- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-05
- Bylos Nr.
- N2-3341-864/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- J. A.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskis, Andrius Kaluina
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei J. A. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovės J. A. priešieškinį ieškovui M. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) ieškovą pripažinti nepilnametės atsakovės dukros D. A. tėvu; 2) nustatyti D. A. gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) nustatyti tokią atsakovės su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: a) atsakovė turi teisę su dukra D. A. praleisti vieną savaitę per mėnesį, tuo laiku užtikrindama tinkamą dukros išlaikymą ir priežiūrą, pristatymą į darželį (pradėjus mokytis – į mokyklą) ir pasiėmimą iš darželio (mokyklos), tame tarpe atsakovės pasirinkimu vieną savaitę per mokyklines Kalėdų ar pavasario atostogas. Apie numatomą susitikimų laiką ieškovui turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 30 dienų; b) atsakovės bendravimas su dukra D. A. telefonu, el.paštu ir kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis (internetu ir pan.) neribojamas, kiek tai neprieštarauja vaiko ir jo ugdymo interesams bei suderinama su įprastiniu vaiko dienos režimu; c) išvykti su dukra D. A. iš Vilniaus miesto (ieškovui persikėlus gyventi kitur – iš gyvenvietės, kurioje gyvena ieškovas su dukra) galima tik iš anksto pranešus ieškovui ir gavus jo sutikimą; 4) bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004 iki 2009 metų ieškovas artimai bendravo su atsakove ir jos dukra G. A., o nuo 2006 m. liepos 31 d. ir su gimusia ieškovo ir atsakovės dukra D. A., kurią atsakovė ieškovui nežinant užregistravo savo vardu bei nesutiko nustatyti tėvystę pareiškimu. Pažymėjo, jog visi tuo metu gyveno ieškovo motinos G. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teigė, kad bendro gyvenimo metu vaikai lankė darželius Vilniaus mieste, ieškovas pats mergaites nuvesdavo ir pasiimdavo iš darželių bei kartu su ieškovo motina G. P. mokėdavo už darželius, draudė nuo nelaimingų atsitikimų. Nurodė, kad 2009 metų rugsėjo mėnesį ieškovo pajamoms sumažėjus ir kilus tarp šalių nesutarimams, atsakovė su dukromis išsikėlė gyventi pas savo motiną į Šventos kaimą Švenčionių rajone. Ieškovo teigimu, atsakovei su vaikais išvykus pas senelę, jis ir toliau rūpinosi mergaitėmis, lankydavo jas pas močiutę, veždavo maisto bei raštu kreipėsi į atsakovę, kad atsakovė duotų sutikimą pripažinti tėvystę. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 7 d. abiem mergaitėms buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant ieškovą, kuri atsakovės prašymu panaikinta buvo 2011 m. sausio 5 d. Pažymėjo, kad 2010 m. vasario 25 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tačiau sulaikius atsakovę po jos paieškos paskelbimo, atsakovės prašymu ieškovas ieškinį atsiėmė. Pažymėjo, kad jau 2011 m. kovo 19 d. atsakovė su dukromis išvyko į Angliją, kur gyvena iki šiol. Teigė, kad šiuo metu nebūdamas D. A. tėvu, ieškovas neturi galimybės rūpintis dukra ir reikalauti tinkamos savo dukros priežiūros, dėl ko nagrinėjamoje byloje ieškovas turėtų būti teismine tvarka pripažintas D. A. tėvu. Nurodė, kad atsakovė išsikėlusi po 2009 metų gyventi atskirai netinkamai prižiūrėjo dukras, palikdavo jas vienas be priežiūros, dėl ko ne kartą buvo kreipiamasi į vaiko teisių apsaugos institucijas. Pažymėjo, kad 2008 m. balandžio 9 d. atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, o 2008 m. gruodžio 18 d. šeima įtraukta į socialiai disfunkcinių šeimų registrą. Teigė, kad išvykus į Jungtinę Karalystę 2011 m. birelio 20 d. su ieškovu telefonu susisiekė Londono socialinių tarnybų pareigūnai, kurie informavo, kad mergaitės paimtos iš motinos dėl netinkamos priežiūros ir yra globos įstaigoje. Nurodė, kad 2011 m. liepos 6 d. atsakovei buvo grąžintos dukros, o nuo 2011 m. birželio 20 d. kompetentingos socialinės tarnybos pradėjo nuodugnų šeimos, kurioje šiuo metu gyvena mergaitės, vertinimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, šios aplinkybės liudija, kad tiek gyvendama Lietuvoje, tiek išvykusi į Londoną atsakovė tinkamai nesirūpino D. A. ir šiuo metu nesirūpina, dėl ko nepilnametės dukros interesus labiau atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Nurodė, kad ieškovas šiuo metu dirba ir turi pakankamai pajamų išlaikyti dukrą pats. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinyje nurodyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka gali būti keičiama, siekiant priimti abiems pusėms priimtiną ir vaiko interesus atitinkantį sprendimą (1 t., b.l. 2-7).
