Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono teismo 1979 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. I1-82/79, L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LTSR BK) (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalyje, 201¹ straipsnio 2 dalyje ir nuteistas subendrinta (apėmimo būdu) 2 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė, pagal LTSR 25¹ straipsnį, nevykdyta, bet 2 metų laikotarpiui L. K. priverstinai įtrauktas į darbą bausmę vykdančių institucijų nustatytose vietose.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ir įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos Įstatymo) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Nagrinėjamos bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad L. K. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono teismo 1979 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. I1-82/79, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LTSR BK (1961 m. redakcija) 225 straipsnyje, 201¹ straipsnio 2 dalyje ir nuteistas subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis LTSR BK (1961 m. redakcija) 25¹ straipsniu, nevykdyta, bet 2 metų laikotarpiui L. K. priverstinai įtrauktas į darbą bausmę vykdančių institucijų nustatytose vietose.

LTSR BK (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad piktybinis chuliganizmas – baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų. Išnagrinėjus LTSR BK (1961 m. redakcija) 8¹ straipsnio 2 dalies nuostatą matyti, jog ši L. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų grupei.

LTSR BK (1961 m. redakcija) 201¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasipriešinimas policininkui – baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui arba bauda. Išnagrinėjus LTSR BK (1961 m. redakcija) 8¹ straipsnio 2 dalies nuostatą matyti, jog ši L. K. padaryta nusikalstama veika taip pat priskiriama sunkių nusikaltimų grupei.

Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad minėti nusikaltimai, kuriuos įvykdė L. K. atitinka šiuo metu galiojančio BK 284 straipsnyje numatyto viešosios tvarkos pažeidimo, o taip pat BK 286 straipsnyje numatyto pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

BK 286 straipsnyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas ši veika taip pat priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į tai L. K. nusikalstamų veikų perkvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį BK, net atsižvelgiant į tai, kad už jų padarymą paskirtas bausmes L. K. jau yra atlikęs ir teistumai už minėtas veikas jau yra išnykę, lengvina jo teisinę padėtį, kadangi perkvalifikavus nusikalstamas veikas, sumažėja jų pavojingumas ir L. K. yra laikomas įvykdęs ne sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas. Be to, tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad neperkvalifikavus L. K. nusikalstamų veikų, jam būtų apribota teisė dirbti su vaikais, todėl jis nebegalės dirbti budėtoju-sargu (duomenys neskelbtini) (teismo gauti SODRA duomenys patvirtina, kad L. K. dirba (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais, be kita ko, ir dėl tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama, be kita ko, dirbti socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Taigi neperkvalifikavus L. K. veikų, jam būtų apribota teisė dirbti (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis netektų darbo remiantis vien ta aplinkybe, kad jis pagal LTSR BK (1961 m. redakcija) buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, nors šiuo metu jo įvykdytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms.

Kadangi L. K. minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes jau yra įvykdęs, perkvalifikavus jo padarytas veikas, minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių pakeitimo klausimas yra nespręstinas (įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 362, 364 straipsniais

nutaria:

tenkinti L. K. prašymą dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo.

Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono teismo 1979 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu konstatuotas L. K. padarytas nusikalstamas veikas:

1) piktybinis chuliganizmas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos Baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalį – perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį;

2) pasipriešinimas policininkui ar policijos rėmėjui, kvalifikuotą pagal Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos Baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 201¹ straipsnio 2 dalį – perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį;

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.