Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos R. M. P. atstovui advokatui E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. M. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę, kadangi ji siekianti gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą. Notarui atitinkamą pareiškimą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą tam terminą nepadavė, paveldėjimo byla nepradėta.

Teismo posėdyje pareiškėjos R. M. P. atstovas papildomai paaiškino, kad po motinos A. K. B. mirties pareiškėja iš karto (po laidotuvių), taigi, nepraėjus 3 mėn., žodinio pokalbio telefonu metu sudarė aukščiau minėto palikimą sudarančio turto, pradėjusi jį valdyti kaip savo, – žemės sklypo dalies, panaudos sutartį su ir lig tol jį naudojusia pagal su palikėja buvusią sudarytą nuomos sutartį R. K., taip pat sudarė preliminarią šio turto nuosavybės perleidimo ateityje tai pačiai R. K. sutartį, - po to, kai įregistruos į ją savąsias nuosavybės teises. Po kurio laiko atvykusi į Lietuvą, pareiškėja ir betarpiškai bendraudama su panaudos gavėja R. K., patvirtino jų susitarimą panaudai iki palikimo priėmimo įregistravo bei ir preliminarų susitarimą šią žemę perleisti naudotojai R. K.. Tokiu būdu faktiškai savo motinos palikimą iš karto (per įstatymo tam nustatytą 3 mėn. terminą) pareiškėja priėmė, jokių ginčų dėl šio palikimo priėmimo nėra, velionė A. K. B. testamento į savo turtą sudariusi nebuvo, pareiškėja yra vienintelis jos vaikas, palikėja visuomet gyva būdama reiškė valią visą savo turtą, t.y. ir esantį Lietuvoje, po savo mirties palikti būtent vienintelei savo dukrai, bylos pareiškėjai.

A. K. B. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės yra patvirtintos ir rašytiniais įrodymais : palikėjos mirties, pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimais, notaro liudijimu, kad pareiškimu notarui palikimas nėra priimtas, Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu apie įregistruotą žemės sklypą ir palikėjos daiktines teises į jį (b. l. 7, 8, 9-10, 11-12, 15-16).

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad įpėdinis, šiuo atveju pareiškėja, laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. To pačio kodekso 5.51 str. 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t.y. jį valdo, naudoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius ir pan.

Byloje iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų, dviejų liudytojų parodymų teisme, taip pat ir dokumentų, teismo pripažįstamų byloje rašytiniais įrodymais, duomenų visumos, nustatęs, jog pareiškėja R. M. P., nepraleisdama įstatymo nustatyto 3 mėn. nuo palikėjos mirties termino, faktiškai atliko aukščiau aprašytus ir įstatymu numatytus kaip juridiškai reikšmingus veiksmus, kurie visa apimti nepertraukiamai tebesitęsia jau beveik treji metai, teismas sprendžia, jog ji motinos A. K. B. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėja negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CPK 444, 445 ir 448 str.str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 str.str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. K. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) mirties 2013-06-14 JAV, priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.