Ieškovas 2014 m. liepos 10 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi patikslintą ieškinį atsisakė priimti, kadangi tai užvilkintų bylos nagrinėjimą (3 t., b.l. 124-128, 132-134).
Atsakovės atsiliepimas į ieškovo ieškinį byloje nebuvo pateiktas.
Šalies argumentai
Atsakovė 2013 m lapkričio 19 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriame prašė teismo: 1) nustatyti dukters D. A. gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 2) priteisti iš ieškovo M. P. dukros D. A. naudai 800 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki ji sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš ieškovo M. P. dukros D. A. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 3 d. po 500 Lt, kas sudarytų 12 000 Lt; 4) nustatyti tokią ieškovo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką; a) M. P. turi teisę su dukra D. A. praleisti vieną savaitę per mėnesį, tuo laiku užtikrindamas tinkamą dukros D. A. išlaikymą ir priežiūrą, pristatymą į mokyklą ir pasiėmimą iš mokyklos. Apie numatomą susitikimų laiką vaiko motinai turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 20 dienų; b) M. P. turi teisę pusę vaiko vasaros atostogų praleisti su dukra, pasiimant ją iš J. A. gyvenamosios vietos bei grąžinant po atostogų dukrą į J. A. gyvenamąją vietą. Šalys susitaria, kad šis kasmetinių vasaros atostogų laikas bus derinamas iš anksto, tačiau ne vėliau, nei likus mėnesiui iki numatomų dukros vasaros atostogų; c) M. P. turi teisę su dukra išvykti aplankyti dukros giminaičius iš tėvo pusės iš anksto tai suderinęs su J. A.; d) M. P. privalo informuoti J. A. apie dukros ligą ar kitą įvykį, susijusį su jos sveikata, atsitikusį dukrai būnant su M. P.. Šiuo atveju, esant būtinybei ir jei dukros sveikata tai objektyviai leistų, J. A. turi teisę reikalauti parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą anksčiau šioje tvarkoje nurodyto termino; e) M. P. bendravimas su dukra D. A. telefonu, internetu, el. paštu ir kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis neribojamas, kiek tai neprieštaraus vaiko ir jo ugdymo interesams bei bus suderinama su įprastiniu vaiko dienos režimu; f) Išvykti su dukra D. A. iš Londono, Jungtinė Karalystė (J. A. persikėlus gyventi kitur - iš gyvenvietės, kurioje gyvena J. A. ir D. A.) galima tik iš anksto pranešus J. A. ir gavus jos sutikimą; g) M. P. negalint bendrauti su vaiku dėl jo ligos ar kitų svarbių priežasčių, šalių susitarimu praleistos dienos gali būti pakeičiamos į kitas artimiausias šalių suderintas dienas; h) M. P. bendravimo su vaiku metu privalo užtikrinti jo saugumą ir tinkamą priežiūrą; i) M. P. turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime kitu, nei nustatyta šioje tvarkoje laiku, iš anksto suderinęs su vaiko motina J. A.; j) J. A. įsipareigoja jokiais būdais netrukdyti M. P. matytis ir bendrauti su vaiku; 5 ) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad išsiskyrus su ieškovu atsakovė kartu su vaikais išvyko gyventi į Londoną. Pažymėjo, kad iki 2011 m. lapkričio mėnesio atsakovė nuomojosi butą, o iki 2012 m. balandžio 2 d. gyveno komunaliniame viešbutyje, t. y. iki kol nebuvo 2012 m. balandžio 3 d. suteiktas patvirtinimas apie leidimą gyventi socialiniame būste, t. y. 4 kambarių (neįskaitant svetainės) gyvenamajame name, esančiame Londone, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu leidimą gyventi turi atsakovė bei atsakovės mažamečiai vaikai. Nurodė, kad D. A. ir G. A. lanko pradinę mokyklą (duomenys neskelbtini), kuri yra 10 min. kelio nuo namų, šokių būrelį bei pusryčių klubą, todėl, atsakovės teigimu, nutraukus mokykloje užsimezgusius socialinius ryšius, atskyrus ją nuo mamos ir brolio bei sesers, D. A. jaustųsi atskirta nuo artimos aplinkos, jaustų didžiulį stresą, baimę bei būtų psichologiškai paveikta. Atsakovės teigimu, pati atsakovė šiuo metu dirba kavinėje, kurioje uždirba 90 svarų per savaitę bei kas savaitę gauna po 280 svarų vaikų ir darbo pašalpą. Pažymėjo, kad vaikai nuo 2011 m. balandžio 2 d. iki dabar nuolat gyvena su atsakove, o palikusi vaikus ieškovo globai buvo tik todėl, kad buvo būtina svetimoje šalyje susirasti darbą, siekiant kartu pasiimti gyventi ir mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teigimu, D. A. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove. Teigė, kad nustačius D. A. gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo turėtų būti priteistas 800 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos iki ji sulauks pilnametystės. Pažymėjo, kad Londone būtiniesiems vaiko poreikiams per mėnesį vidutiniškai būtina apie 500 svarų, todėl atsižvelgiant į tėvo galimybę teikti durai išlaikymą, atsakovės teigimu, 800 Lt suma yra protinga. Atsakovė taip pat teismo prašė priteisti iš ieškovo už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 3 d. po 500 Lt, kas sudarytų 12 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą (3 t., b.l. 16-22).
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame sutiko nustatyti atsakovės D. A. gyvenamąją vietą su atsakove, prašė reikalavimų dėl ieškovo bendravimo tvarkos su D. A. bei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkinti, iš ieškovo priteisti 500 Lt per mėnesį išlaikymą. Nurodė, kad įvertinęs šiuo metu byloje surinktus įrodymus apie dabartines vaikų gyvenimo sąlygas, atsižvelgdamas į J. K. vaiko teisių apsaugos institucijų išvadas bei rekomendacijas ir siekdamas, kad vaiko interesams nebūtų padaryta dar daugiau žalos, neprieštarauja, kad šiuo metu dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Ieškovo teigimu, atsakovės nurodyta bendravimo su dukra tvarka yra diskriminacinė, sunkai įgyvendinama ir pažeidžianti paties vaiko interesus. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti atsakovės paskaičiavimus, pragyvenimo išlaidų padidėjimą bei įvertinti pačios atsakovės turtinę padėtį ir galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teigė, kad atsakovė nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovo 12 000 Lt dydžio įsiskolinimą, nes apskaičiuojant mokėtiną išlaikymo dydį turi būti vadovaujamasi atitinkamais laikotarpiais galiojusia minimalia mėnesine alga, o priteisiant išlaikymą turi būti įvertintos aplinkybės, kad ieškovas 9 mėnesius vienas išlaikė D. A., negaudamas jokių lėšų vaiko išlaikymui iš atsakovės, o nuo 2004 metų lapkričio tiek atsakovė, tiek jos dukra G. A. buvo išlaikomos vien ieškovo (3 t., b.l. 113-116).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad šiuo metu atlikus ekspertizę ginčo tarp šalių dėl tėvystės nustatymo nėra, todėl šioje dalyje ieškinys turėtų būti tenkintinas. Nurodė, kad dėl pasikeitusių aplinkybių po ieškinio pareiškimo ieškovas turėjo pakankamai duomenų bei įrodymų pagrįstai atsisakyti ieškinio reikalavimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, dėl ko šioje dalyje priešieškinys, atstovo teigimu, turėtų būti tenkintinas. Teigė, kad bendravimo tvarka turėtų būti palikta tokia, kokia buvo aptarta 2014 m. liepos 14 d. vykusio teismo posėdžio metu, papildomai pažymėdamas, kad atsakovė turėtų dengti atvykimo į Lietuvą išlaidas, o ieškovas – grįžimo išlaidas bei išlaidas, kurios bus patiriamos buvimo Lietuvoje metu. Duomenų apie tai, kokie šiuo metu yra vaiko poreikiai bei kokia pačios atsakovės turtinė padėtis, atstovo teigimu, tiksliai nežinoma dėl įrodymų trūkumų. Teigė, kad šiuo metu atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Tuo tarpu ieškovo padėtis neleidžia priteisti didesnį išlaikymo dydį negu minimalus, t. y. 500 Lt per mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja 12 000 Lt dydžio įsiskolinimo, kadangi byloje nėra pakankamai įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti, tačiau byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių šias išlaidas įskaityti (3 t., b.l. 156-157).
