Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Latum“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Latum“ ieškinį atsakovui A. T. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Latum“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (ieškovė teismui pateiktą dokumentą pavadino skundu), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2024 m. sausio 18 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-133-25825/2023.

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti: 1) pateikti įrodymus, kad sumokėtas 29 Eur žyminis mokestis; 2) pateikti procesinių dokumentų kopijas, kad po vieną tektų priešingai šaliai; 3) pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį ieškinį; 4) tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą, kadangi reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą negali būti teisminio bylos nagrinėjimo dalyku.

3. Ieškovė 2024 m. kovo 12 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė panaikinti darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, taip pat grąžino ieškovei jos sumokėtą 29 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas pažymėjo, kad, šalindama trūkumus, ieškovė pateikė ieškinį, kuriame pakartotinai nurodė vienintelį reikalavimą – panaikinti darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimą. Teismas buvo išaiškinęs, kad toks reikalavimas negali būti teisminio bylos nagrinėjimo dalyku ir reiškiamas šios kategorijos bylose, nepašalinus nurodytų ieškinio trūkumų ir tinkamai nesuformulavus reikalavimo, kuris sukels materialines teisines pasekmes, teismas svarstys atsisakymo priimti ieškinį nagrinėjimui teisme klausimą. Ieškovei šio nutartyje nurodyto trūkumo nepašalino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį ir nustatyti terminą ieškinio reikalavimams patikslinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neįvertino, jog ieškovė nebuvo informuota apie darbo bylos nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje, o teismo atsisakymas priimti ieškinį dėl formalių jo trūkumų yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių yra kilęs darbo ginčas, kuris buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. DK 231 straipsnio 3–4 dalyse nurodoma, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkančiai šaliai pateikus ieškinį teismui, byla teisme nagrinėjama iš esmės. Kitaip tariant, reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teismui teikiamas ieškinys negali būti grindžiamas argumentais, kad byla darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjama netinkamai, pažeidžiant ieškovo teises. Jeigu į darbo ginčų komisiją kreipėsi darbuotojas, o į teismą nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu kreipiasi darbdavys, ieškinyje turi būti formuluojamas reikalavimas, nukreiptas į ginčo išnagrinėjimą iš esmės (pvz., prašymas atmesti darbuotojo darbo ginčų komisijai pareikštą reikalavimą, prašymas konstatuoti, kad darbdavys darbuotojo teisių nepažeidė, ir pan.). Tokia galiojančio teisinio reglamentavimo specifika ieškovei buvo išaiškinta Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi, tačiau teikdamas patikslintą ieškinį ieškovės vis tiek suformulavo reikalavimą, kuris negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku ir būtent su ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje trūkumais siejo didžiąją dalį patikslinto ieškinio argumentų, užuot detaliai įvardijusi argumentus, kodėl, ieškovės nuomone, darbuotojo pretenzijos yra nepagrįstos. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškinys yra su trūkumais.

10. Kita vertus, vienu iš darbo ginčų nagrinėjimo ypatumų, įtvirtintų CPK XX skyriuje, yra draudimas teismui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą tuo atveju, jeigu trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, net jeigu ieškinys teismui pateikiamas su trūkumais, skirtingai nei kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, teismas turi įvertinti trūkumo pobūdį bei galimybes jį pašalinti proceso eigoje, o ne formaliai taikyti trūkumų šalinimo procedūrą.

11. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pozicijos akivaizdu, kad ieškovė nesutinka su darbo ginčų komisijos išvada dėl egzistuojančio iš darbo santykių kylančio ieškovės įsiskolinimo atsakovui. Tiek su pradiniu ieškiniu, tiek ir jį tikslindama ieškovė pateikė darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentus bei mokėjimų duomenis, nurodė nesutinkanti su darbo ginčų komisijos atsakovo skundo pagrindu atliktais mokėtinų sumų skaičiavimais. Net ir netinkamai suformuluotas ieškovės kreipimasis į teismą aiškiai atskleidžia, kad ieškovė nepripažįsta įsiskolinimo atsakovui fakto ir siekia ginčą perkelti į teismą. Ieškovės pozicijos patikslinimas, su detaliais skaičiavimais ir aiškiai suformuluotu reikalavimu, galimas ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, todėl ieškinio grąžinimas ieškovei aptartu pagrindu yra nesuderinamas su CPK 413 straipsnio 2 dalies reikalavimais.

12. Įvertinęs tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.