Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

ANK 13 straipsnyje yra numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (ANK 13 straipsnio 1 dalis). Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką padarė gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi (ANK 13 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia Įstatymo saugomas vertybes - asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taigi, būtinojo reikalingumo situacija visų pirma atsiranda tada, kai atsiranda realus ir akivaizdus pavojus. Antroji sąlyga - kai šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Faktinės situacijos vertinimas teisiniame kontekste leidžia daryti išvadą, kad V. R. veiksmai turi būti pateisinami, nes jie neperžengė būtinosios ginties ribų, o tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad nepaisant apsiginti - V. R. to padaryti nepavyko, ir nusikalstama veika jo atžvilgiu buvo tęsiama po tyčia sukelto eismo įvykio. Šiuo atveju svarbi dar ir ta aplinkybė, kad už eismo įvykio sukėlimą buvo nubausta J. K., kuri nebuvo apklausta nei šios bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu. Tokių vienas kitam priešingų duomenų egzistavimas ir asmenų traukimas administracinėn atsakomybėn, leidžia suprasti, kad tyrimai vykdomi labai aplaidžiai ir duomenimis manipuliuojama taip, kad visi procesai būtų užbaigti, o ne nustatyta objektyvi tiesa ir įvykdytas teisingumas.

Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą ir teikdamas, kad jis nusižengimą įvykdė neperžengęs būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai, parodymai tiek jo, tiek liudininkų yra prieštaringi ir nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucija mano, kad institucija elgėsi teisėtai ir pagrįstai, laikydamasi įstatymo normų, todėl teismo prašo netenkinti apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašo teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-3627-2022 palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. R. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. kovo 27 d. jis buvo pakviestas į draugo A. K. gimtadienį, jame dalyvavo apie 8 žmones. Jie šventė pavėsinėje. Vakarėlis baigėsi apie 23 val. Pas A. K. atvažiavo jo pažįstami du asmenys ir jie bendravo. Pamatė, kaip vienas iš jų smūgiuoja A. K.. Jam paklausus, kas vyksta, gavo vieną smūgį, o po to pasipylė smūgiai. Kiek laiko jį mušė, negali pasakyti. Jam buvo sužalota galva, raktikaulis, buvo hematomos. Tuo metu pavėsinėje buvo A. K. ir jo draugė, bet jam nepadėjo, mano, kad jie bijojo. Atsipeikėjęs nubėgo prie savo automobilio, kuriame buvo palikti rakteliai. Jis buvo išsigandęs, norėjo ieškoti pagalbos. Jam buvo sunku matyti, nes akys užtino. Užsikūręs mašiną išvažiavo. Jau tada tie asmenys puolė daužyti jo automobilio priekinį stiklą. Po to pavažiavęs 200-300 m sustojo sankryžoje. Sustojęs ieškojo telefono, nes norėjo pagalbos, bet jo nerado. Tada pamatė šviesas iš automobilio galo ir pajuto smūgį į automobilį, po ko jis buvo sudaužytas. Tada asmenys pradėjo į automobilį mėtyti akmenis, spardyti jį. Po to, kai išdaužė automobilio stiklą, užsirakino duris. Tada asmenys išdaužė galinį stiklą, atsirakino duris, atsitraukė jį ir smūgiavo jam į galvą. Jam buvo suduota daug smūgių. Jie šoko ant automobilio kapoto, stiklo, o po to asmenys pasišalino. Atsipeikėjęs jis apsiklojo mašinoje turėtais rūbais, jam svaigo galva. Tada išgirdo pro šalį bėgančio A. K. balsą, kad pavogė jo mašiną, minėjo gaisrinę. A. K. nubėgo į gaisrinę, prisibeldė budinčiajam ir pranešė apie tai, kad pavogtas automobilis.

Jį sumušę asmenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti. Mano, kad jie yra A. K. pažįstami. Jie atvykę kalbėjosi su A. K., ginčijosi, elgėsi agresyviai, pradėjo mušti A. K.. Jis norėjo sustabdyti konfliktą, nes niekas kitas nesikišo. Po to jau pasipylė smūgiai jam pačiam.

Įvykio metu jis buvo neblaivus. Žinojo, kad neblaiviam vairuoti negalima, tačiau už vairo sėdo dėl to, kad pabėgtų ir išvengtų smurto.