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau yra kreipęsis į teismą, tačiau byla buvo nutraukta turint viltį, kad ateityje viskas susitvarkys bei su atsakove pavyks susitaikyti. Teigė, kad gavus informaciją, kad vaikai globos namuose, ieškovas ten nuvyko, tačiau nieko negalėjo padaryti, nes byla jau buvo nutraukta. Teigė, kad 800 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį būtų sunku mokėti. Nurodė, kad teisingiausia būtų, jeigu kiekviena iš šalių užtikrintų vaiko kelionės bilieto į vieną pusę nupirkimą. Patvirtino aplinkybę, kad buvo tam tikras laiko tarpas, kuomet išlaikymas dukrai teikiamas nebuvo (3 t., b.l. 129-130).
Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2004 metų iki 2010 metų atsakovė gyveno liudytojos namuose. Pažymėjo, kad atsakovė buvo teista už chuliganizmą, blogai rūpinosi vaikais. Teigė, kad šiuo metu su D. A. bendrauja sūnus. Papildomai nurodė, kad bendros pajamos su sūnumi yra apie 4000 Lt, tačiau ieškovo yra mažesnės. Nurodė, kad neturėjo abejonių, kad ieškovas yra D. A. tėvas (1 t., b.l. 199-204).
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo dėl tėvystės bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šiuo metu nėra. Papildomai paaiškino, kad atsakovei buvo tam tikras sunkus laikotarpis, tačiau atsakovė dėjo maksimalias pastangas ir šiuo metu turi tinkamas galimybes auginti tris vaikus, turi darbą bei gyvenamąją vietą. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tokia, kokia buvo aptarta 2014 m. liepos 14 d. vykusio teismo posėdžio metu. Sutiko su tuo, kad atsakovė organizuotų kelionę, tačiau palaikė poziciją, kad vis dėl to vaiko kelionės tiek atvykstant, tiek išvykstant iš Lietuvos išlaidas turėtų padengti vaiko tėvas, t. y. ieškovas, kadangi atsakovės turtinė padėtis nesuteikia atsakovei galimybės padengti šių išlaidų. Teigė, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymų dydis nėra didelis, įvertinus ieškovo turtinę padėtį bei vaiko gyvenamąją vietą, kuri lemia atitinkamai ir didesnių išlaidų būtinų poreikių tenkinimui dydį. Nurodė, kad reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą turėtų būti tenkintinas pilnai (3 t., b.l. 156-157).
Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad ieškovas yra D. A. tėvas (2 t., b.l. 30-31).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys bei priešieškinys tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo bei atsakovės bendro gyvenimo kartu nesudarius santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė D. A., kuri teismo proceso metu atlikus ekspertizę 99,999996 procentų tikimybe buvo pripažinta ieškovo dukra (2 t., b.l. 167-168). Pagal bylos medžiagą šiuo metu D. A. gyvena kartu su atsakove adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 39-40). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas D. A. tėvu, dėl ko turėjo ribotas galimybes bendrauti su vaiku, ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas nustatyti tėvystės faktą, vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu bei atsakovės bendravimo su vaiku tvarką (1 t., b.l. 2-7). Prasidėjus teisminiam procesui byloje buvo gautas atsakovės priešieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3 t., b.l. 16-22). Taigi šioje civilinėje byloje buvo sprendžiami klausimai dėl tėvystės bei vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Siekiant tinkamai nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus gautas atsakymas iš J. K. kompetentingos institucijos pagal Vilniaus miesto 2013 m. liepos 17 d. pavedimą (2 t., b.l. 177-178). Nagrinėjamoje byloje gavus J. K. kompetentingos institucijos atsakymą į Vilniaus miesto 2013 m. liepos 17 d. pavedimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą (3 t., b.l. 36-49).
Dėl tėvystės nustatymo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo ir siekiant užtikrinti nepilnametės D. A. interesus paskyrė genominę teismo medicinos ekspertizę (2 t., b.l. 93-95). Atlikus teismo paskirtą ekspertizę, byloje buvo gautas ekspertizės aktas Nr. ES 288/13(01), kuriame yra pateikta teismo medicinos ekspertės išvada, kad ieškovas yra D. A. tėvas su 99,999996 procentų tikimybe (2 t., b.l. 167-168). Bylos nagrinėjimo metu ir pati atsakovė patvirtino aplinkybę, kad ieškovas yra D. A. tėvas (1 t., b.l. 199-204). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, konstatuojant aplinkybę, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko D. A. tėvas.
