- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-21
- Bylos Nr.
- I2-6510-595/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03171-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- "Marecon service group" UAB
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Trečiasis asmuo
- S. J., R. M.
- Kategorijos
- 8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės "Marecon service group" skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. J., R. M., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžiano Respublikai ir Turkmėnistui 2023-02-27 sprendimą Nr. 93 ir 2023-02-28 sprendimą Nr. 95 dėl atsisakymo išduoti nacionalines vizas užsieniečiams S. J. ir R. M., kaip nepagrįstus, įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Azerbaidžiano Respublikai ir Turkmėnistanui išnagrinėti suinteresuotų asmenų prašymus dėl vizų išdavimo iš naujo.
Nurodo, kad sprendimuose nėra nurodytų aplinkybių ir motyvų dėl atsisakymo išduoti vizas. Bendrovės žiniomis darbuotojai eidami į ambasadą priduoti dokumentų vizos išdavimui, puikiai žinojo, kur jie važiuoja ir kokį darbą dirbs atvykę į Lietuvą.
Pažymi, kad bendrovėje dirba virš 50 puikių ir atrinktų specialistų iš Azerbaidžiano, už kuriuos yra mokami visi mokesčiai, suteikiamos visos tinkamos darbo bei apgyvendinimo sąlygos. Per du metus nebuvo atleistas nei vienas darbuotojas, todėl gali patikinti, jog visi darbuotojai prieš atvažiuojant šimtu procentu žino, kur ir pas ką važiuoja, todėl sprendimuose nurodyti teiginiai, jog darbuotojai nežino savo buvimo tikslo Lietuvoje yra mažų mažiausiai neatitinkantis tikrovės teiginys, juo labiau, kai ir prie sprendimų nėra pridėti jokie nurodytus motyvus pagrindžiantys dokumentai. Vien sprendimuose nurodyta aplinkybė, kad ambasados darbuotojui, kuris priiminėjo dokumentus, kyla pagrįstų abejonių dėl darbuotojo parodymų dokumentų teikimo momentu, nėra objektyvi aplinkybė atsisakyti išduoti ar nepriimti dokumentų vizai. Nėra nurodyta konkrečiai, kokie dokumentai buvo pateikti, ambasados darbuotojų manymu, suklastoti ar neteisėtai įgyti. Sprendimuose nenurodoma ir tai, kokiu būdu buvo nustatyta, kad dokumentai yra suklastoti ar neteisėtai įgyti. Pažymi, jog visi darbuotojų dokumentai, visų pirmiausia, yra patikrinami bendrovės. Paaiškina, kad bendrovė, gavusi darbuotojų dokumentus, juos patikrina ar dokumentai atitinka keliamus reikalavimus ir tik tuomet teikia paraišką dėl vizos darbuotojams išdavimo. Nei vieno karto ankščiau bendrovei bei ambasados darbuotojams nebuvo iškilę jokių priekaištų dėl visų teikiamų dokumentų autentiškumo. Ambasados darbuotojai turi visas galimybes nustatyti ar iš darbuotojų pusės teikiami dokumentai yra tvarkingi, o iš bendrovės pusės teikiami dokumentai gali būti taip pat nesunkiai patikrinami įvairiais kanalais, tačiau priimant sprendimus dėl atsisakymo išduoti vizas darbuotojams, privalo būti nurodyta, kokie konkrečiai dokumentai neatitinka Migracijos departamento puslapyje nurodytų keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Bylos duomenys tvirtina, jog Konsulas, priimdamas sprendimus dėl atsisakymo užsieniečiams išduoti nacionalinę vizą, objektyviai įvertino ginčo faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos (ne)išdavimo priėmimą, ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
Pažymi, kad UAB „Marecon Service group“ nėra tinkama pareiškėja, kuriai priklauso reikalavimo teisė pagal šios bylos ginčą, nes prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo teikė užsieniečiai S. J. ir R. M. savo vardu, o ne UAB „Marecon Service group“, todėl pareiškėjos skundžiami konsulo sprendimai teisines pasekmes sukelia ne pareiškėjai, o užsieniečiams. Dėl šios priežasties tinkamais šios bylos pareiškėjais, turinčiais materialinį teisinį suinteresuotumą dėl šios bylos ginčo, galėtų būti tik užsieniečiai.
