Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos kalva“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovė UAB „Sūduvos kalva“ su atsakove AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal šią Sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti prekes – smėlį, žvyrą ir žvirgždą, dėl kurių kainos šalys susitarė 2018 m. rugsėjo 3 d. susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) prie Sutarties, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 2.3 punktas). Ieškovė Sutartimi prisiimtus įpareigojimus įvykdė tinkamai ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė atsakovei 5 PVM sąskaitas faktūras. Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė nustatytais terminais pilnai neatsiskaitė su ieškove, net ir pratęsus atsiskaitymo terminą iki 2019 m. liepos 25 d., todėl ieškovė 2019 m. gruodžio 6 d. paragino atsakovę padengti įsiskolinimą. 2019 m. gruodžio 6 d. šalys sudarė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, pagal kurį atsakovei likusi skolos ieškovei suma yra 2 164,99 EUR. Pagal Sutarties 5.2. punktą, atsakovė įsipareigojo neatsiskaičius už prekes Sutartyje nurodyta tvarka, tai yra per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, ieškovei mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Ieškovės paskaičiavimu taikant 0,2 proc. dydžio delspinigių normą, kuri skaičiuotina nuo nesumokėtos sumos už 180 dienų iki bylos iškėlimo teisme dienos, atsakovė privalo sumokėti 779,40 EUR delspinigių.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles.

Atsakovė neginčija, kad tarp šalių 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo pasirašyta Pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė taip pat neginčijo, kad nukrypo nuo sutartyje sutartos mokėjimo tvarkos. Tai, kad atsakovė pripažįsta 2 164,99 EUR skolą ieškovei, patvirtina ir 2019 m. birželio 18 d. atsakovės raštas Nr. 2-335 „Dėl įsiskolinimo padengimo“, taip pat šalių pasirašytas 2019 m. gruodžio 6 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas. Teismas pažymi, kad atsakovė iš esmės neginčija ir ieškovės prašomos priteisti 779,40 EUR sutartinių delspinigių sumos, skaičiuojamų nuo pradelstos apmokėti 2 164,99 EUR sumos už 180 dienų iki bylos iškėlimo teisme dienos (Sutarties 5.2 punktas). Atsakovė ginčija tik ieškovės kreipimąsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo – priteisimo, prieš tai net nebandžius derėtis su atsakove dėl įsiskolinimo padengimo. Nurodo, kad tokiu būdu ieškovė pažeidė Sutarties sąlygą dėl sutarties sąlygų kuo ekonomiškiausio vykdymo bei ginčų, iškilusių tarp šalių, sprendimo derybų būdu.

Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).

CK 5.157 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.

Sutarties 8.9 punktas numato, kad bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios Sutarties ar susiję su ja, jos pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami Šalių derybose. Jeigu Šalims nepavyksta taikiai išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos, bet kuri šalis turi teisę dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą.

Byloje nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė jai pagal Sutartį tekusią prievolę laiku atsiskaityti už gautas prekes (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis) ir atsisakė ją vykdyti, ką draudžia įstatymas (CK 6.59 straipsnis). Laikytina, kad atsakovė pažeidė jai kilusią prievolę, todėl ieškovė įgijo teisę į savo teisių gynimą. Teismas pažymi, kad sąskaitos neapmokamos gana ilgą laiką – nuo 2018 metų spalio mėnesio, atsakovei buvo suteikta galimybė atsiskaityti už prekes per ilgesnį terminą, iki 2019 m. liepos 25 d., taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog ieškovė kreipėsi į teismą net nebandydama derėtis su ja. Be to, ieškovė kreipėsi į teismą tik 2020 m. sausio 10 d., tai yra praėjus daugiau negu mėnesiui po 2019 m. gruodžio 6 d. pretenzijos išsiuntimo atsakovei ir Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymo, tai yra ieškovė nepažeidė Sutarties 8.9 punkto reikalavimų. Teismas taip pat atsižvelgia į atsakovės elgesį po bylos iškėlimo teisme – nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. iki šios dienos atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei bent dalį skolos, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė bandė derėtis su ieškove dėl taikaus šio ginčo išsprendimo būdo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepažeidė jokių Sutarties ar įstatymo normų, kadangi atsakovei netinkamai vykdant jai pagal Sutartį tekusią prievolę, ji įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų visus jos patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnis), kuriuos ieškovės paskaičiavimu sudaro 2 164,99 EUR skola ir 779,40 EUR delspinigiai (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 ir 2 dalys, Sutarties 5.2. punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 66,00 EUR ir 786,50 EUR dydžio advokato pagalbos išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos kalva“, juridinio asmens kodas 302593417, buveinės adresas Vilkaviškis, Vytauto g. 16, naudai: 2 164,99 EUR (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus ir 99 ct) skolos, 779,40 EUR (septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 40 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 944,39 EUR (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 39 ct) sumą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 66,00 EUR (šešiasdešimt šešis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio ir 786,50 EUR (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.