Dėl nepilnametės D. A. gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovas ieškinyje prašė teismo nustatyti D. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, o atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su atsakove (1 t., b.l. 2-7; 3 t., b.l. 16-22). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė šio ieškinio reikalavimo ir sutiko nustatyti D. A. gyvenamąją vietą kartu su atsakove (2 t., b.l. 156-157). Pagal byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos raštą, nuo 2012 m. sausio 17 d. D. A. L. lanko šią pradinę mokyklą (2 t., b.l. 39-40). Pagal 2012 m. balandžio 3 d. raštą nustatyta, kad atsakovei bei jos nepilnamečiams vaikams, įskaitant D. A., buvo suteiktas leidimas gyventi gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 41-46). Byloje yra pateikta 2013 m. lapkričio 28 d. išvada, kurioje nurodoma, kad nuo 2011 m. atsakovė gyvena trijų miegamųjų būste, esančiame maždaug 15 minučių kelio einant pėste atstumu iki dukros mokyklos, bei kuriame D. A. turi savo atskirą miegamąjį (3 t., b.l. 43-47). Taigi pagal byloje esančius įrodymus bei duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės gyvenamosios vietos tinkamumu nuolat joje gyventi nepilnametei dukrai D. A. bei teigti, jog gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove iš esmės pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ieškovas sutiko nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakove, D. A. jau daugiau negu metus gyvena su atsakove bei kitais atsakovės vaikais, kas lemia jau esant nusistovėjusią tarpusavio šeimos narių bendravimo bei gyvenimo tvarką, nesant byloje duomenų apie netinkamas nepilnamečiam vaikui atsakovės gyvenamosios vietos gyvenimo sąlygas, teismas nustato D. A. gyvenamąją vietą su atsakove, dėl ko šioje dalyje priešieškinys tenkintinas.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio.
Atsakovė priešieškiniu prašė teismo priteisti dukros D. A. išlaikymui iš ieškovo M. P. 800 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki D. A. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (3 t., b.l. 16-22). Atsakovas atsiliepime į priešieškinį prašė teismo sumažinti išlaikymo dydį bei priteisti iš ieškovo dukros D. A. išlaikymui kas mėnesį mokėtiną 500 Lt sumą (3 t., b.l. 156-157).
V. C. kodekso 3.30 straipsniu viena iš tėvų pareigų - išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų formuojamoje praktikoje analogiškose bylose laikomasi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo bei nustatant jo dydį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga ( nuo 2013-01-01 - 1000 litų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo"). Atsižvelgiant į tai, esant lygiai tėvų pareigai išlaikyti vaikus, laikytina, kad šiuo metu kiekvienas iš tėvų turi pareigą savo nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirti ne mažesnę kaip 500 Lt sumą (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis).
Atsakovė priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovo 800 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, nurodydama, kad D. A. gyvenimas kitoje valstybėje suponuoja didesnių būtinųjų poreikių tenkinimui išlaidų buvimą (3 t., b.l. 20). Tuo tarpu byloje jokių įrodymų, patvirtinančių tikslią būtent D. A. būtiniems poreikiams tenkinti patiriamų kiekvieną mėnesį išlaidų sumą, atsakovė nepateikė. Todėl vien aplinkybė, kad nepilnametis vaikas gyvena ne Lietuvoje, negali vienareikšmiškai būti laikoma teisiniu pagrindu didinti vieno iš tėvų išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad ir bylos nagrinėjimo metu atsakovei pateikiant pradinį priešieškinį jame buvo nurodytas reikalavimas priteisti 500 Lt, o ne 800 Lt dydžio išlaikymą iš ieškovo, tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių didesnių išlaidų būtinųjų poreikių tenkinimui buvimo atsiradimą, byloje nepateikta. Priešieškinyje be kita ko nurodyta ir tai, kad D. A. lanko pradinę mokyklą (duomenys neskelbtini), šokių būrelį bei pusryčių klubą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių būtinų kiekvieną mėnesį išlaidų šiems dukroms užsiėmimams apmokėti dydį, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu teismas neturi tikslių duomenų, kuriais remiantis galėtų daryti išvadą, kad minimalaus išlaikymo dydžio nustatymas neužtikrintų D. A. būtinųjų poreikių kiekvieną mėnesį tenkinimą.
Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, ieškovas nekilnojamojo turto neturi. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, ieškovas šiuo metu vykdo individualią veiklą bei dirba įmonėje UAB „Profesionali buhalterinė apskaita“, kurioje gauna pajamas. Byloje yra pateikta 2013 m. lapkričio 28 d. išvada, kurioje nurodoma, kad atsakovė įgalioto asmens vizito pas atsakovę metu pateikė dokumentus, susijusius su atsakovės darbu vietinėje (duomenys neskelbtini) kavinėje (3 t., b.l. 46). Priešieškinyje atsakovė patvirtino aplinkybę, kad šiuo metu dirba kavinėje, kurioje uždirba 90 svarų per savaitę, nurodydama, kad papildomai kas savaitę gauna po 280 svarų vaikų ir darbo pašalpą (2 t., b.l. 113). Taigi šiuo metu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, nuolatines pajamas gaunantys asmenys bei neturintys šiuo metu jokio nekilnojamojo turto, dėl ko konstatuotina, kad šioje situacijoje nėra pagrindo nukrypti nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto lygių dalių principo bei perkelti vienam iš tėvų pareigą mokėti didesnį vaiko išlaikymo dydį (Civilinio kodekso 3.26 straipsnis). Pagal byloje pateiktus banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu mokėjo atsakovei dukros išlaikymui skirtiną 500 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis (3 t., b.l. 100-108). Todėl teismui įvertinus byloje esančius įrodymus dėl galimos nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti išlaidų sumos, abiejų tėvų turtinę padėtį, konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovo didesnį negu minimalus išlaikymo dydį, dėl ko atsakovės priešieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies, priteisiant iš ieškovo 500 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki D. A. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Dėl įsiskolinimo priteisimo.
Atsakovė priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovo 12 000 Lt dukros D. A. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 3 d. (3 t., b.l. 16-22). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino aplinkybę, kad atsakovei su dukra D. A. išvykus gyventi į Londoną, ieškovas išlaikymo dukrai nemokėjo, tačiau ginčijo atsakovės prašomą priteisti įsiskolinimo dydį (3 t., b.l. 156-157). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad aplinkybė, jog šiuo metu egzistuoja ieškovo mokėtino išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas, yra nustatyta, tačiau tarp šalių šiuo metu yra kilęs ginčas dėl šio įsiskolinimo dydžio. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad įsiskolinimo dydis yra apskaičiuotas vertinant, kad kiekvieną mėnesį mokėtinas išlaikymas sudaro 500 Lt sumą, t. y. pusę minimalios mėnesinės algos (3 t., b.l. 21). Teismas, įvertinęs atsakovės prašomą priteisti išlaikymo dydį bei jo apskaičiavimo tvarką, daro išvadą, kad 12 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas yra apskaičiuotas netinkamai.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" 1000 Lt dydžio minimali mėnesinė alga (MMA) buvo nustatyta nuo 2013 m. sausio 1 d., o iki to laiko buvo nustatyta, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. MMA yra 800 Lt (2007 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), o nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 850 Lt (2012 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 718). Todėl atsakovei prašant priteisti ieškovo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 3 d., apskaičiuojant šio įsiskolinimo dydį turi būti vertinamas minimalus mėnesinis atlyginimas buvęs būtent įsiskolinimo susidarymo metu. Priešingas tokio pobūdžio įsiskolinimo apskaičiavimas pažeistų šalių pusiausvyros bei teisėtų lūkesčių principus. Todėl įvertinus įsiskolinimo atsiradimo metu įstatymų nustatyta tvarka galiojusį MMA dydį, taikant Civiliniame kodekse įtvirtintą lygių dalių principą tėvams vykdant pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, konstatuotina, kad už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 3 d. yra susidaręs 10 225 Lt įsiskolinimas ((14 mėn. * 400 Lt) + (5 mėn. * 425 Lt) + (5 mėn. *500 Lt) = 10 225 Lt).