Nurodo, kad aktualus teisinis reglamentavimas bei teisminė praktika patvirtina, kad Europos Sąjungos teisė trečiųjų šalių piliečiams nesuteikia nei jokios teisės atvykti į valstybių narių teritorijas, nei jokios subjektinės teisės gauti vizą. Viza suprantama ne kaip teisė, o kaip pareiga, nustatyta asmeniui, norinčiam atvykti į valstybės narės teritoriją trumpam laikotarpiui, t. y. kaip atvykimo į ES teritoriją būtina sąlyga; viza yra atvykimų, taigi, ir migracinių srautų kontrolės priemonė. Vizų kodeksu siekiama vienodo taisyklių, visų pirma, atsisakymo išduoti vizą pagrindų taikymo, o tai reiškia, kad valstybės narė neprivalo bet kokiomis aplinkybėmis išduoti vizą. Europos Sąjungos teisė numato ribotą teisminę kontrolę, kurią vykdant atsižvelgiama į specifinį vizų išdavimo procedūros pobūdį. Vizų kodekse ir Teisingumo Teismo sprendimuose nurodyta „didelė valstybių narių kompetentingų institucijų diskrecija“ reiškia mažesnius reikalavimus valstybių narių nacionalinių teismų atliekamai teisminei kontrolei, nes priešingu atveju „kompetentingų institucijų diskrecijos laisvės“ neliktų ir teisminės institucijos atliktų vykdomosios valdžios darbą; taigi, nacionalinis teismas negali pakeisti kompetentingų valdžios institucijų, kurios, be to, turi specialią kompetenciją ir priemones, būtinas šiai užduočiai vykdyti. Teismai turi tik patikrinti, ar nebuvo peržengtos administracijos turimos diskrecijos nustatyti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens atitiktį Vizų kodekse nurodytiems reikalavimas ribos, todėl jei kompetentingos institucijos atliktame vertinime (Sprendime) nepadaryta akivaizdžių klaidų, teisminė institucija turi pripažinti sprendimo atsisakyti išduoti vizą teisėtumą, nes teismai neturi įgaliojimų priimti sprendimus išduoti ar įpareigoti kompetentingas institucijas išduoti vizas, nacionalinis teismas neturi kompetencijos ar patirties užsienio ir saugumo politikos srityje.
Nurodo, kad jeigu užsieniečio deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslas yra darbas pagal trūkstamų profesijų sąrašą, tai turimi kvalifikacija ir darbo patirtis yra esminės aplinkybės, pagrindžiančios kelionės tikslą. Konsulas, siekdamas įsitikinti deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei deklaruojamomis pareiškėjo buvimo Lietuvoje sąlygomis nustatė, kad nors užsieniečiai Prašyme išduoti vizą deklaravo, kad kelionės ir pragyvenimo išlaidas buvimo metu padengs patys pareiškėjai ir kvietėjas, tačiau pareiškėjai pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame nėra pakankamos lėšų sumos buvimui Lietuvoje ir/arba grįžimui į kilmės šalį (Banko sąskaitoje 1000 Eur); pateiktoje banko pažymoje yra tik vienkartinis įrašas, kuris paprastai dėl vizų pateikimo tarpininkaujančių įmonių yra atliekamas, siekiant formaliai atitikti keliamus reikalavimus, tačiau neįrodo, kad užsienietis gauna ar gaudavo reguliarias pajamas, kas leistų daryti išvadą, kad asmuo pastaruoju metu dirbo ir/arba kad sąskaitoje esančios piniginės lėšos priklauso pareiškėjui (pastebėtina, kad užsieniečiai turi pateikti finansinių lėšų turėjimą patvirtinantį gyvenamosios vietos šalyje išduotą dokumentą (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); dėl „suteikiamos gyvenamosios vietos“ ir „iš anksto apmokėto transporto“ (Prašymo 33 punktas), užsieniečiai pagrindžiančių dokumentų nepateikė.
Pažymi, kad konsuliniam pareigūnui nagrinėjant užsieniečių prašymus išduoti vizas ir priimant sprendimus dėl jų galioja ypatingo formalizuotumo principas, kuris reiškia, kad konsulinis pareigūnas gali atlikti tik tai, kas numatyta jo kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose. Kadangi teisės aktuose vienareikšmiai ir aiškiai nurodyta, kokius užsieniečiai, siekdami gauti nacionalinę vizą vykti į Lietuvos Respubliką, turi pateikti dokumentus - Prašymą išduoti nacionalinę vizą ir patvirtinamuosius dokumentus, tai užsienietis pats asmeniškai turi būti susipažinęs su šių teisės aktų reikalavimais dėl Prašymą išduoti vizą pagrindžiančių dokumentų pateikimo konsuliniam pareigūnui ir šių reikalavimų privalo laikytis. Vadinasi konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) užsieniečių kaip jiems tinkamai parengti Prašymą išduoti vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus tam, kad konsulas galėtų priimti sprendimą patenkinti užsieniečio Prašymą išduoti jam vizą.
