Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2018-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-304-733/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-17
Bylos Nr.
1-304-733/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21586-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Kaltinamasis
G. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-304-733/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21586-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; (S) 1.2.14.1.2.2; 2.12.1.4.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 17 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-04-21, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkūne išdaužęs A. J. namo priestato lango stiklą įsibrovė į A. J. namus ir iš palėpės pagrobė 25 kg rūkytos mėsos gabalą, taip padarydamas nukentėjusiajai A. J. 50 Eur turtinę žalą.

Be to, 2017-12-11, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia delnu sudavė vieną smūgį O. M. į strėnas, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Vagystė, įsibraunant į A. J. namo priestatą

Kaltinamasis G. J. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pritrūkęs pinigų alkoholiui kaltinime nurodytu būdu įsibrovęs į mamos A. J., kurios tuo metu nebuvo namuose, namus ir pagrobęs 25 kg rūkytos mėsos gabalą, jį pardavė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja A. J. susitaikė (1 t., 142, 151, 174, 175 b. l.).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2017-04-21 kartu su vyru buvo išvykę į Šilutės m. Apie 16 val. paskambinę kaimynai pranešė, jog sūnus G. J. nešioja po kaimą ir siūlo pirkti rūkytą kumpį. Grįžusi namo rado išdaužtas langelį, per kurį buvo galima patekti į namo vidų, o palėpėje neberado 25 kg rūkyto kumpio gabalo, vertė 50 Eur. Su kaltinamuoju G. J. susitaikė. Byloje civilinio ieškinio nereiškia (1 t., 61-68, 73, 74 b. l.; 2 t., 17, 18 b. l.).

Iš 2017-05-05 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio lango stiklas yra išdaužtas (1 t., 53-58 b. l.).

Šio nusikaltimo epizodo aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis G. J. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

G. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą.

Fizinio skausmo sukėlimas O. M.

Kaltinamasis G. J. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lankydamasis pas O. M., su kuria nėra susipykęs, galėjo pastarajai suduoti smūgį į nugarą, bet dėl girtumo neprisimena kaltinime nurodytų įvykio aplinkybių. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (1 t., 164, 174, 175 b. l.).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusioji O. M. parodė, kad 2017-12-11, apie 15 val. atidariusi namo duris, į kurias buvo beldžiama, pamatė stovintį G. J., kuris nieko nesakęs paėmė jos ranką ir truputį pasuko, o kitos rankos delnu stipriai vieną kartą trenkė jai į nugarą, strėnų srityje, dėl ko jai skaudėjo. Paklausus G. J. už ką šis ją muša, jis nieko neatsakęs išėjo. Apie G. J. elgesį ir nugaros skausmą ji papasakojo netrukus atėjusiai kaimynei V. J., kuri apie tai pranešė socialinei darbuotojai, o ši iškvietė policiją (1 t., 82-86 b. l.).

Liudytojos V. J. ir A. Č. parodė, kad 2017-12-11, apie 16 val. O. M. sakė, jog atėjęs neblaivus G. J. pasuko jai ranką, o kita ranka trenkė jai per nugarą. Sužalojimų ant O. M. kūno nematė, bet nukentėjusioji skundėsi nugaros skausmu. Apie šį įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui (1 t., 95-97, 103-105 b. l.).

Iš 2017-12-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra O. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys (1 t., 38-44 b. l.).

Šio nusikaltimo epizodo aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis G. J. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

G. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia delnu suduodamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

G. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

G. J. būdamas neteistu (1 t., 124-126 b. l.), tačiau baustas administracine tvarka (1 t., 106-123 b. l.), nedirbantis (1 t., 108, 109 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas neigiamai (1 t., 115 b. l.) padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas apysunkio, o kitas nesunkaus nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, prokurorės prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad G. J. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už kiekvieną nusikaltimą atskirai po arešto bausmę, kurios bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, šią bausmę paskiriant atlikti areštinėje. Bausmės pradžią nustatant nuo jo sulaikymo dienos.

G. J. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

G. J. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (2 t., 7, 10 b. l.) (BK 66 straipsnio 2 dalis).

G. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 1, 2, 12, 13 b. l.) paliktina iki teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus keistina į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu pagal:- BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti areštą 40 parų,

- BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti areštą 30 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti areštą 57 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu G. J. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką G. J. įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017-12-11 iki 2017-12-12 išbūtą laiką, t. y. dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai, kas sudaro dvi arešto paras.

G. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus pakeisti į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Bausmės pradžią nustatyti nuo G. J. sulaikymo dienos.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Robertas Povilaitis