Sodyboje buvęs A. K. tėvas anksti nuėjo miegoti. Ta sodyba jam buvo nepažįstama. Joje buvo daug pastatų, tačiau dėl karantino apribojimų jie šventė lauke. Jis kitų sodyboje buvusių asmenų pagalbos neprašė, nekvietė jų. Pavėsinėje buvusių asmenų pagalbos neprašė, jie galėjo susiprasti padėti. Mano, kad gal jie bijojo, gal viduj užsirakino. Į svetimą sodybą eiti negalėjo, jis ten pirmą kartą buvo, ten jam viskas nepažįstama. Jis paprašė savo sesers nuvažiuoti į sodybą paieškoti jo telefono. Jis jai davė jauniausios A. K. brolio duomenis, jie susisiekė ir jai parašė adresą, kur atvykti. Jaunesnis A. K. brolis išėjęs į sodybos pasakė, kad jis nieko nežino, neprisimena. Nuėjus į pavėsinę rado numestą telefoną, taip pat matė, kad ten maistas ištaškytas, numestas. Joks kitas sodybos turtas nebuvo sugadintas, sudaužytas.

Po liudytojų apklausos pareiškėjas V. R. papildomai paaiškino, kad jam atvažiavus į sodybą, joje buvo A. K., draugė E., pusbrolis su žmona, A. K. jaunesnieji broliai, tėvas buvo, bet anksti išėjo miegoti, V. K. mamos nebuvo. Sutemus į sodybą atvyko su jam anksčiau nematyti asmenys. Tuo metu apie 21 val. A. K. dar buvo prie stalo, nebuvo nuėjęs miegoti. Atvykę asmenys su A. K. pradėjo konfliktuoti, sudavė A. K. per veidą ir pradėjo jį daužyti kumščiu. Jis nuėjo aiškintis, kas vyksta, po ko ir pats buvo sumuštas, neteko sąmonės. Man, kad jį sumušė tie du asmenys. Jo automobilis „Honda“ buvo pastatytas šalia A. K. mašinos. Mašinoje buvo rakteliai. Kai jis sėdo į mašiną, A. K. buvo prie pavėsinės, jis nemiegojo.

Liudytojas L. M. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje. Pareiškėjui buvo paskirta bylos nagrinėjimo data. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jam buvo paskirta 950 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Pareiškėjas minėjo, kad jis buvo sumuštas, jam padaryti sužalojimai, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra nutrauktas arba sustabdytas, nes nenustatyti įvykyje dalyvavę asmenys. Kiek pamena, byloje nustatyta, kad automobilį, atsitrenkusį į pareiškėjo automobilį, vairavo J. K.. Pareiškėjo parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo nenuoseklūs. Netoli įvykio vietos yra ugniagesių gelbėjimo stotis. Jis klausė pareiškėjo, kodėl nesikreipė ten pagalbos, kam reikėjo imtis tokių drastiškų priemonių – vairuoti automobilį neblaiviam ir sukelti pavojų kitiems asmenims, eismo saugumui ir išvengti dar sunkesnių padarinių. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl nesikreipė pagalbos pas ugniagesius. Jo draugas atbėgęs pagalbos ieškojo ugniagesių gelbėjimo stotyje. Mano, kad pareiškėjas nuo muštynių galėjo pasislėpti kieme, ieškoti kitų išeičių. Pareiškėjui pirmu pūtimu 0,94 promilių girtumas, po 15 minučių antru pūtimu 1,6 promilių girtumas. Jei asmuo po alkoholio vartojimo, po įvykio, kada buvo sumuštas, būtų važiavęs, jam kiltų adrenalinas, alkoholis būtų skaidomas, tai antru pūtimu turėtų būtį nustatomas mažesnis girtumas. Šiuo atveju girtumas ženkliai pakilo, kas rodo, jog alkoholis buvo vartojamas ką tik. Jis neatsimena, koks atstumas yra nuo muštynių vietos iki gaisrinės. Nutarime yra padaryta techninė klaida, kur nurodyta, kad pareiškėjas nedalyvavo bylos nagrinėjime. Negali pasakyti, ar klausė pareiškėjo, kada jis vartojo alkoholį, nes neprisimena, nuo įvykio praėjo daug laiko.

