Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro atstovei R. M. D., Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo (Kaišiadorių rajono) skyriaus

asmeniui, kurio atžvilgiu taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, A. L., jo įstatyminei atstovei L. Č.,

neviešame (uždarame) posėdyje išnagrinėjo VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, taikomo A. L., nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Teisme gautas teikimas A. L. atžvilgiu, kuriuo Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Kaišiadorių psichikos sveikatos centras siūlo pastarajam paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nutraukti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 str. 4 d. numato, kad dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. Sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Teisėjas turi teisę reikalauti, kad į posėdį būtų pristatytas asmuo, kuriam pratęsiama, keičiama ar panaikinama priverčiamoji medicinos priemonė, jeigu pagal gydytojų komisijos išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. Teikimas paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, į kurį iškviesti specialistas - psichiatras iš VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro, prokuroras, gynėjas, nukentėjusieji ir asmuo, kuriam prašoma panaikinti paskirtą (pakeistą) priverstinio gydymo priemonę - ambulatorinį stebėjimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalis).

VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro atstovė R. M. D. teismo posėdyje pilna apimtimi palaikė teikimą, siūlė jį tenkinti. Psichiatrė R. M. D. paaiškino, kad A. L. nuolat lankosi psichikos sveikatos centre, bendrauja su psichologe ir socialine darbuotoja. A. L. elgesys yra ramus, su nieko nekonfliktuoja, jis mėgsta fizinius darbus, geranoriškai padeda tėvams ūkio darbuose. Teikime nurodo, kad A. L. elgesys susitvarkė, pagalba pastarajam gali būti teikiama kitomis nepriverstinio pobūdžio priemonėmis, todėl siūlo nutraukti jam taikomą priemonę – priverstinį ambulatorinį.

A. L. sutiko su teikimu, kuriuo siūloma taikomą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nutraukti.

A. L. įstatyminė atstovė L. Č. paaiškino, kad sūnus yra geras, neturinti jokių problemų dėl pastarojo elgesio.

Gynėja advokatė L. L. prašė tenkinti teikimą ir A. L. atžvilgiu priverstinį ambulatorinį gydymą nutraukti, juolab kai jam medikamentinis gydymas yra netaikomas, pastarojo elgesys pakito, o pagal pastarojo ligos pobūdį pagalba gali būti teikiama kitomis nepriverstinio pobūdžio sąlygomis.

Prokurorė J. Č. siūlė tenkinti VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro teikimą atsižvelgus psichiatrės R. M. D. išsakytą nuomonę dėl esamos A. L. psichinės sveikatos būklės, kuri yra stabili, pateiktą gydytojų komisijos išvadą pastarojo atžvilgiu, kuria siūloma priverstinį ambulatorinį gydymą jo atžvilgiu nutraukti.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BK 98 str. 6 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d.). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BK 98 str. 6 d., BPK 405 str. 2 d., 3 d.).

Teikime pateikta duomenų visuma apie A. L. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dabartinė jo sveikatos būklė nereikalauja priverstinio gydymo. Psichiatrės R. M. D. paaiškinimu A. L. yra diagnozuotas lėtinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, jis nepasveiks, pastarajam nėra skiriamas joks medikamentinis gydymas apie 2 metus, tačiau jo sutrikęs elgesys koreguojamas kitomis priemonėmis - edukacijomis, psichologo konsultacijų pagalba, kurios yra veiksmingos. A. L. elgesys susitvarkė, jis yra adekvatus, pastarojo psichinė būklė yra stabili, jam teikiamos psichologo konsultacijos, dalyvauja edukacijose, kurios tinkama linkme koreguoja jo elgesį, nėra įžvelgiamas socialinis pavojingumas. A. L. reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, vykdo skiriamo gydymo (elgesio koregavimo) sąlygas, pastarojo elgesį prižiūri ir jam padeda mama L. Č., jų santykiai yra artimi, esant poreikiui suteikia pagalbą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. L. psichinė būsena yra stabili, jis yra prižiūrimas motinos, reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, pastarojo socialinis elgesys adekvatus, agresyvumo ar pavojų aplinkiniams keliančių požymių šiuo metu nėra. Šiuo metu asmens socialinis pavojingumas yra sumažėjęs iki minimumo, ambulatorinio režimo pažeidimai neužfiksuoti. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis A. L. nėra būtinas, visuomeniniam interesui užtikrinti išnyko reikalas taikyti prievartą geranoriško asmens atžvilgiu, todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pagrįstai gali būti nutrauktas, pagerėjus pastarojo psichikos būklei, išnykus pavojingumui ir reikalui taikyti tokią priemonę, nustatant A. L. medicininį stebėjimą ir atidavimą jo rūpintis šeimos narei – motinai L. Č..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 3 dalimi, 404 straipsniu, 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas

Nutarė:

Teikimą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirtą priverčiamąją medicinos priemonę -– ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), panaikinti, perduoti A. L. šeimos narei L. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), juo rūpintis, kartu nustatant A. L. medicininį stebėjimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.