Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. s., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2017 m. sausio 6 d., apie 17 val. 15 min., Širvintų r., Musninkų sen., Mikailiškių k., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat asmenims neturintiems teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, vairavo automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,99 promilės etilo alkoholio.

Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi.

Liudytoja Gita Judickaitė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu Laimučiu Juzėnu, apie 17 val. 18 min. patruliuojant, gavo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad Širvintų r., Musninkų sen., Mikailiškių k., važiuojant nuo Širvintų link Kernavės, griovyje nuvažiavęs automobilis VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad automobilį vairavo G. S.. G. S. prisipažino vairavęs transporto priemonę. Asmuo buvo pristatytas į VšĮ Širvintų ligoninę, alkoholio kiekiui kraujyje nustyti.

Kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. jis gydėsi pas psichiatrą dėl alkoholio, įskaitoje nebuvo. 1,5 metų visiškai nevartojo alkoholio, bet kai prieš 4 mėn. dėl greičio viršijimo prarado vairuotojo pažymėjimą, pradėjo retkarčiais vėl vartoti alkoholį. Pradėjo vartoti alkoholį nuo 2016 m. gruodžio 25 d. Šv. Kalėdų ir taip kasdien gėrė iki 2017 m. sausio 6 d. 2017 m. sausio 6 d. nuo 6 val. ryto gėrė su draugais alkoholį. Išgėrė apie dvylika 1 litro butelių alaus. Apie 9 val. draugai išėjo. Jis tada susirado namuose automobilio VW Passat, kuris priklauso jo motinai N. S., raktelius, susirado blaivų, turintį vairuotojo pažymėjimą, draugą iš Vileikiškių kaimo, jo pavardės nenurodys, ir jie važiavo pasivažinėti. Automobilį vairavo jo draugas. Apie 15 val. nuvažiavo į Kielių kaimą pasiimti pažįstamos J. V. ir grįžo visi kartu į Vileikiškių kaimą. Juos atvežęs draugas išėjo namo. G. S. su J. V. į svečius pas U., dar išgėrė visi alaus ir jie su J. išėjo pas jį namo. Kadangi automobilis stovėjo kieme, o jis turėjo jo raktelius, jie sugalvojo pasivažinėti. Jis suvokė, kad buvo visiškai girtas, ir kad neturėjo teisės vairuoti, tačiau vis tiek sėdo už vairo ir išvažiavo į Musninkus. Musninkų sen., Mikailiškio k., važiuojant pagrindiniu keliu, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Atvykę pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė 3,14 promilės girtumą (b. l. 47, 53).

Liudytojas R. C. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. sausio 6 d., apie 17 val. 15 min., Širvintų r., kelyje Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos, važiuodamas į Širvintų pusę, apie 2 km nuo Musninkų mstl. link Širvintų, pamatė kaip iš kelio dešinės pusės, iš laukų, prieš jo automobilį, į kelio važiuojamąją dalį, išvažiavo automobilis VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kelis kartus apsukęs įvažiavo į griovį. Priėjęs prie automobilio pamatė neblaivų vairuotoją ir merginą (b. l. 27-28).

Liudytoja V. C. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pat parodymus, kaip ir liudytojas R. C. (b. l. 31-32).

Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. sausio 6 d., apie 17 val. 15 min., Širvintų r., kelyje Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos, važiavo automobiliu VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su G. S.. J. V. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, automobilį vairavo G. S.. Kadangi J. V. buvo neblaivi, tai nepastebėjo, kad G. S. taip pat neblaivus. Jiems važiuojant nuo Širvintų link Musninkų, juos savo žibintais apakino priešpriešais atvažiuojantis automobilis ir G. S. nuvažiavo nuo kelio. Sustojus automobiliui, G. S. išlipo iš automobilio. Prie jų privažiavo automobilis ir iš jo išlipo du asmenys – vyras ir moteris, kurie pasiūlė jiems pagalbą. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 36-37).

Liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad G. S. yra jos sūnus. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Ji turi automobilį VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo iš sūnaus. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi, automobiliu naudojosi sūnus, kol turėjo vairuotojo pažymėjimą. Niekada nedrausdavo sūnui naudotis automobiliu, kai jis rasdavo blaivų, turintį teisę vairuoti, vairuotoją. Automobilio rakteliai būdavo namuose, ji su savimi jų nesinešiojo. Ji yra sakiusi sūnui, jog neleidžia vairuoti automobilio, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo. 2017 m. sausio 6 d. ji dirbo. Grįžusi į namus, nedaro automobilio, tačiau nieko blogo nepagalvojo. Sūnus tą dieną nesakė, jog naudosis automobiliu, tačiau ji ir nereikalaudavo, kad jai praneštų – pasitikėjo juo. Jie buvo susitarę, kada galima imti automobilį. Dėl automobilio paėmimo sūnui pretenzijų neturi, kadangi automobilis neapdaužytas ir jis juo nieko nesužalojo. Sūnus jos jau atsiprašė, kad taip pasielgė (b. l. 39-40).

Pareigūnė Gita Judickaitė tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu Laimučiu Juzėnu. Apie 17 val. 18 min., patruliuodami, gavo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad Širvintų r., Musninkų sen., Mikailiškio k., važiuojant nuo Širvintų link Kernavės, griovyje nuvažiavęs automobilis VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio vairuotojas neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad automobilį vairavo G. S.. Patikrinus G. S. girtumą, nustatytas 3,14 prom. girtumas. Automobilis, priklausantis N. S., nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 7).

