- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-592-813/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00688-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius (pirm.), Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- E. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Gyčio Večersko ir Viktoro Preikšo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2016 m. kovo 21 d. priimtą nutarimą Nr. 91-61 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (2 veikos) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (6 veikos), 214 str. 1 d. (6 veikos), 215 str. 1 d. (6 veikos) galutine subendrinta keturių metų laisvės atėmimo bausme.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-16 nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1, 4 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, skirta galutinė 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2013-08-05, bausmės pabaiga – 2018-11-04.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 91-61 nutarė nuteistajam E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistasis priklauso vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupei, taip pat išlieka jo pakartotinį nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai, o pažanga mažinant šiuos veiksnius nėra akivaizdi ir nekelianti abejonių.
Šalies argumentai
E. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-16 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į jo charakteristiką bei elgesį pataisos namuose. Šis lygtinio paleidimo jo atžvilgiu svarstymas nėra pirmas, po paskutinio svarstymo jis sąžiningai vykdė Komisijos jam paskirtus įpareigojimus. Pataisos namuose jis dirba pagalbiniu darbininku, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis pažymi, kad teismas turėtų žvelgti ne į praeitį, tačiau į šiuo metu esančią situaciją, jo norą taisytis. Jis yra jauno amžiaus, todėl būdamas laisvėje gali susirasti darbą savo pastangomis ir jėgomis. Atlikdamas bausmę jis jau įrodė, kad gali keistis, sąžiningai dirbti ir gyventi dorą gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
E. K. skundas atmetamas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl atsisako tvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistasis E. K. savo skunde nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kadangi E. K. priklauso vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupei (55 balai pagal OASys metodiką), kuri netgi nėra artima žemai rizikos grupei, todėl teismas privalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat būtina konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Atkreiptinas dėmesys, kad E. K. anksčiau du kartus buvo atidėtas realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas, skiriant konkrečius įpareigojimus, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl spręstina, jog nuteistajam nepavyksta pavyzdingo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, atitinkantis įstatymų imperatyvus E. K. elgesys yra trumpalaikis, todėl šiuo metu dar per anksti daryti išvadą, jog nuteistasis gali toliau atlikti bausmę prižiūrimas tik Probacijos tarnybos atstovų. Be to, ankstesnio svarstymo metu E. K. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (55 balai), šiuo metu ši rizika yra išlikusi nepakitusi, nuteistajam nustatyti tie patys 55 balai, kas rodo, jog aktyvių veiksmų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką E. K. nesiėmė. Nors po ankstesnio svarstymo nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, kartą skatintas padėka už gerą elgesį ir darbą, tačiau šios aplinkybės nesudaro materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, o tai rodo E. K. didesnį pavojingumą visuomenei, kadangi nusikaltimai buvo daromi sistemingai, o ne atsitiktinai. Norą keisti gyvenimo būdą galėtų patvirtinti nuteistojo tvirtas pasiryžimas laisvėje dirbti, tačiau socialinio tyrimo išvada liudija, kad, paleistas lygtinai, E. K. būtų bedarbis. Pastangų susirasti darbą nuteistasis nededa, pasitiki vien savo jėgomis, registruotis darbo biržoje neplanuoja. Kadangi E. K. nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra betarpiškai susiję su neteisėtu kitiems asmenims priklausančio turto užvaldymu, t. y. nuteistasis pragyveno iš turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, todėl galimybė legaliai įsidarbinti yra rimtas iššūkis nuteistajam, kurio įgyvendinimui, jau minėta, E. K. realių pastangų nededa. Nuteistasis turi 9 klasių išsilavinimą ir nors nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis vidurinėje mokykloje 10-oje klasėje, tačiau jokių duomenų apie šių mokslų rezultatus bylos medžiagoje nėra. Konkretaus amato pataisos įstaigoje E. K. taip pat neišreiškė noro įgyti, taigi jo realaus įsidarbinimo galimybės išėjus į laisvę yra minimalios.
Socialinio tyrimo išvada patvirtina ir tai, kad nors E. K. tarpasmeniniai santykiai atitinka jo amžių, kilmę, išsilavinimą, tačiau jo mąstymas vis dar linkęs labiau save pateisinti nei kritiškai, racionaliai žvelgti į susidariusią situaciją. Nuteistasis iš esmės yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra, nepatenkintas tik dėl to, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. E. K. pripažįsta, kad būna situacijų, kai pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, pasitaiko, kai apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Taigi nuteistasis geba tam tikru laipsniu įvardyti kai kuriuos savo asmenybės neigiamus bruožus, tačiau kaip ugdyti pozityvias asmenybės savybes, tobulinti esamus charakterio bruožus nežino ir nėra linkęs to daryti. Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų, jog E. K. aktyviai ir iniciatyviai dalyvautų socialinės reabilitacijos programose, vadinasi, nuteistasis renkasi pasyvų bausmės atlikimo būdą, kas nepatvirtina jo ryžto bei valios keisti savo puoselėjamas vertybes bei siekio savo gyvenimo tikslų siekti nepažeidžiant kitų visuomenės narių interesų. Tai, jog nuteistasis po truputį dengia turimas skolas nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė, be to, jo turimos skolos pagal finansines galimybes yra pakankamai didelės ir keliančios pagrįstų abejonių dėl E. K. galimybių su jomis susitvarkyti.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. K. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo E. K. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-16 nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 16 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.