- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-438-1154-08
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarties R.B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2007-09-25 nutarimu Nr. (101)11.12-240 R.B. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159² straipsnio 1 dalį buvo paskirta 7500 Lt bauda už tai, kad ji Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatė ūkinį pastatą be suderinto projekto, tuo pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ VI skyrių.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui R.B. prašė panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą.
Skunde paaiškino, kad padarytą pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. R.B. pažymėjo, jog pažeidimą padarė dėl nežinojimo, kad nesudėtingam statiniui reikalingas suderintas projektas, tačiau šiuo metu statiniui jau turi suderintą projektą. R.B. pabrėžė, jog yra pensininkė, gauna nedideles pajamas, todėl jai paskirta per griežta bauda.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-12-07 nutartimi R.B. skundą tenkino, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2007-09-25 nutarimą Nr. (101)11.12-240, kuriuo R.B. paskirta 7500 Lt bauda, pakeitė ir R.B. paskyrė 5000 Lt baudą.
Teismas konstatavo, kad R.B. padarytą pažeidimą pripažįsta. Be prisipažinimo jos kaltę pilnai įrodo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, savavališkos statybos aktas, fotonuotraukos. Surinkti įrodymai patvirtina, jog R.B. Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatė ūkinį pastatą be suderinto projekto. Tuo ji pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ VI skyrių bei yra baustina pagal ATPK 159² straipsnio 1dalį. R.B. atsakomybę lengvina tai, kad ji dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog R.B. yra pensininkė ir gauna nedideles pajamas, kad šiai dienai turi nesudėtingo statinio suderintą projektą, teismas pripažino, jog vadovaujantis ATPK 30 ir 30² straipsnių nuostatomis yra pagrindas sumažinti R.B. paskirtą baudą iki įstatymo sankcijos minimumo. Visiškai netaikyti baudos arba ją mažinti žemiau įstatymo sankcijos minimumo, teismo nuomone, pagrindo nėra.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-07 nutartį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas garažo praplėtimą kažkodėl (be jokio teisinio pagrindo) įvertino kaip naujo pastato statybą (ATPK 159² straipsnio 1 dalis), kas užtraukia didesnę baudą nei nesudėtingo statinio rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas (ATPK 159² straipsnio 3 dalis). Apeliantės nuomone, jos padarytas pažeidimas turėtų būti kvalifikuotas būtent pagal ATPK 159² straipsnio 3 dalį ir atitinkamai už jį paskirta mažesnė bauda.
2. Pasak apeliantės mažesnė nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda jai turi būti skiriama arba administracinė nuobauda neskiriama vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju žala niekam nepadaryta, nes statybos sustabdytos, pastatas nepastatytas, yra gautas nesudėtingo statinio suderintas projektas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2007-09-25 nutarimu Nr. (101)11.12-240 R.B. pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį buvo paskirta 7500 Lt bauda už tai, kad ji Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė ūkinį pastatą be suderinto projekto, tuo pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ VI skyrių (b.l. 6).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės šio pažeidimo neginčija, tačiau nurodo, kad šis pažeidimas nepagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį kaip naujo pastato neteisėta statyba, nors turėjo būti kvalifikuotas kaip ATPK 159² straipsnio 3 dalies pažeidimas, t. y. nesudėtingo statinio rekonstravimas ar kapitalinis remontas neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliantės R.B. argumentus, pažymi, kad ATPK 159² straipsnio 1 dalis (2007-04-19 įstatymo Nr. X-1101 redakcija) numatė, jog nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Tuo tarpu ATPK 159² straipsnio 3 dalis (2007-04-19 įstatymo Nr. X-1101 redakcija) numatė, kad nesudėtingo statinio rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
Kaip matyti iš šių administracinių teisės pažeidimų sudėčių, apibrėžtų ATPK 159² straipsnio 1 dalyje bei ATPK 159² straipsnio 3 dalyje, esminis jų skirtumas yra tas, jog ATPK 159² straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtą naujo nesudėtingo statinio statybą ar griovimą, o ATPK 159² straipsnio 3 dalis – už neteisėtą nesudėtingo statinio rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Akcentuotina, kad rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto sąvokas apibrėžia Statybos įstatymas (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija) pagal kurio nuostatas statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Tuo tarpu statinio kapitalinis remontas - statinio remontas, kai statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda; keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).
Taigi šios teisės normos statinio rekonstrukciją ar kapitalinį remontą sieja su esamo statinio esminiais pertvarkymais. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R.B. Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), rekonstravo esamą ūkinį pastatą. Priešingai, byloje esantys dokumentai patvirtina, jog visuose pačios apeliantės parengtuose ir kompetentingoms institucijoms suderinti pateiktuose statybos dokumentuose (statybos projekte) jos statomas pastatas apibrėžiamas ir vaizduojamas kaip naujas ūkinis pastatas (malkinė) ir nėra pateikiama jokių nuorodų apie tai, kad atliekami statybos darbai yra susiję su esamo seno statinio rekonstrukcija ar remontu (b.l. 21 – 36). Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnai apeliantės veiksmus teisėtai kvalifikavo pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį kaip naujo nesudėtingo statinio statybą neturint suderinto normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento (statybos projekto). Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo apeliantės veiksmų kvalifikuoti pagal ATPK 159² straipsnio 3 dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą būtent ATPK 159² straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos ribose.
Atkreiptinas dėmesys, jog į kitus apeliantės argumentus, kad jai paskirta administracinė bauda turėtų būti sumažinta (žala niekam nepadaryta, statybos sustabdytos, pats pastatas nepastatytas ir gautas nesudėtingo statinio suderintas projektas) jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas ir, vadovaudamasis ATPK 30 bei 30² straipsnių nuostatomis, sumažino R.B. paskirtą baudą iki įstatyme (ATPK 159² straipsnio 1 dalyje) numatytos sankcijos minimumo – 5000 Lt . Todėl papildomai mažinti R.B. paskirtos sankcijos dydį ar apskritai neskirti administracinės nuobaudos nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, R.B. apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
R.B. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gurodžio 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.