Alkoholio matuokliu 2017 m. sausio 6 d., 17 val. 41 min. G. S. nustatytas 3,14 promilių girtumas (b. l. 9).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte fiksuota, kad G. S. kraujo bandinys paimtas 2017 m. sausio 6 d., 18 val. 35 min. (b. l. 11). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A268/2017(01) nurodyta, kad G. S. kraujyje nustatyta 2,99 promilių etilo alkoholio (b. l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2017 m. sausio 7 d. nutarimu G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo ir liudytojos Gitos Judickaitės parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo (b. l. 47, 53), liudytojų R. C. (b. l. 27-28), V. C. (b. l. 31-32), J. V. (b. l. 36-37), N. S. (b. l. 39-40) parodymai, pareigūnės Gitos Judickaitės tarnybinis pranešimas (b. l. 7), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 15), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 16), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su fotolentelėmis (b. l. 17-24), alkoholio matuoklio duomenys (b. l. 9), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad G. S. kraujyje nustatyta 2,99 promilių etilo alkoholio (b. l. 14). Teismas sprendžia, kad G. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

G. S. neteistas (b. l. 62), baustas administracine tvarka (paskutinį kartą baustas Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje NR. a2.6.-445-880/2016, už leistino greičio viršijimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, 289 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b. l. 63-65); įrašytas į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitą, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį (b. l. 60); Sodros duomenimis, nuo 2016 m. lapkričio 8 d. dirba UAB „LITIZBEL“, tačiau nuo darbo pradžios iki šiol, fiksuojamas nedraudiminis laikotarpis, o tai reiškia, jog kaltinamasis realiai nedirba (b. l. 88). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taigi, skiriant bausmę G. S., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai pat į tai, kad asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (2005 m. ir 2007 m. (2,41 prom.) (b. l. 63-64), tačiau tinkamų išvadų nedaro, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudą.

Prokuroras prašo skirti 21 MGL (790,86 eur) dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ją vienu trečdaliu be automobilio konfiskavimo (BK 72 straipsnis). Tačiau teismo vertinimu, tokia bausmė kaltinamajam per švelni. Naujai įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalis, numato baudą nuo 1100 eurų iki 1500 eurų tam, kas vairavo transporto priemonę neblaivus (0,4 prom. – 1,5 prom.) arba apsvaigęs nuo <...>, kai jam atimta teisė vairuoti. Be to, pagal 424 straipsnio 5 dalį, už minėtą nusižengimą gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam nustatytas 2,99 promilės girtumo laipsnis, jam atimta teisė vairuoti prieš kelis mėnesius. Taigi, teismo vertinimu, už minėtą nusikaltimą, kaltinamajam skirtina 75 MGL dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina 1/3, būtų adekvati už padarytą veiką.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju, prokuroras nesiūlė kartu su skirtina bauda, konfiskuoti kaltinamojo vairuotą transporto priemonę, tačiau pirmiau minėta, jog kaltinamajam buvo nustatytas 2,99 promilės girtumo laipsnis, jam atimta teisė vairuoti prieš kelis mėnesius. Jis suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo už vairo. Teismas kritiškai vertina jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jį iš pradžių po kaimą vedžiojo blaivus ir turintis teisę vairuoti draugas, nes ikiteisminio tyrimo metu jis taip ir nenurodė šio draugo pavardės. Teismo vertinimu, ši versija pateikta, siekiant sušvelninti savo atsakomybę ir teismui sudaryti atsakingo asmens įvaizdį, ir teismo nuomone, jis nuo išvažiavimo iš namų, vairavo pats automobilį neblaivus. Bylos duomenys liudija, kad jis jau 2005 m. ir 2007 m. buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, paskutinį kartą (2007 m.) nustačius sunkų girtumo laipsnį. Kaltinamojo motinos teigimu, ji įsigijo automobilį iš sūnaus, kai jam buvo atimta teisė vairuoti, nors pati vairavimo teisių neturi. Teismo vertinimu, sandoris formalus, kadangi automobilį realiai valdo ir naudoja kaltinamasis, kadangi įsigytos transporto priemonės raktai laikomi namuose, nesaugomi, ji nekontroliuoja automobilio valdymo ir naudojimo, ir kaip ji pati teigė ikiteisminio tyrimo metu, pasitiki sūnumi, nors tuo pačiu žino, kad sūnui diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, jog ankstesnės administracinės nuobaudos, pagal galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK), kaltinamajam buvo paskirtos dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje (ATPK 178 straipsnis), vairavimo esant neblaiviam (ATPK 129 straipsnis), alkoholio vagystės iš parduotuvės (ATPK 50 straipsnis), t. y. visos su alkoholio vartojimu, todėl atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, laiko, jog šiuo atveju, siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga konfiskuoti ir transporto priemonę (BK 72 straipsnis), kadangi priešingu atveju, automobilis ir toliau liks kaltinamojo valdyme ir naudojime.

Dėl atstovimo išlaidų priteisimo

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. sausio 17 pažymą Nr. (2.16)NTP-7-655, iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos 34,74 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Šia nuostata teismas ir vadovavosi, paskirdamas kaltinamajam gynėją. Šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 75 MGL (2824,50 eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę G. S. – 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, G. S. nustatyti šešių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, konfiskuoti N. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.