Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-20-581/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-10
Bylos Nr.
1S-20-581/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23997-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-20-581/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23997-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNU TARTIS2026 m. vasario 10 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant:prokurorui Gediminui Stočkui,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. Ž. ir jos gynėjai Eligijai Norkienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. Ž. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. sausio 13 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi I. Ž., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos), 284 straipsnyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

1.1 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi I. Ž. padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. sausio 13 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymas I. Ž. pratęstas ir ši priverčiamoji medicinos priemonė yra taikoma iki šiol.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas I. Ž. skundas (toliau – Skundas), kuriuos su Skundžiama nutartimi nesutinkama ir prašoma pakeisti stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą. Nurodoma, jog būklė stabili jau kurį laiką, nuotaika normali, minčių apie savižudybę neturi. Turi gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), pas vyrą, kuris ja rūpinasi, su kuriuo visą gydymo laikotarpį bendrauja telefonu ir kuris jai siunčia siuntinius. Pažada gerti vaistus, vaistai jai padeda. Planuoja lankytis pas psichiatrą, socialinę darbuotoją.

4. Teismo posėdžio metu I. Ž. ir jos gynėja prašė Skundą tenkinti ir I. Ž. pakeisti taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Prokuroras prašė I. Ž. skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei Skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta I. Ž. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino tinkamai, atsižvelgdamas į nepakankamai stabilią psichinę būklę, nepakankamą kritiką dėl ligos ir sąlygų ambulatorinio gydymo užtikrinimui nebuvimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs I. Ž. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros (toliau – Komisija) 2025 m. gruodžio 5 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4) pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti ne tik šia išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, tačiau kartu ir skundžiamu apylinkės teismo sprendimu.

8. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo I. Ž., pagrįstai atsižvelgė į Komisijos 2025 m. gruodžio 5 d. medicininės apžiūros Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą, kurioje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį I. Ž. psichinė būsena išlieka nepakankamai stabili, buvo stebėti ligos paūmėjimai su dideliais nuotaikų svyravimais (nuo manijos iki depresijos), buvo reikalingos gydymo korekcijos. Nors stebimuoju laikotarpiu agresijos prieš kitus pacientus, taip pat kitų žymių skyriaus tvarkos nusižengimų nestebėta, tačiau, nepaisant taikomo psichiatrinio gydymo, nuotaika pažeminta, emocijos prislopintos, bet nestabilios, mąstymas stokoja nuoseklumo, kartais racionalumo, kritika savo būklei nepakankama. Labai svarbu pažymėti, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinės ligoninės atstovas teismo posėdyje nurodė, taip pat šios aplinkybės konstatuotos Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartyje (T-795-1240/202), jog dėl psichikos ligos paūmėjimų net kelis kartus buvo koreguotas medikamentinis gydymas, o dar ankstesnio pusmečio laikotarpiu stebėti suicidiniai bandymai (b. l. 36, 45)

9. I. Ž., nesutikdama su Skundžiama nutartimi, nurodo, kad turi gyvenamąją vietą, grįžtų gyventi į savo namus pas sutuoktinį, kuris ja rūpinasi visą jos gydymosi laikotarpį, sutuoktinis naujos draugės neturi, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad gyventų su vyru ir jo nauja drauge, vyras sutiktų ją prižiūrėti (b. l. 45). Iš bylos matyti, jog Komisija 2025 m. gruodžio 5 d. medicininės apžiūros išvadoje konstatavo, kad I. Ž. spontaniškai išsako nerealius planus, kad gyvens toliau su savo sutuoktiniu, nors iki patekimo į ligoninę gyveno su kitu vyru, taip pat, kad ja rūpinsis sūnus, kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini); desperatiškai ieško išeičių, kad tik būtų išleista gydytis ambulatoriškai. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinės ligoninės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog I. Ž. socialiniai ryšiai nėra aiškūs, kadangi ji palaiko ryšius su sugyventiniu, kuris yra įkalinimo įstaigoje, o su dabartiniu vyru ketinama išsiskirti, o dukra, kuri yra studentė, negali I. Ž. prižiūrėti (b. l. 45). Iš bylos matyti, kad I. Ž. pirmą kartą hospitalizuota buvo (duomenys neskelbtini) metais, pakartotinė hospitalizacija (duomenys neskelbtini) metais, skirtų vaistų ambulatoriškai nevartojo; ligai progresuojant, sunkėjant simptomatikai nuo (duomenys neskelbtini) pakartotinai hospitalizuota, ambulatoriškai vaistų nevartodavo, keletą kartų buvo sulaikyta policijos pareigūnų dėl neadekvataus elgesio viešose vietose, agresijos, labai ryškaus impulsų kontrolės sutrikimo, pastaruoju metu ambulatoriškai vaistų nevartojo, periodiškai vartojo alkoholį, pažeidinėjo viešąją tvarką; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais pakartotinai gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Šios aplinkybės nurodo į tai, jog I. Ž. elgesys tinkamas tik esant kontroliuojamojoje struktūruotoje aplinkoje, nes ambulatorinio gydymo metu vaistų vartojimą I. Ž. nutraukia. Nors I. Ž. nurodo, jog turi gyvenamąją vietą, iš bylos matyti, jog palaiko ryšius su dukra, kuri yra jos globėja, tačiau iš Komisijos 2025 m. gruodžio 5 d. medicininės apžiūros išvados matyti, jog ambulatorinio gydymo sąlygomis I. Ž. nesilaikė ambulatorinio gydymo tvarkos, o artimieji jos elgesiui teigiamos įtakos neturi. Pripažįstama, jog I. Ž. yra reikalinga priežiūra, kurios šiuo metu pagal pateiktus duomenis ambulatorinėmis sąlygomis nėra galimybių užtikrinti.

10. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti I. Ž. šiuo metu dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Skundžiama nutartimi I. Ž. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl I. Ž. Skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. sausio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė I. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. sausio 13 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė