- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- 2S-1287-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01619-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- J. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. bankroto administratoriaus M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-278-548/2018 pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kreditoriai: antstolė M. G., AB Luminor Bank.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė J. K. bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė M. K.; patvirtino 500 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 20 dienų terminą, per kurį J. K. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 400 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį J. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 4 mėnesių terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens J. K. antros eilės kreditorius Luminor Bank AB ir jo finansinis reikalavimas 97 011,1 Eur sumai.
Šalies argumentai
Bankrutuojančio fizinio asmens J. K. bankroto administratorius M. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl kreditorių susirinkimo protokolų nutarimų. Skundu prašė panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo 3 ir 4 nutarimus, taip pat patvirtinti 496 Eur bankrutuojančio asmens J. K. būtinųjų poreikių patenkinimo išlaidų sumą bei 50 Eur per mėnesį administravimo išlaidų sąmatą.
Skunde nurodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. vykusiame kreditorių susirinkime vienintelis kreditorius Luminor Bank AB nubalsavo 1 ir 2 darbotvarkės klausimais „Už“, 3 ir 4 klausimais „Prieš“. Kreditorių susirinkimo protokolo 1 nutarimu buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas, bei 2 nutarimu patvirtinta kreditorių susirinkimo ir informacijos teikimo kreditoriui tvarka, 3 nutarimu nebuvo patvirtintas bankrutuojančio asmens J. K. mokumo atkūrimo planas bei 4 nutarimu nebuvo patvirtinta administravimo išlaidų suma. Kreditorius 3 darbotvarkės klausimu pateikė pastabas, dėl kurių nebuvo patvirtintas pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas. Bankas pasisakė už 400 Eur lėšų sumą, kurią bankrutuojantis asmuo galėtų naudoti savo būtiniesiems poreikiams tenkinti, kadangi J. K. bankroto byloje ši suma buvo patvirtinta teismo, taip pat, jog neva nėra nurodyta jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti didinama teismo patvirtinta būtinųjų poreikių suma; 4 darbotvarkės klausimu kreditorius pasisakė, jog jis yra už 40 Eur + PVM per mėnesį administravimo išlaidoms ir atlyginimui apmokėti nuo mokumo plano patvirtinimo dienos iki fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, bankrutuojančiam asmeniui šias išlaidas padengiant iš savo lėšų. Tai reiškia, jog tokio dydžio administravimo išlaidas bankrutuojantis asmuo turėtų padengti iš kreditoriaus siūlomos patvirtinti 400 Eur sumos (400 - (40 Eur + 8,4 Eur PVM)) = 351,60 Eur. Ši suma liktų bankrutuojančiam asmeniui būtinosioms išlaidoms patenkinti. Bankroto administratorius ir bankrutuojantis asmuo nesutinka su tokia vienintelio J. K. kreditoriaus išdėstyta pozicija, nes J. K. per mėnesį būtina 496 Eur suma būtinosioms išlaidoms, nes 150 Eur suma reikalinga pilnaverčiam maitinimuisi, o didžiąją išlaidų dalį sudaro buto išlaikymas. Bankroto proceso metu realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį automobilį, J. K. bus priversta į darbą antraeilėse pareigose (duomenys neskelbtini)) važiuoti viešuoju transportu. Transporto bilietas į vieną pusę kainuoja 1,20 – 1,50 Eur. Tokį bilietą teks pirkti 17 – 22 darbo dienas. J. K. drabužiams ir avalynei ketina skirti tik minimalią sumą, būtiną rengtis pagal sezoną. J. K. turi sveikatos problemų, ji nešioja akinius, kuriuos būtina keisti suprastėjus regėjimui (akiniai žiūrėjimui į tolį ir skaitymui), taip pat bankrutuojantis asmuo turi siuntimą atlikti galvos magnetinio rezonanso tyrimą, tačiau iš 400 Eur mėnesiui skirtos išlaidų sumos, ji nėra finansiškai pajėgi skirti 200 – 300 Eur naujiems akiniams, bei atlikti mokamus magnetinio rezonanso tyrimus, kurie kainuoja nuo 94,85 – 102,89 Eur. J. K. turi problemų su ausimi, buvo daryta ausies operacija Kauno klinikose, taip pat turi odos problemų, turi prižiūrėti savo kraujospūdį, todėl yra nuolatos priversta pirkti vaistus šioms sveikatos problemoms gydyti. J. K. profesija – dailės mokytoja. Ji kasmet privalo kelti savo kvalifikaciją, lankyti savo specialybės seminarus, už kuriuos privalo mokėti pati (taip pat padengti ir kelionės išlaidas). Per metus J. K. privalo lankytis maždaug penkiuose seminaruose, kurių vienas kainuoja nuo 15 iki 50 Eur, taip pat kelionės išlaidos nuvykti į vieną seminarą (atsižvelgiant į miesto lokaciją, kuriame rengiamas seminaras – nuo 10 – 20 Eur). Iš viso šios išlaidos seminarams per metus su kelionės išlaidomis sudarytų apie 300 Eur (išlaidas paskirsčius mėnesiui – 25 Eur.) Šios išlaidos nėra įtrauktos į būtinųjų išlaidų sąrašą, tačiau jos metų eigoje bus būtinos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi bankrutuojančio fizinio asmens J. K. bankroto administratoriaus M. K. skundo dėl kreditorių susirinkimo protokolų nutarimų panaikinimo netenkino. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
Teismas, 2018 m. sausio 5 d. nutartimi iškeldamas J. K. bankroto bylą, įvertino pareiškėjos kreditorinio įsiskolinimo dydį, išlaidų pagrindimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą prašomą pareiškėjos poreikiams tenkinti būtinų lėšų sumą sumažino iki 400 Eur. Patvirtinta suma pripažinta optimalia ir protinga. Minėtos nutarties bankrutuojantis asmuo neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kreditoriui, nepritarus didesnei būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingai sumai ir iš esmės nepasikeitus bankrutuojančio fizinio asmens turtinei padėčiai ir poreikiams, teismas neturi pagrindo naikinti kreditoriaus nutarimą minėtu klausimu ir patvirtinti didesnę prašomą sumą.
Kreditorius, nepritardamas pateiktam plano projektui, pagrįstai nepatvirtino siūlomos 40 Eur + PVM administravimo išlaidų sumos, kadangi bankroto procesas nėra sudėtingas (turto nėra, yra vienas kreditorius). Patenkinus bankroto administratoriaus skundą ir patvirtinus prašomas tvirtinti sumas, nebūtų užtikrinama pagrindinė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis, nes siūlomu planu, neatsižvelgiant į kreditoriaus ir bankrutuojančio fizinio asmens interesų pusiausvyrą, siekiama tik atkurti bankrutuojančio fizinio asmens mokumą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu bankrutuojančio asmens J. K. bankroto administratorius M. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo patenkinti. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
Aplinkybė, jog 2018 m. sausio 5 d. dienos nutarties iškelti bankroto bylą, pareiškėja neskundė, nėra argumentas ir priežastis nedidinti būtinųjų poreikių sumos. Remiantis FABĮ 4 straipsnio 6 dalimi būtinųjų poreikių išlaidų suma gali būti keičiama teikiant tvirtinti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą. J. K., turėdama omenyje tai, jog parengus mokumo atkūrimo planą galės bent šiek tiek padidinti jos poreikiams per mažą būtinųjų išlaidų sumą, nutarties neskundė, nes priimtoji būtinųjų išlaidų suma, atsižvelgiant į lingvistinį jos išdėstymą laikytina laikina.
Bankrutuojantis asmuo turi vienintelį kreditorių, kuris realiai gali priimti sau naudingus sprendimus, bei taip užginčyti bankrutuojančio asmens ir bankroto administratoriaus siūlymus pasinaudodamas turima 100 proc. balsavimo teise. Teismas, matydamas, jog bankroto administratoriui, bankrutuojančiam asmeniui bei kreditoriui nepavyksta rasti abi puses tenkinančio sprendimo įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus, jų priimamų sprendimų įtaką gali pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise grąžinti jį nagrinėti šalims iš naujo, nustatant tam tikras gaires.
Šiuo atveju teismas skundą atmetė, tačiau neįsigilino į situaciją, jog bankrutuojantis asmuo neturės būtinosioms išlaidoms padengti net teismo nustatytosios 400 Eur išlaidų sumos, kadangi iš jų turės padengti ir bankroto administravimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjos skundą ir tenkinus vienintelio kreditoriaus pasiūlymą dėl būtinųjų išlaidų sumos ir administravimo išlaidų yra pernelyg naudingos sąlygos kreditoriaus interesams tenkinti, taip sudarant pernelyg sunkias sąlygas sąžiningam bankrutuojančiam asmeniui gyventi orų gyvenimą ir atkurti jo mokumą.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad J. K. bankroto procesas nelaikytinas sudėtingu, todėl ir administruoti bankroto nėra reikalinga didelė suma, nes net ir nesudėtingo bankroto procesas atima laiko bei lėšų už ką administratorius turi pagrįstą lūkestį gauti atlygį. Aplinkybė, jog yra administruojamas ne itin sudėtingas bankroto procesas nereiškia, jog tokio bankroto metu administratorius neturi pareigų nei administruojant sudėtingą bankroto procedūrą. Tiek sudėtingam, tiek nesudėtingam bankroto procesui administruoti administratoriui lygiai taip pat kainuoja drausti savo civilinę atsakomybę, dalyvauti mokamuose seminaruose kvalifikacijai kelti, rengti pranešimus, ataskaitas, išvadas kreditoriams, teismui, bankrutuojančiam asmeniui, taip pat kainuoja išlaikyti darbo vietą, todėl atsižvelgiant į visa tai, prašė 50 Eur administravimo išlaidų per mėnesį įskaitant atlygį bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į uždirbamas bankrutuojančio asmens pajamas 50 Eur administratoriaus atlyginimui bei administravimo išlaidoms per mėnesį padengti laikytina pagrįsta, optimalia suma. Be to, tokios sumos, ar artimos jai sumos mokėjimas bankrutuojančiam asmeniui iš savų lėšų pernelyg pažeidžia jo interesus, sudaro sunkias sąlygas patenkinti būtinuosius poreikius, todėl bankroto administratoriaus giliu įsitikinimu ir dėl šios priežasties bankrutuojančio asmens būtinųjų išlaidų suma turėtų būti didintina
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Bankroto administratorius neprašo patvirtinti skolininkės mokumo atkūrimo plano ir nesutinka jo koreguoti pagal kreditorių pastabas, bankroto byla apskritai turi būti nutraukiama.
Skunde nepagrįstai teigiama, kad administravimo išlaidas bankrutuojantis asmuo turės dengti iš jam būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtos sumos.
Kreditorius sutiko ne su siūloma 50 Eur/mėn. suma administravimo išlaidoms, tačiau su 40 Eur/mėn., kuri būtų dengiama iš skolininkės gaunamų lėšų. Be to, administratorius neįrodė, kad jo siekis gauti ne tik teismo patvirtintą 500 Eur sumą, tačiau ir po 50 Eur/mėn. yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalyką byloje sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos bankroto administratoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais nebuvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas ir nebuvo patvirtinta administravimo išlaidų suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl plano tvirtinimo procedūros
Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė J. K. bankroto bylą ir nustatė 4 mėnesių terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti. Pareiškėja J. K. administratorei UAB „Lexuna“ pateikė 2018 m. kovo 30 d. sudarytą kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir mokumo atstatymo planą, kuris buvo pateiktas 2018 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimui tvirtinti. 2018 m. balandžio 24 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai atsisakė patvirtini kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą nurodydami pastabas: pasisakė už 400 Eur lėšų sumą, kurią bankrutuojantis asmuo galėtų naudoti savo būtiniesiems poreikiams tenkinti, taip pat pasisakė už 40 Eur + PVM per mėnesį administravimo išlaidoms ir atlyginimui apmokėti nuo mokumo plano patvirtinimo dienos iki fizinio asmens bankroto bylos pabaigos. Bankrutuojančio fizinio asmens J. K. bankroto administratorius M. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl kreditorių susirinkimo protokolų nutarimų 3 ir 4 darbotvarkės klausimais (dėl atsisakymo patvirtinti planą ir dėl administravimo išlaidų sąmatos).
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 straipsnio 3 dalis), taip pat ir bankroto administratoriui, rengiančiam išvadą dėl fizinio asmens parengto plano (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, kt.). Tačiau tik nuo paties fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas.
Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas turi būti sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.
Pasisakant dėl pačios Plano tvirtinimo procedūros svarbu tai, kad bankrutuojantis asmuo, parengęs Planą, pirmiausia teikia jį bankroto administratoriui, o šis kartu su išvada dėl plano įgyvendinimo galimybių plano projektą turi pateikti kreditoriams bei sušaukti kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis tik tada pateikiamas teismui.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, teismas turi pareigą patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismų praktikoje laikoma, kad tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditoriai nepritarė Plano patvirtinimui dėl priežasčių, kurios patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tačiau Planas nebuvo tikslintas ir nebuvo svarstomas pakartotinai kreditorių susirinkime, o bankroto administratorius, ginčydamas kreditorių susirinkimo nutarimus, Plano tvirtinti su išvada teismui apskritai nepateikė.
Atsižvelgiant į nutarties 12 punkte nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog yra pagrindas Planą nurodytose dalyse svarstyti kreditorių susirinkime pakartotinai ir šios procedūros nesilaikymas daro teisminį Plano patvirtinimą negalimu. Tuo tarpu bankroto administratoriui apskritai neteikiant teismui ir neprašant teismo patvirtinti Plano, vien tik kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimas bankrutuojančiam fiziniam asmeniui nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi Planas vis tiek turės būti taisomas ir teikiamas pakartotiniam svarstymui. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė FABĮ nuostatas, kadangi nepagrįstai priėmė nagrinėti bankroto administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, nes Planas teismui nebuvo pateiktas tvirtinti.
Nurodytos priežastys sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą dalyje dėl bankroto administratoriaus skundo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą dalyje dėl bankrutuojančio fizinio asmens J. K. bankroto administratoriaus M. K. skundo dėl 2018 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo 3 ir 4 nutarimų panaikinimo nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.