelbtini).. 1998 m. vasario 3 d. buvo Vilkaviškio rajono G. žemės ūkio bendrovės išrašyta S. J. vardu PVM sąskaita - faktūra, už veršidę mokėję 1000 litų. Ši veršidė buvo parduota pagal minėtos bendrovės 1997 m. gruodžio 4 d. protokolą. Deja, tačiau jokių kitokių dokumentų, patvirtinančių pirkimo - pardavimo faktą jie neišsaugojo ir jų nėra ir archyve. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pažymoje nurodyta, kad G. žemės ūkio bendrovės pastatų, perduotų bendrovės nariams perdavimo - priėmimo aktai bei protokolai saugojimui neperduoti. Pardavus jiems minėtą veršidę, jie jokių šio statinio nuosavybės dokumentų negavo ir savo nuosavybės teisių į jį neįregistravo, kadangi tuo metu niekas nepaaiškino, jog tai reikia padaryti. Jie tiesiog pradėjo naudotis jiems parduota veršide ir jokių abejonių ar ginčų dėl to, kad ji priklauso jiems, niekada nekilo. Visą šį laiką valdydami minėtą statinį jį pritaikė savo reikmėms, o būtent sandėliavimui ir joje laikė įvairius ūkyje reikalingus daiktus, šieną ir kt.. Jau jiems parduodant veršidę jos būklė buvo pakankamai bloga, todėl tam, kad ja galėtų naudotis, ją minimaliai paremontavo ir ja naudojosi. Ir nors minėtu statiniu (veršide) naudojasi ir jį valdo nuo 1998 metų vasario mėnesio, tačiau jokie šio statinio nuosavybės dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti. Laikui bėgant statinio būklė vis blogėjo, jis ėmė griūti, o lėšų jo remontui (langų, durų, stogo pakeitimui, kai kurių sienų atstatymui ir kt.), jie neturėjo, todėl juo naudotis pagal paskirtį tapo nebeįmanoma. Paskutinius keletą metų jie tik prižiūri statinį, kad jis galutinai nesugriūtų, kad jame nevaikščiotų pašaliniai asmenys bei pagal galimybes prižiūri jo aplinką. Dėl senyvo amžiaus bei sveikatos būklės jie jau nebepajėgia ūkininkauti, todėl šis statinys tapo nebereikalingu ir atsiradus pirkėjui nusprendė jį parduoti. Norėdami susitvarkyti jiems priklausančios veršides nuosavybės dokumentus, jie kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialą, kad būtų atlikti jiems parduoto statinio kadastriniai matavimai bei jis užregistruotas jų vardu, tačiau atlikus kadastrinius matavimus jiems buvo paaiškinta, kad įregistruoti statinį (veršidę) kaip jų nuosavybę nėra galimybės, kadangi jų pateiktos PVM sąskaitos - faktūros nepakanka jų nuosavybės teisėms įrodyti ir daiktinių teisių įregistravimui. Mano, jog jų turimi dokumentai vis dėlto įrodo, kad jie yra sąžiningi ir teisėti minėto statinio (veršides) valdytojai, ir jį valdo jau daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo 1998 m. vasario mėnesio, t. y. nuo tada, kai šis statinys buvo jiems parduotas ir perėjo į jų valdymą momento iki šiol, jų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Esant reikalui, šį faktą gali patvirtinti ir liudytojai. Apribojimų, nurodytų civiliniame kodekse, įgyti minėtą veršidę nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra. Naudodamiesi ir valdydami visą šį laiką minėtą statinį (veršidę) jie jos savo vardu neįteisino, kadangi jų turimų dokumentų nepakako tam, kad statinys būtų pripažintas jų nuosavybe. Be to, dėl teisinių žinių stokos jie ir nežinojo, jog tai būtina padaryti. Kadangi niekieno netrukdomai veršide naudojosi jau daugiau nei dvidešimt metų, tai buvo įsitikinę, kad jie savaime yra šio statinio savininkai, o savo nuosavybės teises VĮ ,,Registrų centras“ jie gali užregistruoti bet kada. Šiuo metu jie nori įsiteisinti šį statinį (veršidę) savo vardu, todėl būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį faktas (b. l. 1-2).