Todėl atsakovei nepateikus jokių pagrįstų įrodymų bei argumentų išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo pagrįstumui įvertinti, teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai prašo teismo priteisti iš ieškovo 12 000 Lt dydžio įsiskolinimą.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė mažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą, kadangi pati atsakovė laikotarpiu, kuomet ieškovas buvo paskirtas nepilnamečio vaiko globėju, nemokėjo išlaikymo (3 t., b.l. 156-157). Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad ieškovas D. A. globėju buvo paskirtas nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2011 m. sausio 5 d. (1 t., b.l. 27-28, 32). Taigi laikotarpis už kurį nagrinėjamoje byloje yra prašoma priteisti ieškovo įsiskolinimą bei laikotarpis, kurio metu ieškovas buvo paskirtas nepilnamečio vaiko globėju, yra skirtingi. Todėl ieškovo nurodyta aplinkybė apie laikinosios globos nepilnamečiam vaikui ir ieškovo kaip globėjo paskyrimą kitu laikotarpiu, negu tas, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, neeliminuoja bei nesumažino ieškovo pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 3 d. Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad laikinosios globos laikotarpiu buvo skiriama už nepilnamečius vaikus globos (rūpybos) išmoka, dėl ko teismas atmeta ieškovo argumentą kaip nepagrįstą, kad šiuo laikotarpiu pats ieškovas išlaikė dukrą (3 t., b.l. 135-136)). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo mažinti 10 225 Lt ieškovo įsiskolinimą, dėl ko priešieškinys šioje dalyje iš dalies tenkintinas.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Šalys nagrinėjamoje byloje prašė teismo nustatyti kiekvienos iš šalių procesiniame dokumente (ieškinyje bei patikslintame priešieškinyje) nurodytą bendravimo su D. A. tvarką (1 t., b.l.2-7; 3 t., b.l. 16-22). 2014 m. liepos 14 d. vykusio teismo posėdžio metu tarp šalių buvo suderintos tam tikros bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygos bei tvarka: a) šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad neprieštarauja, kad būtų nustatyta, jog ieškovas turi teisę su D. A. susitikti ir bendrauti, nedalyvaujant atsakovei, laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki liepos mėnesio 30 d. imtinai, bei poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2014 metų laikotarpiu nuo gruodžio 27 d. iki sausio 2 d. imtinai (3 t., b.l. 129-130). Teismas, įvertinęs šalių teismo posėdžio metu pateiktą poziciją dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikotarpio, šiai tvarkai neprieštarauja, laiko ja tinkama, papildomai pažymėdamas, kad ji vykdytina turėtų būti įvertinus bei atsižvelgus į nepilnamečio vaiko mokymosi programos ypatumus.
Teismo posėdžio metu tarp šalių taip pat iškilo ginčas dėl pareigos apmokėti kelionės išlaidas priskyrimo vienam iš tėvų (3 t., b.l. 129-130). Nagrinėjamoje byloje nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Todėl svarbu byloje įvertinti bei nustatyti, kokiu būdu bus užtikrinta ieškovo galimybė matytis bei susitikti su D. A.. Išnagrinėjus civilinę bylą, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį patvirtinančius duomenis, buvo nustatyta, kad ieškovas turi pareigą mokėti 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Remiantis formuojama teismų praktika, ši suma laikytina minimaliu nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti išlaikymo dydžiu. Iš VĮ „Regitra“ išrašo buvo nustatyta, kad ieškovui priklauso kelios transporto priemonės, o pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, ieškovas šiuo metu vykdo individualią veiklą bei dirba įmonėje UAB „Profesionali buhalterinė apskaita“, kurioje gauna pajamas. Taigi laikytina, kad ieškovo turtinė padėtis faktiškai užtikrina ieškovui galimybę nupirkti kelionės bilietus. Be kita ko, įsiteisėjus teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje bus nustatyta bendravimo su D. A. tvarka bei nurodyti susitikimo, nedalyvaujant atsakovei, laikotarpiai. Todėl laikytina, kad ieškovui nustačius pareigą pirki kelionės bilietus atsakovė neturės galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis bei atitinkamu įsiteisėjusiame sprendime nustatytu laikotarpiu uždrausti nepilnametei dukrai bendrauti su ieškovu, nes tai lemtų galimybę ieškovui imtis veiksmų vykdyti sprendimą priverstinio vykdymo tvarka bei atitinkamai sukeltų pačiai atsakovei papildomų išlaidų buvimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad mažai tikėtina yra tai, jog atsakovė savo veiksmais siektų sukelti papildomų sau išlaidų atsiradimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustačius pareigą nupirkti kelionės bilietus atsakovei, ieškovui būtų suteikta reali galimybė neįgyvendinti sprendime įtvirtintos ieškovo teisės susitikti su nepilnamete dukra bei atitinkamai lemtų atsakovei dėl ieškovo teisės neįgyvendinimo papildomų išlaidų atsiradimą. Todėl laikytina, kad pareigos apmokėti kelionės išlaidas nustatymas ieškovui nepažeistų nagrinėjamoje byloje šalių pusiausvyros bei Civiliniame kodekse įtvirtinto abiejų tėvų lygių dalių principo rūpinantis vaikais. Papildomai teismas pažymi, kad siekiant efektyviau užtikrinti tokios bendravimo tvarkos vykdymą, laikytina, kad būtina nustatyti, jog atsakovė turėtų užtikrinti šių kelionių organizavimą iki oro uosto, t.y. atvežti bei pasitikti oro uoste nepilnametę dukrą.