Teigia, kad Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti pareiškėjos skundžiamus sprendimus atsisakyti užsieniečiams išduoti nacionalinę vizą, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konsului kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio jų vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo - dirbti Lietuvoje, todėl neatmestina prielaida, kad užsieniečiai, prisidengdami darbu Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes užsieniečiai nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi, pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (darbo Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi jie gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais, jog skundžiami sprendimai naikintini, nes juose privalėjo būti nurodyti motyvai bei konkrečios priežastys, kodėl tokie sprendimai buvo priimti. 2017-12-28 Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro įsakymu Nr.lV-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 87 punkte įtvirtinta, kad nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardintų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionaline vizą (10 priedas). Taigi, kol galioja minėta teisės norma ir Priedas Nr.10, tol konsulas turi pareigą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, apie tokį sprendimą pranešti Priede Nr.10 įtvirtintu standartiniu pranešimu.
Tretieji suinteresuoti asmenys nėra pateikę atsiliepimų į skundą, teismo procesiniai dokumentai jiems įteikti, apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžiano Respublikai ir Turkmėnistui 2023-02-27 sprendimo Nr. 93 ir 2023-02-28 sprendimo Nr. 95 dėl atsisakymo išduoti nacionalines vizas užsieniečiams S. J. ir R. M. pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-02-22 S. J. ir 2023-02-23 R. M. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Azerbaidžano Respublikoje ir pateikė Prašymus išduoti nacionalines vizas.
Lietuvos Respublikos ambasada Azerbaidžiano Respublikai ir Turkmėnistui 2023-02-27 sprendimu Nr. 93 atsisakė išduoti nacionalinę vizą S. J. ir 2023-02-28 sprendimu Nr. 95 atsisakė išduoti nacionalinę vizą R. M. (toliau – ir Sprendimai).
Skundą teismui dėl Sprendimų teisėtumo pateikė pareiškėja UAB „Marecon service group“ - kviečianti įmonė.
Įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, vienas iš reikalavimų yra besikreipiančio asmens suinteresuotumas. Reikalavimas dėl suinteresuotumo yra įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, numatančiame, kad įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą (dėl pažeistos ar ginčijamos teisės apgynimo) turi teisę kiekvienas suinteresuotas subjektas. Iš daugkartinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų, sukeliančių jam teisines pasekmes, t. y. darančių įtaką asmens teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz. LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-28-438/2017). Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009-10-15 nutartis adm. byloje Nr.A-662-1157/2009). Taigi, teisinių pasekmių nesukeliantis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz. LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr. A261-69/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį Nr. AS-945-756/2017).
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
Iš prie skundo teismui pridėtų Sprendimų matyti, kad šie individualūs administraciniai aktai priimti išsprendus fizinių asmenų S. J. ir R. M., o ne UAB „Marecon service group“ prašymus išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Skundžiamais Sprendimais nėra išspręsta dėl UAB „Marecon service group“ teisių ir pareigų, pareiškėjos atžvilgiu nėra suformuluota privalomo elgesio taisyklė. Taigi, būtent šiems fiziniams asmenims skundžiamai Sprendimai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, bet ne pareiškėjai (užsieniečius kvietusiai bendrovei), ir tik jie gali kreiptis į teismą dėl Sprendimų panaikinimo.
Pažymėtina, kad skunde pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog bendrovėje dirba virš 50 puikių ir atrinktų specialistų iš Azerbaidžiano, už kuriuos yra mokami visi mokesčiai, suteikiamos visos tinkamos darbo bei apgyvendinimo sąlygos, per du metus nebuvo atleistas nei vienas darbuotojas, todėl gali patikinti, jog visi darbuotojai žino, kur važiuoja ir kokį darbą dirbs, visi darbuotojų dokumentai yra patikrinami bendrovės teisinio vertinimo, jog ginčijami Sprendimai pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nekeičia. Priešingai, ginčijamuose Sprendimuose pareiškėjai nėra suformuluotų, kaip minėta, nei įpareigojimų, nei draudimų. Pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių pagrįstų aplinkybių, jog Sprendimai jai sukelia teisines pasekmes. Todėl, pareiškėjos skundo reikalavimai dėl Sprendimų panaikinimo šiuo pagrindu negali būti tenkinami.
Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų dėl Sprendimų panaikinimo, atitinkamai atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti užsieniečių prašymus.
Teismas nenustatė ir kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Marecon service group” skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.