Liudytojas M. R. parodė, kad jis dirba Nemuno policijos komisariate, prieš tai dirbo patrulių rinktinėje. Jis prisimena, kad važiavo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini)km., kur į vieną automobilį buvo atsitrenkęs kitas automobilis. Iš dalies įvykį priminė jo kolega. Įvykis buvo, kad lyg muštynės ar pavogta mašina. Įvykio vietoje vienas asmuo miegojo pirmoje mašinoje, į kurią buvo atsitrenkusi kita mašina. Kitą asmenį, kuris buvo kruvinas, rado gal už 100 metrų prie ugniagesių pastato. Jis ieškojo pagalbos. Toje vietoje mažiau nei už kilometro buvo sodyba, aplink yra gamyklos, pastatai. Pirmas asmuo, jei gerai atsimena, buvo neblaivus. Kolega liko prie asmens, kurį rado mašinoje, o jis su tarnybiniu automobiliu nuvažiavo prie ugniagesių pastato, kur rado kitą asmenį, daužantį duris, ieškantį pagalbos. Kiek pamena, gal patys ugniagesiai paskambino ir pranešė apie jį, todėl jis važiavo link jų. Nakties metu kiti gamykliniai pastatai yra apšviesti. Iš įvykio vietos ugniagesių pastato nesimato, jį užstoja krūmai. Jis neprisimena, ar mašinoje buvęs asmuo buvo sumuštas.

Liudytojas D. P. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK Reagavimo valdyboje, prieš tai dirbo patrulių rinktinėje. 2021 m. kovo 28 d. buvo gautas iškvietimas dėl pavogto automobilio, asmuo kreipėsi į ugniagesius. Atvykę pamatė du sudaužytus automobilius, smūgis buvo stiprus. Pasišvietęs automobilyje „Honda“ rado miegantį vyriškį, kuris buvo sužalotas, jei gerai atsimena. Jis teigė, kad buvo sodyboje, šventė. Sodyboje kilo muštynės, jis bėgo nuo kito žmogaus, kuris jį vijosi. Vairuotojui buvo iškviesta greitoji pagalba.

Perskaičius 2021 m. kovo 28 d. tarnybinį pranešimą, liudytojas D. P. patvirtino, kad tarnybiniame pranešime surašytos aplinkybės yra teisingai, jis tvirtina šiuo parodymus. Neatsimena, ar iš įvykio vietos buvo matyti gaisrinė, lyg kažkas buvo matyti. Netoli buvo sankryža, ar buvo medžių, krūmų, neatsimena. Jei neklysta, oro sąlygos buvo blogos. Aplink kažkas buvo apšviesta. Mano, kad įvykio metu dėvėjo kūno kameras. Automobilyje yra įrengtos kameros. Ar yra išlikę įrašai negali pasakyti, nes daug laiko praėjo. Nepamena, ar automobilio rakteliai buvo mašinoje. Į sodybą važiavo kolegos, jis nevažiavo.

Liudytoja J. K. parodė, kad 2022 m. jai buvo du insultai. Automobilio ji nebevairuoja. Pareiškėjo ji nepažįsta, yra mačiusi iš tolo. Jis yra jos 2013 metais mirusio sūnaus klasiokas. Po ligos ji ne viską prisimena. Kiek prisimena, ji nedaug kartų policijos bausta. Vieną kartą yra įvažiavusi į kitą mašiną. Kai dar buvo sveika, prieš du metus ji po 15 val. su autobusu atvažiavo pas vyresnįjį sūnų A. K. į (duomenys neskelbtini)kaimą, kur sūnus su artimaisiais sodyboje šventė gimtadienį. Dar buvo jaunesni vaikai, vyras. Pavėsinėje šurmuliavo keli žmonės – jos vaikai. Nepamena, kada visi išsiskirstė. Ji norėjo nuvažiuoti pas brolį. Sūnus A. K. miegojo, gerai neatsimena, bet jai atrodo, kad jis nuėjo miegoti, kai dar buvo šviesu. Tuo metu kieme nieko neliko. Kieme buvo sūnaus ir kitos mašinos. Ji sūnaus mašinoje rado raktelius ir nusprendė sūnaus automobiliu nuvažiuoti pas brolį, kuris netoli gyvena - (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo jau tamsoka, bet dar ne naktis. Ant keliuko pamatė stovintį lyg juodos spalvos automobilį ir atsitrenkė į jį. Ji į kitą mašiną atsitrenkė sukdama. Greitis galėjo būti 60-70 km/h. Ji labai susitrenkė koją, diržo nebuvo prisisegusi. Nepastebėjo, ar ta kita mašina labai nukentėjo. Ta mašina buvo tuščia, žmonių nebuvo, nes po atsitrenkimo niekas neišlipo iš jo. Nepastebėjo, kad būtų labai sugadinta sūnaus mašina. Ji išlipo iš sūnaus mašinos ir nuėjo, policijos nelaukė. Ji susistabdė mašiną ir kažkokia moteris ją pavežė iki Garliavos, kur ji netoli gyvena. Ji buvo truputį išgėrusi. Sūnus neradęs mašinos, iškvietė policiją. Jokių muštynių ji nematė. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi, atimtas už vairavimą neblaiviai. Nuo sodybos iki tos vietos, kur ji atsitrenkė į automobilį, yra kilometras arba mažiau. Po atsitrenkimo oro pagalvės plyšo. Ji atsimušė į pagalvę veidu, tačiau kraujas nebėgo. Plentu daug mašinų važiuoja. Su sūnumi ji senokai matėsi, jie atskirai gyvena, sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Jis lyg tai per Kalėdas buvo atvažiavęs, daugiau jo nematė. Ji buvo kambaryje kitoje namo pusėje, nei pavėsinė, ji jokio konflikto negirdėjo. Lauko durys lyg tai buvo atrakintos. Ji negirdėjo, kad kas būtų atėjęs pagalbos prašyti. Nuo sodybos iki gaisrinės yra apie pusė km. Nakties metu ji matosi, mano, kad ji turėtų būti apšviesta.