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl detalesnių bendravimo tvarkos aspektų nebuvo kilę, teismas įvertindamas procesiniuose dokumentuose šalių siūlytinas nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas bei tokių sąlygų vykdytinumo galimybes, daro išvadą, kad ieškovo bendravimas su dukra D. A. telefonu, internetu, el. paštu ir kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis negali būti ribojamas, kiek tai bus suderinama su įprastiniu vaiko dienos režimu. Todėl atsakovė turi pareigą pranešti ieškovui naudojamą šiuo metu el. pašto adresą, telefono numerį, Skype (ar kitos vaizdą ir garsą perduodančios kompiuterinės programos) vartotojo vardą bei pasikeitus šiems duomenims nedelsiant informuoti ieškovą, kuriais ieškovas turėtų galimybę susisiekti su dukra, bei atitinkamai užtikrinant sąlygas dukrai bendrauti su ieškovu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 6 962,62 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 417,30 Lt žyminis mokestis (1 t., b.l. 8), 4 596 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b.l. 137-138), 899,32 Lt kelionės išlaidos (3 t., b.l. 139-142) bei 1 050 Lt išlaidos už ekspertizės atlikimą (2 t., b.l. 107).
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu viso turėjo 6 340,90 Lt, kurias sudaro 3 800 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b.l. 145-146), 435,05 Lt apgyvendinimo išlaidos (3 t., b.l. 152-153) bei 2 105,85 Lt kelionės išlaidos (3 t., b.l. 149-151). Atsakovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi buvo leista atidėti 684 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo (2 t., b.l. 126-127).
Taigi abiejų procese dalyvavusių šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiai yra panašūs. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus bylą buvo patenkinta tik dalis priešieškinio bei dalis ieškinio reikalavimų, įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį, kiekvienos iš šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei elgesį bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos nei vienai iš šalių nėra atlygintinos.
V. C. proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, iš ieškovo bei atsakovės lygiomis dalimis priteistinos teismo patirtos 86,15 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį bei priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu yra M. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove J. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. A., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 500 Lt (penkių šimtų Lt) išlaikymą per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų valdytoja uzufrukto teise skiriant atsakovę J. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 3 d. 10 225 Lt (dešimties tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt penkių Lt) dydžio išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo lėšų valdytoja uzufrukto teise skiriant atsakovę J. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti bendravimo su D. A., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
I. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę kiekvienais metais su D. A., gim. (duomenys neskelbtini), susitikti ir bendrauti, nedalyvaujant atsakovei J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo birželio 26 d. iki liepos mėnesio 26 d. imtinai, bei poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2014 metų laikotarpiu nuo gruodžio 27 d. iki sausio 2 d. imtinai, nepilnamečiui vaikui D. A. suteikiant teisę pasirinkti šiuo laikotarpiu gyvenamąją vietą su ieškovu M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ar ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) giminaičiais, bei įpareigojant ieškovą M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) apmokėti visas D. A., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu patirtas išlaidas.Nustatyti, kad D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kelionės išlaidas apmoka ieškovas M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant pareigą atvežti bei pasitikti oro uoste D. A., gim. (duomenys neskelbtini).ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimas su D. A., gim. (duomenys neskelbtini), telefonu, internetu, el. paštu ir kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis negali būti ribojamas, kiek tai bus suderinama su įprastiniu vaiko dienos režimu. A. J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytina pareiga per 3 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešti ieškovui M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojamą šiuo metu el. pašto adresą, telefono numerį, įskaitant Skype (ar kitos vaizdą ir garsą perduodančios kompiuterinės programos) vartotojo vardą ar kitus duomenis, reikalingus bendravimo šiomis priemonėmis galimybei sudaryti bei pasikeitus šiems duomenims nedelsiant, ne vėliau negu per 3 kalendorines dienas, informuoti ieškovą M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atitinkamai atsakovei J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant pareigą užtikrinant bendravimo šiomis priemonėmis sąlygas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 684 Lt (šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių Lt) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 86,15 Lt (aštuoniasdešimt šešių Lt, 15 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.