- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- AN2-161-300/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00169-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- G. B.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio (toliau – Urėdija) vyriausiasis miškininkas A. J. 2019 m. gegužės 22 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-15-2019, kuriuo G. B. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 282 straipsnio 2 dalį 220 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. balandžio mėn., vykdydamas žaliavinės medienos sortimentų išvežimo darbus, iš jam priklausančio miško neteisėtai važiuodamas traktoriumi per Urėdijos Judrėnų girininkijos 46 miško kvartalo 12, 13, 16, 17, 19 miško sklypų miško paklotę sunaikino 720 m² miško paklotės, taip pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies bei Lankymosi miške taisyklių 11 punkto nuostatas.
2. G. B. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, prašydamas jį panaikinti, tačiau Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė jo skundą ir Urėdijos 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų. Sprendžiant kaltės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį, nes jis važiavo per Urėdijos darbuotojų jau suformuotas provėžas, todėl jis nesugadino miško paklotės. Urėdija turėtų nustatyti savo darbuotojus, kurie suformavo provėžas. Pagal Miškų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį miško naudotojas privalo naudoti mišką taip, kad nebūtų pažeistos miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisės ir teisėti interesai, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta, kieno interesai buvo pažeisti. Nutarime nėra nurodyta, kokiais įrodymais remiantis nustatyta, kad jis sunaikino 720 m² miško paklotės. Nutartyje klaidingai nurodyti liudytojo A. Š. parodymai, nes jis nurodė, kad samanos buvo aplink provėžas, o ne jose. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų D. Š. ir P. G. parodymus vien dėl to, kad juos samdė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nes tai dar nerodo suinteresuotumo bylos baigtimi. Liudytojai E. S. ir S. K. įvykio vietą matė tik po to, kai ten jis pravažiavo, todėl jie negalėjo nepatvirtinti, jog ten anksčiau buvo miško paklotė, samanos. Iš pateiktos aerofotografinės nuotraukos matyti, kad tame ruože, kur jis važiavo, jau buvo suformuotos provėžos. Senų provėžų išgilinimas neužtraukia administracinės atsakomybės, nekenkia miško paklotei, nes ji buvo sugadinta ankstesniais veiksmais. Urėdija nepateikė duomenų, kad po 2014 m. kirtimų miško paklotė atsistatė.
3.2. Apelianto manymu, nutarime nepagrįstai nurodyta, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nes 2019 m. gegužės 22 d. jis buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, jo klausė, ar jis pripažįsta savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, jis pateikė naujus įrodymus, t. y. 2019 m. gegužės 20 d. paaiškinimą, kurio nėra administracinio nusižengimo byloje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Urėdija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. G. B. teigdamas, kad jis važiavo per jau suformuotas provėžas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tyrimo veiksmų protokolas, nuotraukos, miško paklotės sunaikinimo matavimo-paskaičiavimo aktas, 2019 m. balandžio 23 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. pažeidėjo paaiškinimai patvirtina, kad dėl G. B. veiksmų buvo sunaikinta miško paklotė. 2014 m. vasario 14 d. biržės kirtimo kortelė patvirtina, kad 2014 m. žiemą Urėdija 46 kvartale atliko darbus, mediena buvo vežama keliuku per 17 ir 19 miško sklypus. Urėdija jokios gamybos nevykdė 12 ir 13 sklypuose. Urėdija nuo 2014 m. nesinaudojo keliuku, šis plotas buvo paliktas miško paklotės savaiminiam atsikūrimui ir savaiminiam miško atžėlimui. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad G. B. traktorius naujai išvažinėjo, sugadino miško paklotę. Nepagrįsti skundo argumentai, kad nutartyje nenurodyta, kieno interesai buvo pažeisti. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 17 punktą urėdija yra miško valdytoja, todėl pareiškėjo veiksmai – neturėdamas leidimo važiavo per valstybinį mišką ir sugadino miško paklotę –pažeidė Urėdijos kaip miško valdytojos interesus. G. B. sugadino miško paklotę, pakenkė miško ekosistemoms, sunaikino miško išteklius, todėl jis turi prisiimti atsakomybę dėl savo neteisėtų veiksmų.