Liudytojas A. K. parodė, kad V. R. pažįsta nuo vaikystės, santykiai geri, susiskambina, pasikalba. Prieš porą metų jis gimtadienio nešventė. Jis atvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini)kaime, ten gyvena jo tėvas. Mama gyvena atskirai, tėvai išsituokę. Tėvas vairuoja, mama anksčiau vairuodavo, dabar dėl ligos nebevairuoja. Ji susirgo po gimtadienio, serga apie pora metų. Paskutinius 3 metus nematė jos vairuojant. Mamai yra atimta teisė vairuoti už vairavimą neblaiviai. ĖĮ sodybą jis važiuoja kas savaitgalį. Jis padeda tvarkytis. 2021 m. kovo 27 d. jis ryte atvažiavo pas tėvą, paskui važiavo į „Senukus“, nupirko šviestuvus ir apie 11 val. grįžo į sodybą. Po to tvarkė kiemą. Apie 16 val. pasiskambino ir pasikvietė jį atvažiuoti ir rimčiau išgerti. Po pusvalandžio V. R. atvyko automobiliu, jis buvo išgėręs. Po to jie dviese gėrė. Tėvas kartu su jais negėrė. Apie 20 val. jis nuėjo atsigulti, nes pasidarė bloga. V. R. liko pavėsinėje. Po to jis atsikėlė į tualetą, buvo tamsu, naktis. Svetimų žmonių tuo metu nebuvo. Mama tuo metu buvo atvykusi, tvarkėsi. Broliai taip pat buvo namie, jie vaikščiojo kieme. Apie tai, kada iš sodybos išvyko V. R., jis nežino. Muštynių pavėsinėje nebuvo, nematė, kad kas muštųsi. Jokio konflikto nematė. Sodyboje jokių pašalinių žmonių nematė. Broliai sodyboje gyvena. Prabudęs mamos nematė. Tėvas miegojo. Kai ėjo į tualetą, šviesa įsijungia tik koridoriuje prie durų. Beeidamas jis užkliuvo už batų ir griūdamas išdaužė langą, dėl to atsirado sužalojimai. V. R. yra jo geras draugas, jis jo nesumušė, nežino, kas jį sumušė. Jis miegojo. Jis pasakė, kad sumušė V. R., kad prisiimtų atsakomybę, nežino, ką tuo metu galvojo. Neprisimena, kam jis prisipažino. Pareigūnė agresyviai su juo kalbėjo, pasakė, kad sumušė draugą, kad ji nusiramintų. Jai netiko jo atsakymai, kad aplinkybių neprisimena. Kai prisipažino, pareigūnė pradėjo gražiau šnekėti. Apie V. R. sumušimą jam pasakė pareigūnė. Eidamas į lauko tualetą jis pastebėjo, kad kieme nėra jo automobilio, kuris buvo pastatytas „parkinge“, todėl paskambino policijai. Kur buvo V. R. automobilis pastatytas, neprisimena. Jis neklausė tėvo, brolių, kur jo automobilis. Tuo metu jis taip suprato, kad automobilis pavogtas ir reikia pagalbos ir pėsčiomis išėjo į gaisrinę. Telefono neturėjo. Nesikreipė pagalbos į tėvą ar brolius. Gaisrinėje paprašė pagalbos iškviesti policiją. Einant į gaisrinę matė, kad jo mašina ant kelio stovėjo atsitrenkusi į kitą automobilį. Įsėdęs į mašiną ieškojo savo telefono, bet nerado, todėl nuėjo į gaisrinę. Nežino, kas važiavo tuo automobiliu. Nuo sodybos pavėsinės iki vietos, kur rado mašinas, yra apie 50 metrų. Nuo namų iki gaisrinės yra apie 100 metrų. Po kelių dienų išsiaiškino, kad tuo automobiliu važiavo mama ir įvažiavo į V. R. mašiną. Savo telefoną rado kitą dieną. Jis nežino, kas rado automobilio raktus. Automobilio oro pagalvė buvo plyšusi, nematė, ar ji buvo kruvina, buvo tamsu. Priekyje stovinčiame automobilyje nieko nebuvo, durelės buvo užrakintos. Nematė, kad durelės būtų išplėštos.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Pareiškėjas V. R. pripažįsta vairavęs būdamas neblaivus, tačiau teigia, kad taip elgėsi būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis. Paaiškino, kad sodyboje švenčiant draugo A. K. gimtadienį, kuriame dalyvavo jo giminaičiai ir draugė, atvyko du nepažįstami jam asmenys, kurie iš pradžių sumušė A. K., o po to buvo sumuštas ir jis pats, prarado sąmonę. Atsigavęs jis sėdo į savo automobilį, kuriame buvo palikti rakteliai, ir važiavo iš sodybos, norėdamas išvengti smurtavimo jo atžvilgiu, ieškoti pagalbos. Važiuodamas ieškojo telefono, tačiau jo nerado. Po to pamatė per veidrodėlį šviesas ir pajuto smūgį, į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir iš jo išlipę asmenys išdaužė automobilio langus, daužė automobilį akmenimis, kojomis ir kitaip niokojo bei jį sumušė. Po to matė V. K., kuris kalbėjo apie pagrobtą mašiną ir nubėgo Tada išgirdo pro šalį bėgančio A. K. balsą, kad pavogė jo mašiną, minėjo gaisrinę. A. K. nubėgo į gaisrinę, prisibeldė budinčiajam ir pranešė apie tai, kad pavogtas automobilis.

