Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025-10-10,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, 2024-07-07, apie 2 val., Joniškio r., (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu tyčia parvertė ant žemės savo brolį G. M. ir sudavė du kartus kumščiu į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam G. M. fizinį skausmą.

Be to, D. R. 2025 m. birželio 25 d., apie 20:30 val., (duomenys neskelbtini), Joniškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su H. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas byloje Nr. 01-1-22310-25, kilus tarpusavio konfliktui, smurtavo prieš D. K., o būtent, automobilyje sėdinčiam H. B. du kartus kumščiu smogus automobilyje sėdėjusiam D. K. į pakaušio sritį, jis nenustatytą kiekį kartų kumščiais smogė D. K. į veido sritį, po to, su H. B. iš automobilio išstumtą D. K. parvertė ant žemės bei kojomis nenustatytą kiekį kartų spyrė D. K. į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam D. K. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies srityje, galvos plaukuotoje dalyje, dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimus abiejų ausų srityse, nosies srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaros srityje, pogleivio nubrozdinimą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje.

Fizinio skausmo sukėlimas G. M.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, duotų parodymų, D. R. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir bylos medžiaga:

liudytojos R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų galų. Viena namo pusė yra jos, tačiau ji ten negyvena. Kitoje namo pusėje gyvena jos sūnus G. M. D. R. taip pat yra jos sūnus, kuris gyvena su jos broliu H. B. (duomenys neskelbtini). Birželio 25 d., dienos metu, G., D. ir H., pas G. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 20.45 val. pas ją atvažiavo brolis D. B., kuris pasakė, kad G. namuose yra kažkoks automobilis. Jai pasidarė smalsu kas pas G. atvyko, todėl ji su D. automobiliu nuvyko pasižiūrėti. Atvykusiame automobilyje, vairuotojo vietoje, sėdėjo D., o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jos brolis H. B. D. buvo prie automobilio vairuotojo pusės. Priėjusi prie automobilio, norėjo nufotografuoti atvykusi vaikiną, tačiau jai tą padaryti nepavyko. Ji tik pasakė vaikinui nevažinėti ir nevežioti jos sūnums „tručo“, nes žinojo, kad šis pardavinėja kažkokį „tručą“. Nueidama išgirdo, kad automobilyje kažkas vyksta. Atsisukusi pamatė kaip jos brolis H. trenkė D. keletą kartų kumščiu ir iš alkūnės į veido sritį. Kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, bet mano, kad į veido sritį. Ją ištiko šokas, kad taip atsitiko. Ji pradėjo šaukti, bet niekas nereagavo. Negali pasakyti ar D. buvo ištrauktas iš vairuotojo vietos, ar pats išlipo iš automobilio, tačiau prie automobilio pastarąjį pradėjo spardyti, daužyti rankomis tiek H., tiek D. Ji negali nurodyti kokius smūgius atliko atskirai H. ir D. Muštynės galėjo trukti apie 5-7 minutes, kol buvo nutrauktos jos brolio D. ir atbėgusių kaimynų. Muštynes pradėjo H., vėliau prisijungė D. D. bandė apsiginti, taip pat atliko kažkokius veiksmus H. ir D. atžvilgiu. Ji muštines kažkiek fiksavo telefonu. Tiek D., tiek H. buvo neblaivūs. D. yra nustatytas neįgalumas, tačiau kokia liga pastarajam diagnozuota, negali nurodyti, nes jį augino jos mama J. B., pas kurią ir gyvena D. su H. Brolis H. yra registruotas psichikos centre, tačiau tikslios ligos negali nurodyti (1 t., b. l. 171–173);

2025-06-30 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti R. R., D. K. ir R. R. pranešimų Bendrajam pagalbos centrui turinys (1 t., b. l. 188–185);

ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto D. R. parodymais, kad 2025-06-25, dienos metu, laiką leido su H. B. ir savo broliu G. M., kartu vartojo alkoholinius gėrimus pas brolį, adresu (duomenys neskelbtini). Bevartojant alkoholį, išėjo kalba apie tai, kad D. K. yra skolingas jo broliui pinigų. D. jis pažįsta iš matymo. Brolis pakvietė D. pas juos pasikalbėti. D. atvažiavo vienas, išlipo iš automobilio, visi kartu kalbėjosi dėl negrąžintos 50 eurų skolos. Negali pasakyti kodėl jis su H. pradėjo mušti D., matomai taip pasielgė veikiami alkoholio. Pirmas D. smūgiavo H. Buvo suduota daug smūgių rankomis. Pamena, kad jis rankomis smūgiavo D. į veido sritį, daužė šonus, bet kad būtų spardęs nuvirtusį ant žemės D., nepamena. Mano, kad taip nebuvo, nes jis gulinčių žmonių nemuša. Kokius smurtinius veiksmus atliko H., negali pasakyti, bet pirmas mušti D. pradėjo H. Muštynes išskyrė kitas brolis. Dėl savo poelgio gailisi, būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Jis nesutinka, kad D. buvo ištrauktas iš automobilio. Pamena, kad D. buvo išlipęs iš automobilio ir jie visi kalbėjosi. Taip pat nesutinku, kad D. spardė kojomis. Visą konfliktą matė jo brolis G., galėjo matyti ir kaimynai. Papildomos apklausos metu įtariamasis D. R. nurodė, kad kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažįsta pilnai. Ankstesnėse apklausose sakė, kad buvo neblaivus, negalvojo apie savo veiksmus, tiesiog taip gavosi, dėl to labai gailisi. Jo dėdė H. B. yra Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, jam pritaikė gydymą, nes buvo labai prastai su sveikata. Bandys pasikabėti su D. K., jo atsiprašys, bandys atlyginti žalą (2 t., b. l. 26–27, 35–37);

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis D. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teigia nukentėjusiojo D. K. netraukęs iš automobilio, tačiau tai nusikaltimo kvalifikacijos nekeičia. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. nurodė, kad D. jį išstūmė iš automobilio. Kadangi nukentėjusysis sėdėjo vairuotojo vietoje, o kaltinamasis D. R. stovėjo prie vairuotojo durelių, tai galėjo tik ištraukti nukentėjusįjį iš automobilio, o ne jį išstumti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu neigė ištraukęs D. K. iš automobilio, o pastarasis nurodė, kad jį išstūmė iš automobilio, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina, jog nukentėjusįjį iš automobilio galimai išstūmė šalia nukentėjusiojo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs H. B. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. R. pripažino savo neteisėtais veiksmais padaręs D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, teismas mano, kad byloje nėra tikslingas pilnas įrodymų tyrimas.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį: fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis) priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – D. R. nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (1 t., b. l. 194–197), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 1–5), nedirba (2 t., b. l. 7), mokosi (duomenys neskelbtini), neįgalus. Kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, netaikant intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus. Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas D. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 7 d. 3 val. 12 min. (2 t., b. l. 48–50) iki 2024 m. liepos 7 d. 11 val. 12 min. (2 t., 52–53) ir nuo 2025 m. birželio 25 d. 21 val. 40 min. (2 t., b. l. 56–58) iki 2025 m. birželio 26 d. 11 val. 27 min. (2 t., b. l. 60–61) (dvi dienos). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. R. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 38–40, 42–44).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 163), kuriuo prašė jo naudai priteisti 500 Eur turtinės ir 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl D. R. ir H. B. veiksmų patyrė 4500 Eur neturtinę žalą, nes buvo jam sumuštas veidas, keturias dienas buvo nedarbingas. Taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 500 Eur turtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareiškė, kad reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nebereiškia.

Neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad D. K. kaltinamojo D. R. ir H. B. veiksmais buvo padaryti daugybiniai įvairių kūno dalių sumušimai. D. K. įvykio metu patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl visų šių aplinkybių nukentėjusysis D. K. neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismas vertina ir tai, kad nukentėjusysis, nors teigia buvęs 4 dienas nedarbingas, teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nurodė, kad pas gydytojus po įvykio nesilankė. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad reiškia civilinį ieškinį 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kad kaltinamasis ateityje „susiprotėtų“. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinis ieškinys negali būti bausmė kaltinamajam, jo paskirtis atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Nors kaltinamasis sutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio, tačiau teismo manymu nukentėjusiojo prašoma priteisti 4500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka susiformavusios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Be to, kaltinamasis D. R. yra nedirbantis, mokosi, pragyvena iš gaunamos neįgalumo išmokos, todėl teismas privalo įvertinti ir kaltinamojo turtinę padėtį bei galimybes atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), kartu atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką mano, jog konkrečiu atveju 1000 Eur piniginė kompensacija atitinka nukentėjusiajam padarytos veikos sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmena su vaizdo ir garso įrašais, paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis, dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. R. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant D. R. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant D. R. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu D. R. paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant D. R. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Į paskirtą bausmę įskaityti D. R. pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamąjį įsakymą jau atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. R., gim. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. K. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.