4.2. Atsiliepime teigiama, kad pažeidėjui nepateikus prašymo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ji pagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Pažeidėjui nepateikus papildomų duomenų (pvz., siuntimo paštu kvito, el. laiško, duomenų apie šio dokumento surašymą), teismas pagrįstai padarė išvadą, kad G. B. nepateikė Urėdijai 2019 m. gegužės 20 d. paaiškinimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jis padarė ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6. ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta. Taigi šioje normoje įtvirtinta atsakomybė asmenims, kurie pažeisdami Lankymosi miškuose taisyklių 11 punktą motorinėmis transporto priemonėmis važiuoja ne miško keliu ir dėl to sugadina miško paklotę, t. y. natūralią miško dangą.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas) Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai konstatavo, kad G. B. padarė ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes važiuodamas traktoriumi sunaikino miško paklotę. Skundžiamoje teismo nutartyje nuosekliai išdėstyti visi teismo posėdyje ištirti įrodymai, pateikta visų, o ne pavienių, byloje esančių įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos išvados.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. B. važiuodamas motorine transporto priemone (traktoriumi) 2019 m. balandžio mėn. per valstybinę žemę, t. y. valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Judrėnų girininkijos 46 miško kvartalo 12, 13, 16, 17, 19 miško sklypus, vežė medieną iš jam priklausančio miško. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažįsta, kad sunaikino miško paklotę, nes, kaip jis teigia, važiavo per jau suformuotas provėžas. Teismo posėdyje apklausta girininkė E. S., girininko pavaduotojas S. K. patvirtino, kad jie lankėsi miško kvartale 2019 m. balandžio mėn. pradžioje ir jame nematė jokių provėžų, tačiau ten apsilankę 2019 m. balandžio 18 d. jie pastebėjo gilias provėžas, netoliese rado G. B. traktorių. Girininkė už traktoriaus lango užkišo lapą, kuriame nurodė, kad neturint leidimo mediena traukiama per atkurtą valstybinį mišką, todėl paragino susisiekti su Urėdijos darbuotojais. (b. l. 47–49) Šių liudytojų parodymus patvirtina nuotrauka Nr. 6, iš kurios matyti, kad už traktoriaus stiklo užkištas girininkės E. S. 2019 m. balandžio 18 d. raštas (b. l. 16, 32, 33), be to, ir pats G. B. neneigia radęs už savo traktoriaus užkištą raštelį. Kaip liudytojas apklaustas Urėdijos vyriausiasis miškininkas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad Urėdija paskutinį kartą kirtimus šiame kvartale atliko 2014 m., po to miškas buvo paliktas savaiminiam atžėlimui, taigi per penkerius metus miškas natūraliai atžėlė, susiformavo miško paklotė. (b. l. 59–60) Šiuos jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: 2014 m. vasario 14 d. biržės kirtimo kortelė, iš kurios matyti, kad miško kirtimo ir medienos išvežimo darbai buvo vykdomi 2014 m. žiemą (b. l. 14–15), bei liudytojų E. S., S. K. parodymai. (b. l. 47–49) Atsižvelgiant į tai, kad Urėdijos darbuotojų teisme duoti parodymai atitinka kituose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojų E. S., S. K. ir A. J. parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Urėdijos darbuotojai pažinotų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ar dėl kitų priežasčių siektų jį melagingai apkalbėti. Apylinkės teismas motyvuotai atmetė liudytojų D. Š. ir P. G. parodymus, nes jų parodymai prieštarauja nešališkais pripažintų liudytojų parodymams, be to, jie yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbuotojai (juos G. B. buvo pasamdęs miško kirtimo darbams atilikti), todėl yra suinteresuoti padėti savo darbdaviui G. B. išvengti administracinės atsakomybės. Nors bylą nagrinėjant apylinkės teisme G. B. pateikė nuotraukas, kurios, jo manymu, patvirtina, kad jis važiavo jau suformuotomis provėžomis, kurias 2014 m. kirsdami mišką paliko Urėdijos darbuotojai (b. l. 53–58), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiose nuotraukose užfiksuotas vaizdas po administracinio nusižengimo (nuotraukos darytos 2019 m. gegužės 10 d. ir 15 d.), todėl jos nerodo situacijos, buvusios prieš pažeidimą.
10. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nenustatyti administracinio nusižengimo padariniai, asmuo, kuriam šiais veiksmais padaryta žala. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 6 d. G. B. dalyvavo Urėdijos darbuotojams tiriant administracinio nusižengimo vietą, matuojant sunaikintos miško paklotės plotą. G. B. savo parašu patvirtino, kad sunaikintos miško paklotės plotas yra 720 m². Vadovaujantis Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika nustatyta, kad sunaikinus 720 m² miško paklotės buvo padaryta 2 106 eurų žala aplinkai, todėl G. B. buvo įpareigotas per trisdešimt dienų atlyginti žalą pinigus pervedant į Urėdijos kaip valstybinio miško valdytojos (Miškų įstatymo 2 straipsnio 18 dalis) banko sąskaitą. Vien aplinkybė, kad G. B. atsisakė gera valia atlyginti gamtai padarytą žalą, dar nereiškia, kad savo neteisėtais veiksmais jis nepadarė žalos.
11. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nebuvo pateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl pagrįstai Urėdija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas maišo administracinio nusižengimo tyrimo etapus. Jis dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, davė paaiškinimus, tačiau pati administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pažeidėjui nedalyvaujant. Aplinkybę, kad surašant administracinio nusižengimo nutarimą G. B. nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino liudytojas A. J., t. y. asmuo, kuris surašė administracinio nusižengimo nutarimą.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 567 straipsnis, 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. apeliacinio skundo ir palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.