Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-178/2013

Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00775-2012-8

2013 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu devyneriems mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. d., prie paskirtos bausmės pridėta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu visiškai tenkintas civilinio ieškovo UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys ir iš V. G. priteista 59,97 Lt (penkiasdešimt devyni litai 97 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2012 m. balandžio 7 d., 17.34 val., iš parduotuvės „Maxima X-776“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., Vilniaus raj., prekybos salės, tyčia atvirai - matant kitiems asmenims, pagrobė UAB „Maxima LT“ priklausančius 3 vnt. (įpakavimus po 500 g) kavos „Jacobs Kronung“, kurių vieneto vertė 19,99 Lt, bendros 59,97 Lt vertės, padarydamas UAB „Maxima LT“ 59,97 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo V. G. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliantas padarė baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Todėl dar kartą atsižvelgti į minėtą aplinkybę ir švelninti bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo. Nuteistasis praeityje teistas aštuonis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, aštuonis kartus baustas administracine tvarka, nusikalto neatlikęs bausmės pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. teismo nuosprendį, neišnykus teistumui, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.). Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį. Nepaisant to, spęsdamas bausmės klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistajam paskyrė bausmę, žymiai švelnesnę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nors vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, recidyvistui už naujai padarytą nusikalstamą veiką paprastai skiriama bausmė didesnė nei straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės vidurkis. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymą, nuteistajam paskyrė labai švelnią bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad bendrinant bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str., į bausmės laiką pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės laikas nėra įskaitomas, nes prie už naują nusikalstamą veiką paskirtos bausmės yra pridedama neatlikta bausmės dalis. Kadangi bausmės skyrimo momentu nuteistasis dar buvo neatlikęs vieno mėnesio pagal ankstesnį to paties teismo nuosprendį paskirtos bausmės dalies, ši dalis buvo pridėta prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendžio rezoliucinę dalį, tinkamai nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 307 str. nuostatų, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir nulemia pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. atlikto bausmės subendrinimo ydingumą. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinė dalis turi būti aiški, surašyta taip, kad vykdant nuosprendį nekiltų jokių abejonių. Ši baudžiamojo proceso norma reikalauja, kad tais atvejais, kai asmuo nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje turi būti nurodoma bausmės atlikimo pradžia. Jeigu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir priimant nuosprendį ji nepakeista, įskaitęs suėmimo ir bausmės, atliktos pagal pirmesnį nuosprendį laiką, teismas nurodo, kad bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio priėmimo momento. Tačiau jeigu asmuo byloje nebuvo suimtas, nuosprendyje nurodoma, kad bausmės pradžią reikia skaičiuoti nuo jo sulaikymo bausmės atlikimui momento. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistajam V. G. kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo paskirta, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam neskyrė kardomosios priemonės dėl to, kad nuosprendžio priėmimo metu jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Kaip matyti iš kitoje apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1A-194-303/2013) 2013 m. vasario 8 d. gautos Marijampolės pataisos namų faksogramos, V. G. 2013 m. sausio 4 d. buvo paleistas iš pataisos namų, nes atliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taigi matyti, kad skundžiamas neįsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendis nebuvo priimtas ir nebuvo pradėtas vykdyti, nes V. G. nepaskyrus kardomosios priemonės (šiuo atveju – suėmimo) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuteistajam atlikus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, nebuvo pagrindo jį laikyti suimto laisvės atėmimo vietoje pagal neįsiteisėjusį teismo nuosprendį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas, pakeičiant nuosprendžio dalį dėl bausmės pradžios skaičiavimo ir panaikinant nuosprendžio dalį dėl bausmės subendrinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju, nuteistojo teisinė padėtis nėra sunkinama, kadangi pagal teismo turimus duomenis (iš LITEKO duomenų bazės), V. G. taip pat dar yra nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu. Tokiu būdu, įsiteisėjus keliems neįvykdytiems nuosprendžiams, jais paskirtosios bausmės turės būti subendrintos, tuo pačiu subendrinant ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtą (šiuo metu atliktą) bausmę, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tačiau pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 307 str. reikalavimus, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

V. G. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam prie pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirtos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., pridėta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

Bausmės pradžią V. G. skaičiuoti nuo jo sulaikymo bausmės atlikimui momento. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.