Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-09-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-556-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
AN2-556-290/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01258-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Pažeidėjas
I. L.
Advokatai
Gytis Mekionis
Kategorijos
  • 8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. AN2-556-290/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01258-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.9.; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimo I. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. L. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalį, o būtent už tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ informacinių technologijų projektų vadovas I. L., su kuriuo darbo sutartis Nr. 953 sudaryta 2010 m. gruodžio 13 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, įmonės įstatais, pareiginėmis instrukcijomis, vadovo įsakymais, bendrovės įmonės darbo taisyklėmis, vykdydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šias funkcijas: kompiuterių techninės įrangos diegimas bei priežiūra, išoriniai įrenginiai, duomenų vientisumo valdymas, duomenų laikmenų valdymas, tinklo konfigūravimas ir valdymas, interneto paslauga ir pašto sistemos, vartotojų valdymas ir konsultavimas, būdamas atsakingas už sistemų veikimą, gedimų, nesklandumų šalinimą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. G. 2016 m. sausio 4 d. įsakymu paskirtas atsakingu už nuotolinio lošimo sutarčių sudarymo administravimą, tokiu būdu būdamas atsakingas už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) reikalavimų laikymąsi, neužtikrino, kad bendrovės interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini).lt elektronine forma sudarant nuotolinio lošimo sutartį, būtų laikomasi nuotolinio lošimo sutarties formos, patvirtintos Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DI-594 „Dėl nuotolinio lošimo sutarties formos patvirtinimo“ (toliau – nuotolinio lošimo sutarties forma arba Forma ), t. y. bendrovės patikrinimo metu, interneto svetainėje www.(duomenys neskelbtini).lt, nuotolinio lošimo sutarčių tarp bendrovės ir Priežiūros tarnybos darbuotojų I. S. sudarymo momentu (2017 m. sausio 27 d.) ir T. Č. sudarymo momentu (2017 m. kovo 9 d.), neprašė nurodyti Priežiūros tarnybos darbuotojams priklausančių mokėjimo sąskaitų numerių, kaip numatyta nuotolinio lošimo sutarties formoje. 2017 m. sausio 27 d. bendrovei sudarius nuotolinio lošimo sutartį Nr. 82103-512 su I. S. bei 2017 m. kovo 9 d. – nuotolinio lošimo sutartį Nr. 82028-804 su T. Č., šių Priežiūros tarnybos darbuotojų mokėjimo sąskaitos numeris taip pat nebuvo nurodytas nuotolinio lošimo sutartyse. Tokiais savo veiksmais I. L. pažeidė ALĮ 20² straipsnio 1 dalies reikalavimus.2017 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu I. L. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubaustas 500 Eur bauda. Nesutikdamas su tokiu nutarimu, apeliaciniu skundu I. L. atstovas advokatas Gytis Mekionis aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti minėtą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą I. L. atžvilgiu nutraukti. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priimtame nutarime nepagrįstai konstatuotas nuotolinio lošimo sutarties formos nesilaikymo faktas, todėl bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad I. L. pažeidė ALĮ reikalavimus. Tvirtina, kad teismas neįvertino, kad nesutampa nuotolinio lošimo sutarties pasirašymo ir įsigaliojimo momentas, kadangi lošimų organizatoriui nepateikus informacijos apie lošėjo banko sąskaitą – tokia sutartis laikoma neįsigaliojusia, taigi, lošėjas negali lošti, kol organizatoriui nepateikia visų Formoje nurodytų duomenų. Pažymi, jog vieninteliai privalomi duomenys, kurių lošimų organizatorius privalo pareikalauti prieš sudarydamas sutartį su vartotoju – duomenys, reikalingi asmens tapatybei nustatyti bei duomenys, kurie patvirtina, kad asmuo atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus ir ar jam nedraudžiama dalyvauti lošimuose, o pagal ALĮ 20² straipsnio 2 dalį banko sąskaitos numeris – nėra informacija, privalomai pateiktina iki sudarant nuotolinio lošimo sutartį. Tvirtina, kad mokėjimo sąskaitos numeris – būtina informacija tik nuotolinio lošimo sutarties galiojimui ir lošimui (statymui), todėl ši informacija gali būti pateikiama vėliau nei iki sutarties sudarymo, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau nei prieš padarant pirmąjį statymą. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į ALĮ įtvirtintą sutarties su lošėju sudarymo momentą, kuris sutampa su nuotolinio lošimo sutarties formos 25 punkto nuostata. Pagal Formą matyti, kad sudarant Sutartį yra reikalaujama pateikti ne tik asmens duomenis, bet ir kitą informaciją, be kita ko, ir banko mokėjimo sąskaitą. Kol ši informacija nėra pateikta – sutartis nėra laikoma įsigaliojusia. Tačiau nei nuotolinio lošimo sutarties forma, nei ALĮ ar kiti teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, kad visa Formoje nurodyta grafa su informacija apie banko sąskaitos numerį būtų privalomai pateikiama iškart, pasirašant sutartį. O sutarties įsigaliojimas, nepateikus visų duomenų, atidedamas tam momentui, kai vartotojas pateiks visą trūkstamą informaciją. Lošėjui nenurodžius savo asmeninės mokėjimo sąskaitos – nėra įmanomas tolimesnis veikimas nuotoliniuose lošimuose.Skunde pažymima, kad bendrovė ir už nuotolinių sutarčių sudarymo administravimą atsakingas I. L. nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, kadangi visuomet užtikrina, kad nuotoliniai lošimai būtų vykdomi tik iš asmens asmeninės mokėjimo sąskaitos, todėl mokėjimo sąskaitos nenurodymas nuotolinio lošimo sutarties pasirašymo metu nėra joks pažeidimas. Bendrovė, be vartotojo pateikiamos informacijos apie lošimo sąskaitą, papildomai visuomet gauna informaciją iš bankų, taip užtikrindama informacijos tikrumą, nes lošėjas gali nurodyti ne savo sąskaitos numerį ir tokiu būdu lošti kito asmens sąskaita, todėl bendrovė imasi papildomų saugumo priemonių, kas niekaip negali būti laikoma pažeidimu. Skunde tvirtina, jog nurodomas pažeidimas nesukėlė grėsmės jokioms įstatymų saugomoms vertybėms, todėl toks nubaudimas prieštarauja protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams.Atsiliepimu į I. L. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundą Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. L. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Apeliaciniame skunde ginčijama I. L. kaltė tvirtinant, jog nurodytas pažeidimas nesukėlė jokios grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms. Be to, I. L. nekaltumas grindžiamas tuo, jog nesutampa nuotolinio lošimo sutarties pasirašymo ir įsigaliojimo momentas, dėl ko tvirtinama, jog sutartys be mokėjimo sąskaitos neįsigaliojo bei nurodant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. L. užtikrina, jog visi nuotoliniuose lošimuose atliekami statymai būtų atliekami tik iš lošėjo asmeninės sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šie I. L. atstovo advokato G. Mekionio apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų. Administracinio nusižengimo protokolas pagal šį straipsnį I. L. buvo surašytas ir jis nubaustas už tai, kad pažeidė ALĮ 20² straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad Fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi nuotolinio lošimo sutartį pagal Priežiūros tarnybos patvirtintą formą. Nuotolinio lošimo sutarties forma patvirtinta Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DI-594. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent I. L., pagal darbo sutartį ir jo atliekamas funkcijas ir pareigas pagal pareigines instrukcijas (b. l. 47-54) bei būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu paskirtas atsakingu asmeniu už nuotolinio lošimo sutarčių sudarymo administravimą, taigi būdamas atsakingas už ALĮ reikalavimų laikymąsi, neužtikrino, kad bendrovės interneto svetainėje sudarant elektronines nuotolinio lošimo sutartis, būtų laikomasi sutarties formos. Minėtoje nuotolinio lošimo sutarties formoje nurodyta, jog Nuotolinio lošimo sutartis sudaroma tarp „Bendrovės“ ir „Lošėjo“, kurio privalomai sutartyje turi būti nurodyti šie rekvizitai: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, mokėjimo sąskaitos (-ų) numeris (-iai) (2015 m. rugsėjo 30 d., Teisės aktų registras, 2015, Nr.: 2015-14466). Taigi akivaizdu, kad Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DI-594 patvirtintoje sutarties formoje, kurios privalo laikytis bendrovės, sudarydamos nuotolinio lošimo sutartis su lošėjais, nėra numatyta išimtis, kuomet sudarant sutartį nėra nurodomas lošėjo mokėjimo sąskaitos numeris, ar, kad galima pasirinkti ją nurodyti vėliau.Apeliaciniame skunde itin išskiriama aplinkybė, jog asmeniui, sudarančiam sutartį su bendrove (Lošėjui) nenurodžius mokėjimo sąskaitos numerio – sutartis neįsigalioja, taip pat ir tai, kad bendrovė ir pats I. L. užtikrina, jog nuotoliniai lošimai būtų vykdomi tik iš asmens asmeninės mokėjimo sąskaitos. Visgi aukštesnysis teismas pažymi, kad kaip nurodyta ir ALĮ 20² straipsnio 1 dalyje, fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi nuotolinio lošimo sutartį pagal Priežiūros tarnybos patvirtintą formą. Šioje normoje nėra kalbama apie sutarties galiojimą, o apie patį jos sudarymo faktą dar prieš dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose. Taigi skunde nurodomos aplinkybės, kad asmuo negali dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir atlikti statymų nenurodžius mokėjimo sąskaitos niekaip neįtakoja paties pažeidimo fakto. Nuotolinio lošimo sutarties sudarymo momentas aiškiai apibrėžiamas ALĮ 20³ straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad elektronine forma lošimų organizatoriaus interneto svetainėje sudaroma nuotolinio lošimo sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta nuo to momento, kai lošėjas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje suaktyvina specialią nuorodą, skirtą nuotolinio lošimo sutarčiai sudaryti, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir spustelėdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinio lošimo sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis.Kaip byloje nustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 27 d. sudarė nuotolinio lošimo sutartį Nr. 82103-512 su I. S. (b. l. 37-38. 39-40, 44-45)) bei 2017 m. kovo 9 d. – nuotolinio lošimo sutartį Nr. 82028-804 su T. Č. (b. l. 66-67, 74-75), nors šie Lošimų priežiūros tarnybos darbuotojai, atlikdami visus ALĮ 20³ straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus ir nenurodė savo mokėjimo sąskaitų. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, sutarties sudarymo metu bendrovei nereikalaujant nurodyti asmens (lošėjo) mokėjimo sąskaitos – traktuojama, kad nesilaikoma nuotolinio lošimo sutarties formos ir taip pažeidžiama ALĮ 20² straipsnio 1 dalis. Kaip nustatyta, už nuotolinio lošimo sutarčių sudarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakingas I. L., dėl ko šis asmuo pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą.Apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo pažeista ir/ar nesukelta grėsmė jokiai įstatymų saugomai vertybei, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ANK 134 straipsnis priklauso kodekso 14 skyriui, kuriame įtvirtintomis nuostatomis saugoma ekonomika ir verslo tvarka. ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pasekmės nėra būtinos administracinei atsakomybei kilti. Tokiu būdu įstatymas iškelia aukščiau visuomenės interesą, o tokiomis taikomomis prevencinėmis priemonėmis (asmens, padariusio įtvirtintą administracinį nusižengimą, nubaudimu) siekiama, kad būtų nepriekaištingai laikomasi įstatymais nustatytos ir įtvirtintos tvarkos. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį nei keisti, nei tuo labiau naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimą nepakeistą ir I. L. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Jurgis Kiškis