Liudytojas A. K. įvykio aplinkybes nurodė skirtingai nuo pareiškėjo. Paaiškino, kad gimtadienio nešventė, tik pasikvietė V. R. išgerti alkoholio, o po jo vartojimo jam pasidarė bloga ir jis nuėjo miegoti. Kai ėjo į tualetą, jis užkliuvo už batų ir susižalojo. Tyrėjai jis pasakė, kad sumušė V. R., kuris yra geras jo draugas, kad prisiimtų atsakomybę, negali paaiškinti, ką taip sakydamas galvojo, mano, kad taip pasielgė dėl agresyvaus pareigūnės elgesio, kuriai netiko jo atsakymai. Eidamas į lauko tualetą jis pastebėjo, kad kieme nėra jo automobilio, kuris buvo pastatytas kiemo „parkinge“, todėl paskambino policijai. Jis neklausė tėvo ar brolių, kur jo automobilis, jų pagalbos neprašė. Tuo metu jis taip suprato, kad automobilis pavogtas ir reikia pagalbos ir pėsčiomis išėjo į gaisrinę. Einant į gaisrinę matė, kad jo mašina ant kelio stovėjo atsitrenkusi į kitą automobilį. Įsėdęs į mašiną ieškojo savo telefono, bet nerado, todėl nuėjo į gaisrinę. Nežino, kas važiavo tuo automobiliu. Nuo sodybos pavėsinės iki vietos, kur rado mašinas, yra apie 50 metrų. Nuo namų iki gaisrinės yra apie 100 metrų. Negali paaiškinti, kodėl pagalbos nesikreipė į namuose buvusius artimuosius, o ėjo į gaisrinę, mano, kad taip pasielgė dėl girtumo. Jo žiniomis, mama J. K. paskutinius 3 metus nėra vairavusi dėl ligos ir dėl to, kad ji neturi teisės vairuoti, po to kai ji jai buvo atimta už vairavimą neblaiviai. Vėliau sužinojo, kad jo automobilį įvykio metu vairavo jo mama ir sukėlė eismo įvykį.

Liudytoja J. K. nurodė, kad būdama šiek tiek išgėrusi, sugalvojo nuvažiuoti pas brolį, todėl sėdo į neužrakintą sūnaus automobilį ir išvažiavo. Tuo metu jos sūnus miegojo. Nedaug pavažiavus, jis atsitrenkė į kitą automobilį, susižeidė koją, nuo smūgio plyšo oro pagalvė. Tada ji išlipo iš mašinos ir nuėjo link plento, kur susistabdė pakeleivingą mašiną ir grįžo namo. Teisės vairuoti ji neturi, ji atimta už vairavimą neblaiviai. Ji serga, po įvykio turėjo du insultus, ne viską gerai atsimena. Konflikto sodyboje ji nepastebėjo.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taigi, būtinojo reikalingumo situacija visų pirma atsiranda tada, kai atsiranda realus ir akivaizdus pavojus. Antroji sąlyga - kai šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.