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui (b. l. 16 -18 ).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, bei prašė sprendimą priimti savo nuožiūra (b. l. 20-21).

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama mero, į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų pareiškime nurodytas nekilnojamojo turto objektas savivaldybei nepriklauso. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus byloje, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atitinka CK 4-68-4.71 straipsniuose apibrėžtas sąlygas ( b. l. 15-15).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. pareiškimo tenkinimo teisiniai pagrindai, bei motyvai, teismo padarytos išvados.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pareiškėjų pareiškimu (b. l. 1-2), VĮ ,,Registrų centras“ išrašu (b. l. 6) nustatyta, kad pareiškėjai nekilnojamo turto – pastato, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), registro Nr. .(duomenys neskelbtini),, esantis .(duomenys neskelbtini),., plane pažymėta lJl/p, nėra įgiję nuosavybės teise nei vienu iš CK 4.47 str. nurodytų būdų. Suinteresuotų asmenų VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimu (b. l. 16-17), Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovaujamos mero, atsiliepimu (b. l. 14) nustatyta, kad pastatas nepriklauso nuosavybės teise nei valstybei, nei savivaldybei. Pareiškėjų pareiškimu (b. l. 2-2), jų pateiktu rašytiniu įrodymu – 1998 m. vasario 3 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. GAA Nr.7678167 (b. l. 5) nustatyta, kad pareiškėjai iš bendrovės yra įgiję veršides .(duomenys neskelbtini),. už 1000 Lt., pagrindas 1997-12-04 protokolas. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad jie įsigijo jų pareiškime minimas veršides būtent pagal šią sąskaitą. Tai rodo, kad pareiškėjai sąžiningai įgijo ir valdo veršides. Pareiškėjų pareiškime (b. l. 1-2) minimais faktais nustatyta, kad pareiškėjai įsigytomis veršidėmis rūpinosi kaip savo daiktu, kadangi jį naudojo sandėliavimui, remontavo, taip pat siekdami įteisinti pastatus savo vardu, tuo tikslu kreipėsi dėl adreso suteikimo, jų užsakymu buvo atlikti kadastriniai matavimai (nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla). Jie pastatą įgijo teisėtai, kadangi ja kiti asmenys nesinaudojo, į ją nepretendavo, patalpą jie valdė atvirai, žinant kitiems asmenims, elgėsi pastatu kaip savo. Jie šiomis patalpomis naudojasi daugiau kaip 10 metų, ką be pareiškėjų pareiškimo, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – PVM sąskaita –faktūra (b. l. 5). Kadastrinių matavimų byloje esančiomis fotonuotraukos nustatyta, kad dalis pastato yra su stogu, kas patvirtina, kad kiaulidžių dalis galėjo būti naudojamos sandėliavimui.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėjai nėra įgiję nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – buvusį veršidžių pastatą jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į jas nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjų, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėjai veršides pradėjo valdyti ir jomis naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už juos; 4) pareiškėjai pastatą valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) pareiškėjai pastatą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami, 6) pareiškėjai pastatą valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų, bei naudoja ir dabar; 7) pareiškėjai pastatą valdė kaip savo, elgėsi kaip jos savininkai, jas prižiūrėjo, remontavo, siekė atlikti registraciją VĮ ,,Registrų centras“; 8) patalpą pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą 10 metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – pastatą, kurio unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini),, registro Nr. .(duomenys neskelbtini),, esantį .(duomenys neskelbtini),., plane pažymėtą lJl/p,

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 str.6 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys jokių išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo neprašė. Pareiškėjai paduodami pareiškimą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (b. l. 6), kuris jam, remiantis CPK 443 str.6 d., nors jo pareiškimas ir buvo tenkintas, nėra jiems gražintinas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato neatlygintinumą tik dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų, tačiau nepasisako apie neatlygintinumą valstybės patirtų išlaidų. Šioje byloje valstybės išlaidų nėra, nes procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra.

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad pastatas, kurio unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini),, registro Nr. .(duomenys neskelbtini),, esantis .(duomenys neskelbtini),., plane pažymėtas lJl/p, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V. J,, asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylą sprendimui įsiteisėjus gražinti pareiškėjams.

Šio teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjams bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.